Augalų sėjimas į žemę: kaip teisingai pasėti sėklas

Kad vasaros lysvės džiugintų sveika žaluma ir geru derliumi, turite iš anksto pasirūpinti sėklomis, trąšomis, sodui skirtais vaistais. Juos galima sėti pavasarį arba žiemą. Kiekvienas metodas turi savų ypatumų. Sėklų paruošimas, lysvių patręšimas derlingu substratu ir tinkama sėja – tai būtinos priemonės, kad augalai vegetacijos pradžioje įgautų galios.

Vietos pasirinkimas

Nė viena pavėsį mėgstanti daržovė. Augalai pakenčia nedidelį pavėsį, bet net ir tada ryte ir vakare lysves turėtų apšviesti saulė. Sėjomainą reikia taikyti taip, kad augalai neužstotų vienas kito.

Sėklų guoliavietės gali būti bet kokios formos, atviros arba su rėmais. Svarbiausia, kad sodininko ranka laisvai pasiektų kiekvieną vietą. Klasikinis variantas – ilga 70-100 cm pločio pakelta lova. Eilės išdėstytos skersai, atstumas tarp jų priklauso nuo augalo rūšies.

Siauros, 45 cm pločio sėklų lysvės, pasėliai sėjami 1-2 eilutėmis. Šiltos lovos – dėžė, pagilinta iki kastuvo smaigalyje dirvožemio, kuriame mėšlas ir augalinės liekanos nuo rudens. Viršutinis 25-35 cm dirvožemio sluoksnis, iš vidaus pašildytas biokuru.

Paprastai kiekviena lysvė pripildoma humuso, kai vienam kvadratiniam lysvės plotui tenka kibiras humuso. Po dirva įterpiama degtukų dėžutė superfosfato ir šaukštelis kalio sulfato. Dirvos rūgštingumas turėtų būti neutralus pH 6,3-6,7.

Prieš sėją lysvės turi būti lygios, tręšiamos, dirva vagutėje turi būti struktūriška, be gumulėlių. Lova ant šlaito. Sėklas pabarstykite lengvu substratu. Lengviems daigams sunku prasiskverbti pro sutankintą dirvą, ypač jei dirva išdžiūvusi.

Sėjomaina ir sėjos laikas pavasarį atvirame lauke

Atšilus žemei pradėkite sėti. Šalčiui atspariausi augalai, kurie sudygsta šaltesnėje žemėje ir nepakenčia grįžtančių šalnų, įsišaknija pirmieji. Dirvai įšilus, sėkite daržoves paeiliui, atsižvelgdami į jų patvarumą.

Reikia nepamiršti vieno dalyko: šakniavaisiai, kurie buvo veikiami minusinės temperatūros, netinka laikyti žiemą. Taigi juos galima sėti du kartus – ankstyvuosius valgyti ir konservuoti, o vėlesnius – saugoti.

Lentelės daržovėms sėti

Sėjos gylis nustatomas pagal dirvožemio tankį. Lengvuose substratuose sėklos sėjamos giliau. Dygimo greitis priklauso nuo dirvos temperatūros ir sėjos gylio. Sausų sėklų specifikacijos.

Pasėliai	Min. 0Nuo sudygimo	Sėjos gylis cm	Dygstantys daigai dienos
Žirniai	1-2	3-5	3-7
Pupelės	3-4	3-5	3-8
Kopūstai	2-3	1-2	3-6
Morkos	4-5	1,5-2	9-15
Ridikėliai	1-2	1,5-2,0	3-7
Burokėliai	5-6	2-3	8-16
Sorrel	1-2	iki 0,5	8-12
Krapai	2-3	1-2	8-15
Salotos	2-3	1-2	4-10
Agurkai	13-15	1,5-2,0	4-8
Ropės	2-3	1-2	3-6
Ridikėliai	1-2	1,5-2,0	3-7
Pupelės	10-12	3-5	4-10

Sėklines vagutes po pasėliu išdėstykite tokiu atstumu, kad būtų galima toliau prižiūrėti augalus – ravėti, purenti, skusti. Sėjos gylis apskaičiuojamas kaip dvigubas sėklos ilgis.

