Bijūnai vazonėlyje: kaip sodinti ir auginti kambarines gėles namuose

Bijūnų yra ne tik nedaug. Jai priklauso tik viena gentis, kuri anksčiau priklausė motiejukams – bijūnai. 36 paplitusios veislės sugrupuotos pagal bendrą pavadinimą. Remdamiesi jomis, selekcininkai visame pasaulyje išvedė daugybę veislių. Tarptautinio registro duomenimis, XXI a. pradžioje jų buvo daugiau nei 5000. Iš jų apie 4500 yra žolinės ir 500 – medinės formos. Iš gausybės veislių nesunku išsirinkti bijūnus, kurie buvo išvesti specialiai auginti vazonuose.

Kambarinių bijūnų savybės

Dauguma į Valstybinį veislių registrą įtrauktų bijūnų yra skirti auginti lauke. Jie yra gyvybingi, aukšti ir gali užaugti iki 1-1,2 m aukščio. Tokie egzemplioriai netinka mažiems namų vazonėliams. Siekiant papuošti buto interjerą gražiu žydinčiu augalu, buvo išvestos veislės, kurių aukštis neviršija 50 cm.

Liekniems ūgliams nereikia gerai išvystytos šaknų sistemos. Jis kompaktiškas ir puikiai tilps į puodą. Kambariniai bijūnai pasižymi įvairių spalvų, formų ir dydžių žiedynais, sodo egzemplioriams būdingu ryškiu ir sodriu kvapu.

Specialios sodinimo ypatybės

Mūsų nuomone, visą procesą galima suskirstyti į du etapus. Pirma – paruošiamieji darbai, įskaitant sodinamosios medžiagos, vazono, dirvožemio parinkimą. Antrasis – tiesioginis bijūno sodinimas į vazą.

Šakniastiebių, indų ir substrato paruošimas

Sodinukų iš medelynų arba specializuotų parduotuvių. Taip išvengiama rizikos nusipirkti netinkamą veislę. Vertindami savo reputaciją, jie neparduoda prastos kokybės sodinamosios medžiagos.

Sėkmingam įsišaknijimui naudokite 2-3 metų senumo šakniastiebius. Prieš perkant bijūnus, jie kruopščiai apžiūrimi ir įvertinama jų fitosanitarinė būklė. Sveikas sodinukas neturi turėti supuvusių ar supelijusių vietų. Įsigyti šakniastiebiai, sodinami tik pasirodžius pumpurams. Bijūnai paliekami šaldymo kameroje, kol subręsta.

Pažeidus laikymo sąlygas prieš sodinimą, audiniai gali pradėti pūti. Tokius ūglius galima iškirpti aštriomis žirklėmis arba genėjimo žirklėmis. Jie turėtų mažinti, o ne plėšti. Prieš naudojimą įrankiai dezinfekuojami.

Taip pat reikėtų dezinfekuoti pjovimo vietas. Jie sumalami į miltelius su medžio pelenais arba susmulkinta aktyvintąja anglimi. Prieš sodinimą šakniastiebiai turėtų būti apdoroti dezinfekavimo priemone. Šie bijūnai yra pagrįsti fungicido tirpalu, taip pat turimu manganu.

Bijūnai gali būti auginami ne mažesniuose kaip 5 litrų talpos induose. Jei juose nėra drenažo angų vandens pertekliui po laistymo nutekėti, jie patys jas pasidaro. Šiam darbui tinka aštri vinis. Kadangi šaknys vystosi vertikaliai, vazonas pasirenkamas gilus – nuo pusės metro. Vieno jų skersmuo – 30 cm. Įdomi klasikinio gėlių vazono alternatyva yra medinis kubilas. Formos gali būti skirtingos. Svarbiausia įsitikinti, kad laikomasi aukščio reikalavimų.

