Hortenzijų sodinimas pavasarį – augalo priežiūra, kova su ligomis

Į Europą hortenzijos buvo įvežtos XIX a. pradžioje. Graikų kalba tai reiškia „indas vandeniui”, o tai reiškia, kad pasėliai mėgsta drėgmę. Hortenzija – Daugiametis augalas su ryškiais, gausiais žiedais ir gausiais lapais. Didelės kekės, sudarytos iš smulkių rožinių, alyvinių, mėlynų, violetinių žiedų.

Hortenzijų rūšys

Prieš įsigydami veisles, turėtumėte išstudijuoti jų savybes, nes kiekviena rūšis turi tam tikrų agronominių reikalavimų.

Didelių lapų

Dažnai sodo augalu vadinama didžiažiedė hortenzija. Veislės, kurias galima auginti vazonuose, yra šios. Jie gražiai papuoš terasą ar balkoną. Tankūs, ryškiai žali lapai. Kadangi nauji ūgliai yra žoliniai, augalas nėra atsparus šalčiui. Žiedų spalva priklauso nuo dirvožemio pH.

Panelė

Natūralios formos auga kaip krūmai. Augalo aukštis gali būti 2-5 m. Vienoje vietoje hortenzija gali augti iki 40 metų. Jauni ūgliai greitai sumedėja, todėl padidėja jų atsparumas šalčiui. Piramidiniai žiedynai visu grožiu atsiskleidžia tik rugpjūčio pabaigoje. Iš pradžių žiedai būna žalsvi, paskui pereina į baltą, rudenį tampa rožiniai, o vėliau rausva spalva švelniai pereina į plytinę. Žiedynai žydėjimo pabaigoje vėl tampa žalsvos spalvos.

Hortenzija

Nuo 1 iki 3 m aukščio plintantis krūmas, tvirtai integruotas į kraštovaizdžio dizainą. Gėlės atveriamos tik einamųjų metų ūgliais. Žiedai žydėjimo pradžioje būna žalsvi, o ilgainiui tampa kreminiai arba rausvi.

Hortenzijų sodinimas pavasarį

Šį vešliai žydintį augalą galima dauginti auginiais, atraižomis ir dalijant. Greitais būdais galite papuošti sodo teritoriją įvairiaspalvėmis hortenzijų pagalvėlėmis. Žinoma, galite auginti augalą iš sėklų, tačiau pastangos yra per didelės ir teks ilgai laukti žiedų.

Sodinimo laikas

Maskvos apylinkės, Sibiras ir Uralas yra šiauriniai regionai, kuriuose vyrauja šaltas klimatas.

Rudeninis sodinimas leidžiamas pietiniuose regionuose – Kubanėje, Krasnodaro krašte.

Sodinimo laiką lemia tai, kad sodinukams reikia laiko įsišaknyti iki žiemos.

Pavasarį, balandžio mėnesį (galutinis terminas – gegužė), rekomenduojama sodinti.

Pasirinkite tinkamą vietą

Hortenzijos nepakenčia pilnos saulės, bet negali gyventi šešėlyje. Optimali vieta: ryte ir vakare – saulės šviesa, dieną – pavėsis.

Pasėliai yra ištroškę ir jiems reikia daug vandens.

Sodindami hortenzijas šalia sodo takų, sodinkite jas bent 1 m atstumu nuo tako. Jei šio patarimo nepaisysite, ateityje ūglius teks pašalinti nuo tako, kad jais būtų galima vaikščioti.

Substrato ir sodinimo duobės paruošimas

Priklausomai nuo to, kokio dydžio yra augalas ir šaknų kamuolys, nustatomas sodinimo duobės dydis. Kasdami nepamirškite, kad duobę dar reikės užpildyti papildomomis maistinėmis medžiagomis.

Dėmesio!

Jauniems augalams pakanka 30×30 cm dydžio sodinimo duobutės, tačiau vyresniems krūmams reikėtų įrengti 50×50 cm dydžio duobutę.

Žemės pH turėtų būti 5,5, o didžiausias augalams priimtinas pH yra 6,2. Norint parūgštinti dirvožemį, į jį pridedama viršutinių arba rudųjų durpių, spygliuočių spyglių spyglių, pjuvenų.