Daržovių sėjos seka

Orai parodys, kada sėti sėklas. Žirniai pirmiausia sėjami į šaltą žemę. Šiuo metu sėkite sausas sėklas – drėgnoje dirvoje jos išbrinks ir sudygs. Jauni augalai gali išgyventi iki -6

0 . Jei žirniai sėjami vėliau – juos reikia palaikyti vandenyje, kad išbrinktų, daiginti audekle – taip pagreitinamas dygimas, kad produkcija būtų gauta iki dienos kaitros..

Paprastai visi šalčiui atsparūs augalai turėtų būti sėjami, kai tik dirva įšyla iki 3-5 laipsnių. Jie netoleruoja karščio, eina į ūglius, šiurkštus. Anksti pasėti ridikėliai turės laiko išauginti sultingą šakniavaisių derlių, o vėliau išdygs. Kita sėjos data – antroji vasaros pusė. Šie šakniavaisiai saugomi žiemą. Žirniai nemėgsta karščio. Antrą kartą sėjami liepos mėn.

Ankstyvieji vitaminų turtingi ridikėlių žalumynai nenumirs per -3 šalčius

0 . Vėsesniu oru jis augs ypač sultingas ir saldus. Vėlyvas pavasarinis ridikėlių daigas gali būti ant smaigų. Ropės ir daikonai anksti sudygsta, atlaiko penkių laipsnių šaltį, greitai auga ir išvengia pavasarinių lapų vabalų.

Labai anksti, kai tik galima priartėti prie paruoštų lysvių, sėkite vaistines žoleles, rabarbarus, krapus, laiškinius česnakus. Įvairių rūšių salotos pavasarį duoda pirmuosius švelnius žalumynus, nebijo šalnų. Špinatai ir kininiai kopūstai pakenčia iki -6 laipsnių šaltį, salotos ir garstyčios – iki -3 laipsnių šaltį.

Po savaitės galite sėti morkas ir petražoles prie šaknų. Žemė jau pakankamai įšilusi, kad morkas būtų galima naudoti vasarą kaip vitaminingą žalumyninę daržovę ir sandėliuoti.

Dar po savaitės ateina laikas valgomiesiems burokėliams ir salierams. Jie guli žemėje, išsipučia, šaknų formavimuisi žemė turi sušilti iki 15 laipsnių.

Sudygę itin ankstyvų bulvių gumbai sodinami į žemę, kai beržo lapai yra maždaug cento dydžio. Išdygusius daigus reikia uždengti nuo pakartotinių šalnų. Jie sodinami beveik ant paviršiaus, todėl šaknis reikia izoliuoti žemėmis arba šiaudais.

Svogūnus ropėms reikėtų sėti į šiltą dirvą tuo pačiu metu kaip ir bulves. Apsaugokite nuo vėlyvų šalnų – kitaip jis išaugs. Visi kiti svogūnai atsparūs šalčiui ir sėjami anksti.

Praėjus šalnų pavojui, sėkite cukinijas, agurkus, moliūgus ir arbūzus. Šiems augalams patinka šiluma, saulė ir daug vandens.

Tikslus daržovių sėjos laikas priklauso nuo klimato zonos ir metų oro sąlygų. Dirvos temperatūrą galite patikrinti iškasę 10 cm gylio duobutę su termometru.

sėjos technologija

Sėja – tai sėklų paskirstymas lysvėje ir sėjimas į lysvę reikiamu gyliu. Svarbios sėjos sąlygos yra temperatūra, drėgmė ir lysvės vieta.