Bijūnų augalams reikia daug maistingųjų medžiagų turinčio, puraus substrato. Jį galima nusipirkti sodo centre arba pasigaminti patiems. Pastaruoju atveju reikia upės smėlio, humuso, durpių ir sodo žemės. Sudedamosios dalys imamos lygiomis dalimis. Kruopščiai sumaišius dirvožemio mišinys praturtinamas maistingosiomis medžiagomis: į dirvožemį dedama dolomito miltų, superfosfato. Siekiant padidinti fosforo ir kalio kiekį, kad vešliai žydėtų, naudojami medžio pelenai.

Atkreipkite dėmesį!Orkaitėje kepamas savaime paruošiamas substratas kenkėjams naikinti. Apie 20 minučių 200 °C temperatūroje.

Sodinimas į vazoną

Geriausia bijūnus į vazonus sodinti pavasarį. Konteinerį ir patalynę reikia paruošti iš anksto. Tada atlikite šiuos veiksmus:

1. Į lysvės dugną kaip drenažo sluoksnį sudėkite skaldytų akmenų. Jis apsaugos augalo šaknis nuo vandens, kurio jos galėjo neįsisavinti anksčiau.

2. Pabarstykite jį smėliu.

3. Pripildykite vazoną iki pusės derlingu substratu ir palaistykite.

4. Nuleiskite daigą, užberkite šaknis žemėmis ir nenardinkite augimo vietos. Didžiausias gylis – 3 cm.

5. Kad dirvožemis būtų šiek tiek sutankintas ir aplink šaknis neliktų oro sluoksnių, skatinančių patogenų vystymąsi, jis laistomas.

Reikėtų vengti papildomų transplantacijų. Persodinant gali būti sunaikintas šaknų gniužulas ir pažeistos jautrios bijūnų šaknys. Tokie augalai ilgai serga ir lėtai įsišaknija. Mūsų nuomone, turėtumėte iš karto sodinti į nuolatinį vazoną.

Optimalus auginimas ir priežiūra

Kad bijūnai vazone gausiai žydėtų, būtinas geras mikroklimatas. Vidutinio klimato veislės tinka butams. Jie gerai auga įprastoje kambario temperatūroje. Svarbu atsižvelgti į poilsio laikotarpį. Be jo jie žydės ne taip gausiai. Kad bijūnai galėtų ilsėtis, kambario temperatūrą reikia sumažinti iki 8-10 °C.

Šviesa ir vieta

Bijūnai mėgsta šviesą. Jiems reikia daug šviesos, kad greitai įsišaknytų ir pradėtų žydėjimo etapą. Ideali šviesaus paros meto trukmė yra 12 valandų. įrengti prie langų, orientuotų į pietryčius, bet ne visais metų laikais. Regionuose, kuriuose pavasaris vėlyvas ir ruduo ankstyvas, bijūnus šiais laikotarpiais reikėtų papildomai apšviesti. Naudokite liuminescencines lempas.

Bijūnai gauna daugiau šviesos balkone arba lodžijoje. Tačiau jie turėtų būti izoliuoti. Kambaryje, kuriame auga bijūnas, skersvėjis yra mirtinas. Jie silpnina augalo imunitetą ir skatina ligas.

Laistymas ir drėgmė

Bijūnai yra drėgni augalai. Tačiau vazoniniai augalai, skirtingai nei sodo egzemplioriai, negali pasisemti drėgmės iš metro dirvožemio sluoksnio. Svarbiausia vazoninių augalų taisyklė – reguliarus laistymas. Tačiau nelaistykite pernelyg gausiai. Priešingu atveju drėgmės sąstingis šaknyse sukels šaknų puvinį. Dirvai išdžiūvus iki 2 cm gylio, augalą vėl galima laistyti aktyvios vegetacijos metu. Paruoškite bijūnus ramybės periodui – nuo ankstyvo rudens sumažinkite laistymo kiekį ir dažnumą.

