Kaip pasirinkti nešiojamąjį kompiuterį

Renkantis nešiojamąjį kompiuterį pirmiausia reikėtų vadovautis tikslais, kuriais jis bus naudojamas.

Kaip pasirinkti nešiojamąjį kompiuterį: į ką atkreipti dėmesį

Nešiojamojo kompiuterio patogumui gali turėti įtakos techninės savybės ir ergonomika. Taigi renkantis mobilųjį kompiuterį reikia atkreipti dėmesį į šiuos jo parametrus:

1. Ekrano įstrižainė ir skiriamoji geba;
2. Operatyviosios atminties skaičius ir standartas;
3. Procesoriaus charakteristikos;
4. Vaizdo plokštės specifikacijos;
5. Kietojo disko talpa ir tipas;
6. Operacinė sistema;
7. Formos veiksnys;
8. Gamintojas;

Kitos techninės savybės neturi ypatingos įtakos nešiojamojo kompiuterio praktiškumui ir ergonomikai.

Įstrižainė ir ekrano skiriamoji geba

Ekrano įstrižainės dydis turi tiesioginės įtakos nešiojamojo kompiuterio naudojimo patogumui ir praktiškumui, įskaitant ekrane dedamų elementų skaičių. Dažniausiai taikomi šie standartai:

1. 11.6 colių ar mažiau. Tai kompaktiški įrenginiai, vadinamieji subnotebook’ai ir transformatoriai. Jie mobilūs ir nešiojami, tačiau nepatogūs, kai dirbate atidarydami kelis langus vienu metu;
2. 13.3 coliai. Dauguma nešiojamųjų ultrabookų ir nešiojamųjų kompiuterių turi. Jis užtikrina pakankamą mobilumą ir yra gana gerai pritaikytas keliems langams;
3. 15.6 coliai. Idealūs nešiojamieji kompiuteriai naudojimui namuose;
4. 17.3 colių ir didesni. Tinka žaidimams, filmams žiūrėti, medijai redaguoti ir kitoms programoms.

Kitos įstrižainės taip pat pasitaiko, bet ne taip dažnai.

1. Ekrano skiriamoji geba nepriklauso nuo įstrižainės. „Kokybę” greičiau apibrėžia vaizdo tankis. Dažniausiai pasitaikančios yra šios
2. 1366×768 taškų. Gera raiška 15 colių ekranams.6 colių ar mažiau. Dideliuose ekranuose dėl to smarkiai suprastėja vaizdo kokybė;
3. 1920×1080 pikselių (F
   HD). Gera raiška 15 colių ekranams.6″ ir didesni. Puikiai tinka žaisti žaidimus, žiūrėti filmus, dirbti su medijos turiniu ir pan.. Todėl jį galima rasti ir kompaktiškuose ultrabook’uose, pvz.

Atminkite, kad kuo didesnė ekrano skiriamoji geba, tuo greičiau išsikrauna akumuliatorius. Tačiau jei nešiojamąjį kompiuterį planuojate naudoti namie žaidimams, galite įsigyti 2K arba UHD modelius – jie užtikrins beveik nepriekaištingą vaizdo kokybę.

Operatyviosios atminties kiekis ir standartas

Operatyviosios atminties kiekis ir standartas turi tiesioginės įtakos kompiuterio našumui, ypač kalbant apie daugiaprogramę veiklą. Dažniausiai pasitaikančios talpos yra šios:

1. 2 GB. Nešiojamuosius kompiuterius su tiek operatyviosios atminties galima naudoti tik kaip rašomąją mašinėlę – dokumentams redaguoti, naršyti internete arba atkurti mažos raiškos vaizdo įrašus;
2. 4 GB. Beveik universali kasdienio naudojimo konfigūracija. Tinka net paprastiems žaidimams;
3. 8 GB. Pakankamai galingas, kad galėtumėte užsiimti specialia veikla (programavimas, architektūra, medijos redagavimas) ir žaisti kai kuriuos šiuolaikinius žaidimus;
4. 16 GB ar daugiau. Žaidimų nešiojamasis kompiuteris arba mobilioji darbo vieta.