Paprastai ankstyvoji sėja atliekama su sausomis, išbrinkusiomis arba sudygusiomis sėklomis. Paruoštoje lysvėje padarykite tam tikro gylio vagutes. Tam tinka medinis lieptas. Vagos dugnas sutankinamas spaudžiant kraštą. Paskleiskite sėklas ant lygaus ploto norimu dažniu. Padenkite vagą lengvu žemių sluoksniu ir prispauskite jį lygiai padėta lenta. Dėl to žemė aplink sėklą sutankėja, per kapiliarus patenka drėgmė. Sutankinti galima valcuojant. Sėklų lysvės turi būti uždengtos nuo atmosferos poveikio, kol jos sudygsta. Su pirmaisiais šūviais atlaisvinkite foliją, kad neliktų sausos plutos.

Kiekvieno augalo vagų gylio ir atstumo tarp eilučių skirtumai. Jie priklauso nuo sėklų dydžio ir būsimo augalo.

Sėklų dydis

Visos sėklos pagal dydį skirstomos į 5 kategorijas:

1. labai dideli – moliūgai ir arbūzai, žirniai, pupelės ir pupelės – iki 10 gramų

2. Didesni – agurkai, melionai, burokėliai ir kiti, iki 100 vienetų viename grame;

3. Vidutinio dydžio – kryžmažiedžiai, pomidorai, baklažanai, svogūnai, paprikos – iki 500 vnt./;

4. smulkūs – petražolės, morkos, krapai, salotos – iki 1 000 vnt.

5. labai maži – aguonos, ekstragonai, rūgštynės, braškės ir kiti, daugiausia žydintys augalai, auginami kaip sodinukai būtent dėl šios priežasties.

Smulkias sėklas sunku išbarstyti. Sumaišykite juos su dideliu kiekiu smėlio ir išbarstykite į vagą. Paruoškite skystą krakmolingą rūgpienį, supilkite sėklas, jos nenuskęsta. Suspensija pilama per puodo snapelį. Ant lysvės paviršiaus paskleistos sėklos lengvai prispaudžiamos, suvyniojamos arba giliau pabarstomos per smulkų sietelį.

Žieminių daržovių sėjos ypatumai

Šalčiui atsparūs augalai nuo šilumą mėgstančių skiriasi lygiomis, be plaukuotumo lapų plokštelėmis. Šie augalai sėjami pavasarį į šaltą dirvą. Žiemos metu, kol jie yra šaltoje lysvėje, jie stratifikuojami, todėl padidėja augalo imunitetas ir jis išgyvena. Rudeninės sėjos daigai sudygsta ir pradeda augti 1-2 savaitėmis anksčiau nei pavasarinės sėjos daigai, geriau pakenčia šalnas. Žiemą pasėti šakniavaisiai netinka laikyti rūsyje.

Yra rizika sėti rudenį. Orai apgaulingi. Sėjant į įšalusią žemę, nesitikima, kad vasario atšilimas pažadins sėklas, o per kitą šaltį šaknys nušals. Naujos technologijos ir sodininkų gudrybės padeda sumažinti riziką.

Žingsnis po žingsnio sėjos žiemą instrukcijos

Sodinkite žiemai sėti rekomenduojamas daržovių veisles. Iki pavasario nesaugokite sėjamųjų svogūnų, kurių svogūnėliai mažesni nei 1 cm, pastarnokų sėklų (apvaliųjų, studentų), kurios iki kito sezono praranda daigumą – sėkite jas žiemą arba išmeskite. Rekomenduojama auginti pakankamai morkų, burokėlių, svogūnų ir žieminių česnakų veislių. Galite sėti ridikėlius, špinatus, krapus, salotas. Žiemą galima sėti prieskonines žoleles, šalčiui atsparius lapinius augalus, net kininius kopūstus, kukurūzus, saulėgrąžas.

Vietos pasirinkimas, lovų paruošimas

Pasirinkite pietinį šlaitą, apsaugotą nuo šiaurės vėjų, derlingą dirvožemį ir atvirą vietą, kurioje greitai nuvalomas sniegas. Jei vieta neatitinka aprašymo – jums reikia aukštų lovų, pakeltų 30-40 cm virš žemės paviršiaus. Dirvožemis turėtų būti tręšiamas, jo struktūra – priemolio.

