Kaip sodinti ir prižiūrėti baltąsias avietes

Išgirdę pavadinimą „baltoji avietė”, daugelis sodininkų pagalvos, kad selekcininkams pavyko išvesti neįprastą aviečių veislę. visai ne. Baltoji avietė yra gervuogių ir aviečių mišinys. Norėčiau pasakyti, kad skirtingai nei raudonosios avietės, prie kurių esame įpratę, baltosios (dar vadinamos geltonosiomis) nėra prisitaikiusios prie atšiaurių žiemų.

Botaninis aprašymas ir ypatumai

Geltonųjų aviečių krūmas ir uogos panašios į įprastas raudonąsias avietes. Sukryžminę gervuoges su avietėmis, selekcininkai išvedė naują neįprastos spalvos uogų veislę – nuo švelnių abrikosų iki sodriai oranžinių. lyginant su paprastomis avietėmis, baltosios avietės turi daugiau fruktozės, gliukozės ir sausųjų medžiagų.

Dėl informacijos!Iš šliaužiančio šakniastiebio išauga atžalos, iš kurių išauga jauni ūgliai ir galima dauginti. Nors jauni augalai labai kenkia motininiams krūmams.

Vaisinės šakelės susiformuoja dviejų vienmečių ūglių galuose arba lapų lapelių pažastyse. Jei vaisiai išsiskleidžia iš pažastų, avietės duoda vaisių tik kartą per sezoną; vėliau ūgliai nudžiūsta.

Jei vaisių pumpurai išsiskleidžia ūglių galuose, pasėlis duoda vaisių 2 kartus per metus. Šios veislės vadinamos remontantinėmis veislėmis.

Geltonųjų ir raudonųjų aviečių biologiniai skirtumai:

1. krūmo gyvybingumas ir plitimas (yra stiprių, silpnų ir stipriai plintančių veislių);

2. dviejų vienmečių ūglių žievės spalva (gali būti pilka, ruda arba šviesiai ruda);

3. spyglių išsidėstymas (spygliai yra paprasti ir išlenkti, jie gali būti išsidėstę per visą ūglį arba tik jo apačioje);

4. lapų tipas (su plaukuotumu ar be jo, raukšlėti ar lygūs, garbanoti ar tiesūs);

5. forma ir skonis (apvalios, kūgiškos, bukos kūgiškos formos, su ryškiu arba silpnu aromatu)

6. Vaisių tipas (pavieniai, remontantiniai).

Daugelis sodininkų renkasi remontantinę veislę, nes jos derlių galima nuimti du kartus per sezoną.

Bendros baltųjų aviečių veislės

Į valstybinį registrą įtrauktos tokios veislės kaip Amber, Yellow Giant, Golden Dome, Apricot, Golden Autumn, Runaway, Orange Wonder. Sodininkai pirmenybę teikia seniems augalams: Spirina balta, Medus, Altajaus desertas, Ananasas, Auksinis Everestas.

Abrikosų

Remontantinės baltosios avietės, tinkamos išleisti į rinką Centriniame regione. vidutinio dydžio, šiek tiek išsikeroję krūmai. Krūmo apačioje į apačią išlenkti spygliai. Aukso spalvos abrikosinės uogos su šviesiu plaukuotumu, 3 g svorio. Per vieną sezoną krūmas gali užauginti 2 kg uogų.

Pabėgimas

Remontantinė veislė gerai auga centriniame regione. Anksti pradeda vesti vaisius. Antroji derliaus nuėmimo banga prasidės rugpjūčio pradžioje. Vidutinio dydžio, šiek tiek išsikeroję krūmai. smulkūs spygliai ūglių apačioje. Auksinės uogos sveria 2,5 g. Iki 3 kg vienam augalui. Atsparus šalčiui.

Auksinis Everestas

Užsienio atranka. Labai atsparus šalčiui. Neturi įtakos temperatūrai iki -30 °C. Itin aukšti krūmai su stipriai išsikerojusiais ir vertikaliai augančiais ūgliais. Techniškai subrendę jie tampa oranžiniai. Vienos uogos svoris 4 g. Derliaus nuėmimas ankstyvą rudenį. Daugelis sodininkų persimonų tonus randa saldžiarūgščiame vaisių skonyje. Universali veislė.