Operatyviosios atminties standartas apibrėžia jos našumą. DDR3 yra pakankama daugeliui tikslų, tačiau žaidimų nešiojamajam kompiuteriui ar mobiliajai darbo stočiai reikia DDR4.

Procesoriaus funkcijos

Tikslingiausia pirkti nešiojamuosius kompiuterius su „Intel” procesoriais. Šios mikroschemos ne tik greitos, bet ir veikia vėsiau, o tai ypač svarbu mobiliesiems kompiuteriams su ne itin našiomis aušinimo sistemomis.

„Intel” procesoriai skirstomi į atskiras šeimas:

1. „Atom” – itin mobilūs procesoriai. Dažniausiai naudojamas transformatoriuose ir hibridiniuose kompiuteriuose. Nereikia aktyvaus aušinimo (aušintuvo), tačiau pasižymi mažu našumu;
2. „Celeron” – itin ekonomiški procesoriai. randama pačiuose pigiausiuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose. Nedidelė kaina ir mažas našumas, bet pakankamas „rašomosioms mašinėlėms”;

3. Priklausomai nuo kartos ir konkretaus modelio, jie gali būti labai galingi arba gana „lėti”. Tačiau jų kaina visada nedidelė, todėl daugiausia jų galima rasti žemos klasės nešiojamuosiuose kompiuteriuose;

4. „Core i3” – dviejų branduolių procesoriai, pasižymintys dideliu našumu. Įprasta vidutinės klasės nešiojamuosiuose kompiuteriuose;
5. „Core i5” – keturių branduolių procesoriai, pasižymintys dideliu našumu. Kai kurie modeliai tinkami žaidimams. Galima įsigyti aukščiausios ir vidutinės klasės nešiojamųjų kompiuterių;
6. „Core i7” – galingiausi procesoriai. Aukštos kainos funkcijos, dažniausiai naudojamos „Ultrabook”, žaidimų nešiojamuosiuose kompiuteriuose ir mobiliosiose darbo stotyse.

Renkantis nešiojamąjį kompiuterį namams ar biurui, užteks „Core i3” ar žemesnės klasės modelio. Žaidimams ar našumo programoms tinka i5 ar aukštesnės klasės.

AMD procesoriai dažniausiai naudojami žemos klasės nešiojamuosiuose kompiuteriuose, nes jie yra pigūs, bet mažai našūs.

Vaizdo plokštės specifikacijos

Nešiojamųjų kompiuterių vaizdo plokštės gali būti integruotos (integruotos) arba diskretinės. Pirmasis yra grafikos lustas, kuris yra įtrauktas į procesoriaus konstrukciją. Integruotos vaizdo plokštės yra lėtos, todėl netinka žaidimams žaisti, HD vaizdo įrašams žiūrėti ar medijos turiniui redaguoti. Nepaisant to, nešiojamieji kompiuteriai su šiuo grafikos lustu yra daug pigesni nei tie, kuriuose įrengta diskrečioji.

Diskrečioji vaizdo plokštė padidina kompiuterio grafikos našumą, todėl jis tinka žaidimams ar kitoms programoms. Tačiau tai taip pat padidina nešiojamojo kompiuterio kainą.

Pasirinkti žaidimų nešiojamąjį kompiuterį gali būti geras sprendimas nurodant diskrečiąją vaizdo plokštę. Kuo daugiau vaizdo atminties, tuo našiau kompiuteris apdoroja grafiką. Mažiausia žaidimams reikalinga talpa – 2 GB.

Tačiau yra dar vienas „bet”. Kuo galingesnė vaizdo plokštė, tuo daugiau šilumos ji išskiria darbo metu. Todėl verta atkreipti dėmesį ir į aušinimo sistemą. Tai ypač svarbu perkant žaidimų nešiojamąjį kompiuterį.