Iškart po derliaus nuėmimo į iškastą dirvą reikėtų įterpti komposto, durpių ir humuso, kad susidarytų lengvas ir derlingas dirvožemis. Po kasimo dirva turi būti drėgna – reikia pažadinti ir priversti piktžoles sudygti. Paruoškite dirvą sėjai taip pat, kaip ir pavasarį, tik giliau iškaskite vagutes. Kartu parūpinkite šiltos žemės persodinimui.

Šaltuoju metu laiku paruoškite šiltą lovą, kad šiaudų mėšlas per daug neįkaistų. Užpildykite tranšėją biokuru, ant viršaus paskleiskite dirvožemį, 25-30 cm. Padarykite griovelius.

Sėjos laikas, uždengti

Sėjos laiką pasirinkite atsižvelgdami į regiono klimato sąlygas. Dirvos temperatūra turi būti artima nuliui, kad sėklos nepabustų.

Laikotarpis tinkamas, kai dirvožemis 5 cm gylyje atvėsta iki 3

0 C, su kieta pluta ant paviršiaus ryte. Stiprių šalnų reikėtų tikėtis per 10-14 dienų.

Sausas sėklas paskleiskite į vagutes, užberkite paruošta žeme be įšalusių grumstų. Paimkite 30 % daugiau sėklų garantijai užtikrinti arba nedidinkite sėjos. Sėti reikėtų 0,5 cm giliau nei pavasarį. Be viršutinio tręšimo, būtina mulčiuoti vagutes sausa lapija. Žiemą augalus uždenkite 15 cm storio šakelių sluoksniu. Pavasarį pašalinkite viską, kas nereikalinga, atverkite lysvės paviršių saulei.

Taip ir atsitiko, lysvę užklojo pirmas sniegas – pažymėkite ją, pasėkite sėklas ir užberkite žemėmis, mulčiuokite ir uždenkite lapuotomis. Šį metodą pirmiausia galima išbandyti ant vienos lovos. Šis metodas gali netikti esamomis sąlygomis. Pasitaiko, kad žieminiai česnakai auga pas kaimynus, bet nedygsta žemiau esančiame sklype.

Patyrusių meistrų patarimai, kaip sėti po žiemos

Žiemą augmenija miega, o graužikai turi maitintis. Užtikrinkite daigų saugumą naudodami nusausintas sėklas. Molio danga nepritraukia kenkėjų.

Negalima sėti žiemą – galima sėti sluoksniuotai. Dar prieš šalnas užkaskite maišelį su sėklomis į žemę, o duobutę pagilinkite iki 25 cm. Padėkite smaigalį, kad nepamirštumėte vietos. Kai tik žemė suminkštėja, išimkite atsargas ir išdžiovinkite, kol jos taps purios. Taip paruošite morkas, laiškinius česnakus, petražoles, krapus ir žoleles.

Nesėkite morkų ant šlaito – atšilęs vanduo išplaus sėklas. Dirva turi būti tvirta ir giliai įdirbta. Sėjama įšalusioje žemėje, vėliau nei burokėliai.

Paruoškite dirvą burokėliams po bulvių, pomidorų, svogūnų. Reikia pridėti fosforo, kalio ir pelenų. Sėkite vėlai, ant įšalusios žemės. Iki pirmojo pavasario karščio mulčiuokite lapų pakratais, pjuvenomis ir pušų spygliais.

Sėja žiemą visada rizikinga. Pavasarį galite auginti dvigubą derlių. Sėklų lysvės atgyja tuo pačiu metu kaip ir gamta. Jei jie negyvi – sėti.

Išvada

Pavasaris džiugina, jei sėklos ir sėklų guoliai yra paruošti, o orai palankūs. Sėklų metodas laikomas lengviausiu. Tačiau sėklos turi būti išbandytos daigumui ir apsaugotos nuo ligų. Dėl neatsargumo sėja gali būti atnaujinta netinkamu laiku.