Be organinių trąšų, dirva taip pat aprūpinama mineraliniais elementais – 30 g kalio sulfato ir 75 g superfosfato.

Dėmesio!Dirvožemio negalima maišyti su medžio pelenais, dolomito miltais, kalkėmis – dėl to dirvožemis visiškai išsilydys.

Lengvas hortenzijų sodinimas

Sėjant pasėlius į atvirą gruntą, reikia laikytis tam tikrų taisyklių.

1. Pirmiausia pasirinkite tinkamą vietą.

2. Iškaskite duobę sodinimui, patręškite ją organinėmis ir mineralinėmis medžiagomis.

3. Esant atvirai šaknų sistemai, reikės padaryti nedidelį kalną iš dirvožemio, o esant uždarai – toks kalnelis nebūtinas.

4. Augalą reikia sodinti aukštesnėje vietoje, o šaknų sistemą ištiesinti (jei augalas yra OCD).

5. Užpildykite sodinimo duobutę iki pat viršaus, maždaug 3 cm uždengdami šaknies kaklelį. Daugiau nelaistykite, nes gali supūti stiebų pagrindas. Pasodinus krūmą, aplink jį esančią dirvą reikia sutankinti.

6. Laistykite tolygiai iš visų krūmo pusių ir gausiai.

7. Jei dirva per daug nusėda, įmaišykite maistingųjų medžiagų mišinio. Po laistymo dirvožemis nusėda ir užpildo visas ertmes, pašalina orą.

8. Mulčiavimas atliekamas šakniastiebių rate – pilamos durpės, pjuvenos arba pušies žievė. Mulčias padeda ilgiau išlaikyti dirvos drėgmę. Be to, vyksta natūralus rūgštėjimo procesas.

9. Sodinant viršūnes reikia nukirpti kuo žemiau. Ši procedūra leis augalui greičiau prisitaikyti prie naujų sąlygų.

Kai sodinami keli augalai, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 1 m.

Hortenzijų priežiūra sode

Norint džiaugtis didžiulių žiedynų grožiu, būtina laikytis pagrindinių agronomijos taisyklių: laistyti, tręšti, vainikuoti, kovoti su kenkėjais ir ligomis, uždengti žiemai. Be to, būtina išpurenti dirvą.

Laistymas

Japonijos gyventojai hortenzijas vadina „trokštančiomis vandens. Augalai labai mėgsta vandenį, todėl vasarą jų negalima palikti be vandens. Norint sumažinti garavimą, rekomenduojama mulčiuoti dirvą aplink augalą. Laistymo dažnumas: šiltuoju metų laiku laistoma 2-3 kartus per savaitę, kitu metu – kartą per savaitę.

Tręšimas

Jauniems augalams, pasodintiems į derlingą, tinkamo rūgštingumo žemę, nereikia jokių trąšų. Pagal lapus ir žiedus galima atpažinti, kad augalui trūksta organinių medžiagų arba mineralų. Lapų ašmenys pagelsta, žiedai būna maži, taip pat ir žiedynai.

Hortenzijas reikia tręšti 4 etapais:

1. Ankstyvą pavasarį augalas turi suformuoti gerą žaliąją masę, todėl jį reikėtų tręšti azoto, fosforo ir kalio trąšomis.

2. Kai tik pradeda formuotis pumpurai – laikas antrajam maitinimui. Tuo metu krūmams reikia daug fosforo ir kalio.

3. Vasarą, kai žydėjimas didžiausias, tręškite kalio ir fosforo trąšomis.

4. Po hortenzijos žydėjimo tręškite kalio sulfatu ir superfosfatu. Ketvirtasis apvaisinimas atliekamas rugpjūčio pabaigoje.

Laiku tręšiami hortenzijų krūmai džiugins vešliais žiedynais ir sukaups jėgas, kad gerai išgyventų šaltąjį sezoną ir žydėtų kitą sezoną.

Tačiau kartais tenka padėti augalui atsikratyti nepageidaujamų svečių, nes jis labai neatsparus!Specialių hortenzijoms skirtų trąšų galima įsigyti iš specializuotų pardavėjų.