Geltonasis milžinas

Vaisiai užauginami kartą per sezoną, skirti regionalizuoti šiaurės vakarų regione. Derlių galima nuimti birželio pabaigoje. Labai gyvybingas, su daugybe ūglių, bet mažai besiplečiantis. Uogos sveria 3 g. Derlius iš vieno krūmo – 1,5 kg. Spygliai tęsiasi per visą ūglio ilgį. Geltonasis milžinas yra atsparus ligoms, bet ne šalčiui.

Auksiniai kupolai

Vidurio regiono Remontant veislė. Vidutinio ūgio ir platėjantis. Keletas dyglių, išsidėsčiusių per visą ūglio ilgį. Lapai šiek tiek susisukę. Ryškiai geltonos uogos yra apvalios formos ir sveria 4 g. Vienas augalas per sezoną gali užauginti iki 3 kg uogų. Atsparūs kenkėjams ir ligoms.

Auksinis ruduo

Atnaujinta veislė gali būti auginama bet kuriame regione. Vidutinio dydžio krūmai, minkšti spygliai užima vietą ūglių apačioje. Jo lapai labai raukšlėti. Uogos didelės, sveria 5 g. Per sezoną galima surinkti iki 5 kg derliaus iš vieno augalo, nors augalas du kartus duoda vaisius. Dėl menko atsparumo ligoms ir kenkėjams jam skiriamas didelis dėmesys.

Oranžinis stebuklas

Remontantinė veislė gerai auga bet kuriame regione, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Stiprus energingas augimas. Vidutinė sklaida. Spygliai išsidėstę per visą ūglio ilgį. Raukšlėti, stipriai susisukę lapai. Blizgančios, pailgos oranžinės uogos, sveriančios 10 g. Vaisiuose yra daug vitamino C. Visų veislių rekordininkas! Vieno augalo derlius – 5 kg.

Amber

„Renovated” veislė tinkama plačiai auginti. Apatinėje ūglių dalyje yra keletas lenktų spyglių. Šiek tiek raukšlėta lapija. Gintarinis sausrai atsparus.

Baltųjų aviečių sodinimas ir priežiūra sode

Baltąsias avietes reikia prižiūrėti beveik taip pat, kaip ir baltąsias avietes. Tačiau reikia atsižvelgti į keletą išlygų.

Vietos pasirinkimas

Skirtingai nuo raudonųjų aviečių, kurios gali augti ir duoti derlių net ir pusiau pavėsyje, baltajai veislei reikia daug saulės šviesos, kad ji sunoktų ir užsipildytų.

Be to, baltosioms avietėms reikia daug erdvės. Vieta turėtų būti apsaugota nuo skersvėjų.

Dirvos paruošimas

Efektyvus pasėlis duoda gerą derlių, jei pasirinksite vietą su lengvu priemolio ar priesmėlio dirvožemiu. Smėlingam dirvožemiui reikia skirti daugiau dėmesio, nes jis greitai išdžiūsta ir jį reikia nuolat drėkinti. Sunkūs molingi dirvožemiai visiškai netinka baltosioms avietėms auginti.

Tinkamiausio sodinimo laiko pasirinkimas

Geriausias laikas sodinti geltonąsias veisles – nuo rugsėjo pabaigos iki spalio vidurio. Šiltesniuose regionuose jas galima sodinti pavasarį.

Sodininkai renkasi sodinimo į tranšėjas metodą. Tarp eilių turėtų būti 1,2-1,5 m atstumas tarp žemaūgių veislių ir 2 m atstumas tarp aukštaūgių veislių. Rekomenduojama iškasti 50 cm pločio tranšėją. Atstumas tarp daigų priklauso nuo veislės ir prasideda nuo 40 cm.

Dėmesio!Sodinant svarbu, kad daigai nebūtų panardinti!

Laistymas

Augalams reikia nuolat drėkinti dirvą, tačiau jie neišlaiko per didelio drėkinimo. gausiai laistykite, jei nėra natūralių kritulių. Be to, vegetacijos metu, kai tik prasideda aktyvus augimas, po derliaus nuėmimo jį reikia gerai palaistyti. Esant per dideliam drėgmės kiekiui dirvožemyje, uogos prisisotina drėgmės, tampa vandeningos, praranda saldų skonį. Norint ilgiau išlaikyti drėgmę dirvoje, rekomenduojama mulčiuoti šiaudais, mulčiu, nupjauta žole.

Tręšimas

Pasėliai gerai reaguoja į organinių ir mineralinių trąšų naudojimą. Geriausias laikas tręšti yra pavasaris ir ruduo.