Kietojo disko talpa ir tipas

Kietasis diskas yra nuolatinė kompiuterio atmintis. Čia saugoma ne tik operacinė sistema, bet ir visi naudotojo duomenys, pvz., failai, įdiegtos programos ir kt.. Taigi jo tūris yra labai svarbus.

Tačiau kietojo disko kiekį turėtumėte pasirinkti pagal savo poreikius:

1. 32 GB – naudojami itin mobiliuosiuose kompiuteriuose. Tai mažiausia atmintis, kurios reikia „Windows 10” paleisti, todėl apsvarstykite galimybę nepirkti „Transformer” arba planšetinio kompiuterio su 16 GB disku. Šie „kietieji diskai” dažnai yra pagrįsti „flash” atmintinių technologija;
2. 64 GB – taip pat tinka itin mobiliems kompiuteriams, tačiau aukštesnės klasės. kietajame diske greičiausiai bus ne tik operacinė sistema, bet ir dideli programinės įrangos paketai, pvz., „Microsoft Office 365”. Daugeliu atvejų tai yra „flash” atmintinė;
3. 120-200 GB talpos pakanka daugumai nereiklių naudotojų. Į tokį kietąjį diską galima įdiegti net 1-2 šiuolaikinius žaidimus;
4. 320 GB yra standartinė kietojo disko talpa daugumai biudžetinių arba vidutinės klasės nešiojamųjų kompiuterių. Tinka saugoti kelis aukštos kokybės filmus, kelis šiuolaikinius žaidimus ir pan..;
5. Nuo 500 GB – tinka tik žaidimų nešiojamiesiems kompiuteriams arba tiems, kurie skirti dideliems failams saugoti.

Rinkdamiesi nešiojamąjį kompiuterį turite atsižvelgti ne tik į talpą, bet ir į kietojo disko tipą. Tai lemia našumą:

1. „Flash” atmintinės. Labai greitas, pigus ir palyginti nepatikimas. jautrūs srovės šuoliams, todėl nešiojamasis kompiuteris su tokiu „kietuoju disku” turėtų būti naudojamas tik su originaliu įkrovikliu. Taip pat verta vengti statinės elektros poveikio korpusui. „Flash” diskai palaiko gana didelį įrašymo ciklų skaičių ir jų nereikia defragmentuoti;
2. HDD – magnetiniai kaupikliai. Klasikinis variantas su maža kaina už GB talpos, didele rašymo trukme ir pakankama prieigos sparta kasdieniam naudojimui. Tačiau kietieji diskai yra jautrūs magnetiniams laukams ir mechaniniam poveikiui, todėl juos reikia defragmentuoti;
3. SSD yra pažangūs saugojimo sprendimai, kuriuose naudojama panaši „flash” atminties technologija. Sukurta siekiant užtikrinti didžiausią failų prieigos ir sąveikos greitį, todėl dažnai diegiama į ultrabookus. Jie taip pat palaiko ribotą perrašymo ciklų skaičių.

SSD skirti tiems, kuriems reikia didžiausio našumo. „Flash” atmintinės daugiausia naudojamos itin kompaktiškuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose. Didžiajai daugumai naudotojų kietasis diskas yra tinkamas pasirinkimas.

Operacinė sistema

Didžiojoje daugumoje nešiojamųjų kompiuterių iš anksto įdiegta ir sukonfigūruota atsarginė kopija ir apsauga naudojant aparatinę ir programinę technologiją TPM „Windows 10. Tačiau jo kaina (apie 3 tūkst. Euro, priklausomai nuo leidimo) jau įskaičiuota į kompiuterio kainą.