Susieti

Hortenzijos turi būti surištos. Jis stipriai auga ir turi masyvius, platėjančius ūglius. Nepririštos prie stulpo šakos nuo vėjo nulūžta. Sodinant medžių veisles, atramas galima įrengti iš karto, kad vėliau nebūtų pažeista šaknų sistema.

Ligos ir kenkėjai

Pažymėtina, bet pati kultūra gali kovoti su nekviestų svečių invazija, nes turi gerą imunitetą. Tačiau kartais reikia padėti augalui.

Jei hortenzijos auginamos per daug šarminėje dirvoje, jos suserga tokiomis ligomis kaip chlorozė. Dėl ligos lapų plokštelės pašviesėja, paviršiuje atsiranda netaisyklingų dėmių, kiaušinėliai tampa negilūs, lapai nukrenta. Išėjimas – augalui reikia geležies. Daugelis rekomenduoja į dirvą įkalti vinis. Tačiau šis metodas ne visada duoda teigiamą rezultatą. Patariama pabarstyti geležies sulfato, geležies sulfato ir geležies sulfato. Krūmas greitai atsinaujins.

Miltligė gali pasireikšti esant drėgnoms sąlygoms, per dideliam augalų kiekiui ir prastam vėdinimui. Rekomenduojama gydyti chemine medžiaga „Topaz”.

Jei krūmą užpuola amarai, galite jų atsikratyti naudodami Actellic arba Fitoverm.

Hortenzijų genėjimas ir paruošimas žiemai

Hortenzijų krūmai neatrodo tvarkingai, jei jie nėra apkarpyti. Trečiaisiais metais po pasodinimo krūmą reikia formuoti. Ūglius patartina patrumpinti anksti pavasarį, kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Procedūrą taip pat galima atlikti rudenį, rugsėjo mėnesį.

Stambiažiedes hortenzijas žiemą reikia saugoti, nes jos mažiau atsparios šalčiui nei kitos rūšys. Pinotinių hortenzijų ir medinių hortenzijų žiemą dengti nereikia.

Dangų dengimas stambiašakėmis hortenzijomis (sodo hortenzijomis)

1. Pašalinus žiedynus ir surinkus lapus, ūglius reikia atsargiai surišti į ryšulius ir nuleisti ant žemės. Kad ūgliai nesiliestų prie šaltos žemės, jie turėtų būti dedami ant skydų. Tvirtinimui naudojama atitinkama virvė.

2. Ant viršaus sukraukite lapus, žemę ir pjuvenas. Pirmiausia krūmą reikia uždengti vilna. Taip augalui bus užtikrintos kuo geresnės žiemojimo sąlygos: ūgliai neturės sąlyčio su drėgna, šlapia ar purvina dirva.

3. Tada galite uždengti augalą maistine plėvele ir pritvirtinti, kad jo nenupūstų vėjas. Ventiliacijai bus paliktos kelios skylutės žemės dangoje. Esant dideliems šalčiams šios angos uždengiamos.

Jei žiemą sninga, uždenkite krūmus krūmokšniais arba, jei yra sniego, užberkite jo ant viršaus.

Hortenzijos spalvos korekcija: rausvų arba mėlynų žiedų gavimas

Norėdami suderinti hortenzijų žiedus su jų žiedais, pridėkite aliuminio oksido. Šiuo tikslu pateikite paraišką:

1. Lapinės durpės;

2. Hortenzijas apipurkškite aliuminio karbonatu;

3. Citrinos rūgštis;

4. Aliuminio oksidas.

Žiedų spalvą galite pakeisti tręšdami vaivorykštinėmis arba mėlynomis hortenzijomis.

Į žemę įterpiamas kalkių ir pelenų mišinys, kuris suteikia rausvą švytėjimą.

Patarimas!Jei rūgštingumą didinančiomis medžiagomis patepsite tik vieną krūmo pusę, ant vieno augalo galėsite stebėti alyvinius, mėlynus ir rožinius žiedus.

Turėkite omenyje, kad hortenzijų spalvą keičiančias trąšas reikia tręšti palaipsniui, kitaip galite sunaikinti krūmus.

Visos hortenzijos – tiek kekės, tiek žiedynai, tiek lapinių veislių kekės – yra gražus sodo akcentas. Jei norite išvesti daug veislių, patartina ištirti, kokiomis sąlygomis gėlėms teks augti.