Drėgmė – bijūnams nėra svarbi. Augalas gerai jaučiasi ir be purškimo. Manome, kad geriausia retkarčiais jį nusiprausti po šiltu dušu. Jis nuplauna dulkes, palengvina kvėpavimą ir yra puiki prevencinė priemonė nuo amarų ir voratinklinių erkių. Poilsio metu, kai veikia radiatoriai ir oras yra per sausas, bijūnas perkeliamas toliau nuo šilumos šaltinio.

Tręšimas

Jei dirvožemyje nėra maistinių medžiagų, negalite pasikliauti fotosinteze ir daug žydėjimo. Kad dirvožemis nesusidėvėtų, jis reguliariai praturtinamas. Optimalus trąšų skaičius per vegetacijos sezoną yra 3. Pirmąjį reikėtų atlikti prasidėjus intensyviam ūglių augimui. Reikėtų naudoti azoto trąšas. Jie skatina lapų ir ūglių vystymąsi. Tiek organiniai preparatai, tiek mineraliniai preparatai yra veiksmingi.

Antrasis purškimas atliekamas pumpurų brinkimo metu. Tinkamu laiku panaudotas fosforas ir kalis užtikrina pumpurų gausą. Paskutiniai pumpurai bus dideli. Priklausomai nuo dirvožemio sąlygų, sumažinkite azoto kiekį maiste arba jo iš jo pašalinkite. Fosforo ir kalio šėrimas kartojamas žydėjimo metu. Ekologinis arba agroplėvelės naudojimas – pailgina vegetacijos sezoną.

Ligos ir kenkėjai

Šaknų puvinys – dažna bijūnų liga, kurią gali sukelti prasta higiena. Svarbu anksti tai atpažinti, kitaip augalo išgelbėti nepavyks. Pastebėjus sudžiūvusį lapą ar ūglį, bijūnas purškiamas fungicidu. Paruoškite jį pagal gamintojo nurodymus. Jei įmanoma, gydykite lauke.

Amarai yra pavojingi kenkėjai. Mikroskopinis vabzdys minta augalo sultimis. Jis išsiurbia iš bijūno skystį ir susilpnina jį. Jei nesiimama jokių priemonių, dėl masinio užkrėtimo žiedas pirmiausia pagelsta, o paskui žūsta. Insekticidai yra veiksmingos priemonės. Tačiau pradiniame etape galima naudoti augalams ir žmonėms saugų muilo tirpalą.

Skleidimas

Gauti sodinamąją medžiagą su išsaugotomis veislės savybėmis padės patikimas metodas – šaknų auginių atskyrimas. Gydymą atlikite vasaros viduryje. Nupjaukite šakniastiebio dalį su miegančiu pumpuru ir įdėkite į šaldytuvą. Vos tik pabudęs, pasodinkite bijūną į vazoną. Tačiau nepaisant greito įsišaknijimo (jau rudenį), žydėjimas pastebimas tik penktaisiais metais, nes žalioji masė vystosi lėtai.

Kokios problemos kyla

Be kenkėjų ir ligų, auginimo technikos pažeidimai gali lemti lėtesnį bijūnų augimą, žydėjimo trūkumą.Pumpurų trūkumą gali lemti šie veiksniai:

1. Mažas apšvietimo lygis, nepakankamas dienos šviesos kiekis;

2. azoto trąšų perteklius dirvožemyje;

3. gilus sodinimas.

Jei nepakanka šviesos, augalo lapai taip pat būna vangūs. Dėl nesubalansuotos mitybos ir mažo azoto suvartojimo silpnai vystosi ūgliai ir šaknys.

Mūsų nuomone, vazoninį augalą auginti ne ką sunkiau nei sodo augalą. Teisingas sodinimas ir priežiūra užtikrina gausų ir ilgalaikį dekoratyvinio augalo žydėjimą.

Šaltiniai: Jane Isto: bijūnai. Prabangios gėlės namams ir sodui

Nina Ippolitova, Mariana Ouspenskaya „Žoliniai ir mediniai bijūnai”, 2014 m