Ankstyvą pavasarį, prieš nutirpstant sniegui, augalus patręškite azoto trąšomis. Tirpstant sniegui, dirvožemyje ištirpsta maistingosios medžiagos. Šis gydymas sumažina ūglių augimą.

Azoto trąšos baltųjų aviečių krūmams ypač reikalingos per pirmuosius trejus metus po pasodinimo. Tai užtikrina gerą krūmo formavimąsi ir padidina vaisių derlių. Jei sodinama tranšėjiniu būdu, tręškite mineralinėmis trąšomis kartą per dvejus metus.

Arklių ir karvių mėšlas gali būti naudojamas kaip organinė medžiaga. Krūmus taip pat galite padengti augalų liekanomis ir kiaušinių lukštais.

Susieti

Ypač aukštas veisles reikia pririšti, geriausia tai daryti iš karto pasodinus. Tranšėjos šonuose esantys stulpai gali būti naudojami kaip atramos. Tarp jų nutieskite keletą eilių vielos. Pirmoji eilė turi būti 1,2 m nuo žemės. Tolesnės eilės kas 0,6 m. Suriškite pasėlius po pumpurų brinkimo.

Genėjimas

Remontantinių veislių ūgliai turėtų būti genimi. Gydymas turi būti atliekamas rudenį. Tai paskatins gausų vaisių derėjimą, tačiau tik kartą per metus – rudenį. Jei tai dvimetės veislės, pašalinkite ūglius, kurie einamaisiais metais subrandino vaisius.

Derliaus nuėmimas

Auginant baltąsias avietes svarbu žinoti, kad prinokusių uogų negalima palikti ant šakų – jas reikia nuskinti. Viena iš remontantinių veislių ypatybių – prinokusių uogų smulkėjimas. Be to, jų negalima sandėliuoti, todėl po derliaus nuėmimo jie turi būti suvalgyti arba perdirbti.

Pasiruošimas žiemai

Avietės laikomos atspariomis žemai temperatūrai, tačiau yra veislių, kurios žiemą gali nušalti. Todėl patartina krūmus paruošti žiemai. Aviečių ūgliai turi būti nuimti nuo atramos ir palenkti į vieną pusę, kad būtų ne aukščiau kaip 40 cm virš žemės. Sausomis žiemomis ūglius rekomenduojama uždengti šiaudais.

Baltųjų aviečių veisimas

Greičiausias ir patogiausias dauginimo būdas – auginiai. Tačiau sodinukų įsigijimas reikalauja investicijų. Kitas būdas – pirkti sėklas. Dauginti sėklomis ne visada pavyksta, nes šis procesas nėra lengvas.

Sėklos nepasižymi dideliu daigumu, todėl norint užauginti sveikus daigus reikės įdėti daug pastangų.

Sėklų galima užsiauginti iš savo derliaus. Norėdami tai padaryti, išsirinkite gerai prinokusį vaisių, nuplaukite jį ir išimkite sėklas iš minkštimo. Išdžiovintas sėklas reikia laikyti popieriniuose maišeliuose.

Dauginti pradedama rugsėjo pabaigoje. Sėklos suvyniojamos į marlę arba vatą ir 24 valandas mirkomos kambario temperatūros vandenyje. Tada sėklas suberkite į sphagnum samanas arba smėlį. Sėklos gali būti laikomos iki pavasario.

Persodinimas į atvirą dirvą balandžio mėn. Kad sėklos nebūtų pikuojamos, jas reikia sėti ne mažesniais kaip 5 cm atstumais.

Daigų priežiūra vasarą: laistymas, dirvos purenimas ir piktžolių naikinimas, tręšimas. Rudenį jauni augalai persodinami į nuolatinę vietą.

Dėmesio!Persodinant į nuolatinę vietą svarbu atkreipti dėmesį į daigų išvaizdą. Jei ant ūglių yra tamsios spalvos spyglių, juos reikėtų išmesti, nes jie neduoda geltonų uogų.

Baltųjų aviečių vaisiai yra ne tik skanūs, bet ir sveiki. Jie taip pat patrauklūs dėl savo spalvos ir spalvingumo. Iš didelės įvairovės rūšių galite išsirinkti tą, kuri atitiks visus reikalavimus. Tačiau turite žinoti, kad norint gauti gerą derlių, reikia tinkamai juo rūpintis.