Sutaupyti galima įsigyjant nešiojamąjį kompiuterį su nemokama operacine sistema, pavyzdžiui, DOS arba „Ubuntu”. Tačiau šiuo atveju turėsite jį įdiegti patys. Taip pat turėsite problemų kurdami atsarginę kopiją į atskirą kietojo disko skirsnį.

Todėl, jei norite saugumo ir neturite specifinių IT žinių, verta įsigyti nešiojamąjį kompiuterį su iš anksto įdiegta „Windows” operacine sistema. Jei norite sutaupyti šiek tiek pinigų arba norite įdiegti mėgstamą atvirojo kodo operacinę sistemą – DOS įrenginys yra tinkamas pasirinkimas.

Formos veiksnys ir tipas

Naudojimo patogumas ir komfortas priklauso nuo nešiojamojo kompiuterio formos ir tipo. Šiuo metu rinkoje galima įsigyti šių konfigūracijų:

1. „Netbook” ir „Chromebook” – nešiojamieji nešiojamieji kompiuteriai su labai „silpnomis” specifikacijomis. Mažos išlaidos. Netbookuose iš anksto įdiegta „Windows” arba DOS, o „Chromebook” – „Google Chrome OS”;
2. Nešiojamasis nešiojamasis kompiuteris – tai nešiojamasis nešiojamasis kompiuteris, kurio techninės specifikacijos panašios į vidutinės klasės įrenginių specifikacijas. Jie yra kompaktiški, tačiau ne visada užtikrina pakankamą aušinimą;
3. Transformeriai – tai nešiojamieji kompiuteriai su 360 laipsnių vyriais, kurie pasuka ekraną aplink klaviatūrą ir paverčia prietaisą stambia planšete;
4. Hibridai – „Windows” planšetiniai kompiuteriai su klaviatūromis. Skiriasi našumas (daugeliu atvejų) ir kaina;
5. Klasikiniai nešiojamieji kompiuteriai – aprašymo nereikia;
6. Žaidimams skirti nešiojamieji kompiuteriai – mobilieji kompiuteriai su „žaidimų” technine įranga: aukštos kokybės vaizdo plokštėmis, galingu procesoriumi, kokybiška aušinimo sistema;
7. Ultrabook’ai – tai kompaktiški nešiojamieji kompiuteriai kompaktiškoje pakuotėje;
8. Mobiliosios darbo stotys – didelio našumo kompiuteriai su galinga aparatine įranga. gali būti naudojami žaidimams, tačiau yra skirti specialioms užduotims, pavyzdžiui, programavimui, projektavimui, modeliavimui ir pan..

gamintojai

Nešiojamųjų kompiuterių gamintojai yra tokios bendrovės kaip „Asus”, HP, „Lenovo”, „Dell” ir „Apple”.

1. Bendrovės „Asus” ir HP gamina aukštos kokybės vidutinės klasės nešiojamuosius kompiuterius, tinkamus naudoti biure, namuose, žaidžiant paprastus žaidimus ir pan..
2. „Lenovo” pastaruoju metu specializuojasi nešiojamųjų kompiuterių srityje – transformeriai, hibridai, nešiojamieji kompiuteriai ir kt..
3. „Dell” gamina kokybiškus visų klasių nešiojamuosius kompiuterius – nuo biudžetinių iki ultrabookų ir žaidimų įrenginių.
4. „Apple” savo operacinėje sistemoje turi tik du nešiojamuosius kompiuterius – „MacBook Air”, kuris gali būti laikomas vidutinės klasės, ir „MacBook Pro”, kuris artimas ultrabook’ui.

!

Šiuose straipsniuose mūsų ekspertai pasakoja, kaip pasirinkti nešiojamąjį kompiuterį darbui, nešiojamojo kompiuterio pasirinkimo paslaptis studijoms, pagrindinius nešiojamojo kompiuterio pasirinkimo kriterijus žaidimams, o taip pat mūsų pagrindinis ekspertas atsako į klausimą – kas geriau – planšetė ar nešiojamasis kompiuteris.