Lapų dėmėtligė: aprašymas ir kontrolės priemonės

Aplinkos sąlygų, grybelių, bakterijų ir virusų sukeltos kambarinių augalų, medžių ir krūmų lapų dėmėtligės. Pažeisti augalai būna žemi ir anksti numeta lapus. Dažniausiai pasitaikančios dėmės yra grybelinės kilmės. Išgaubtose arba plokščiose vietose susiformuoja skirtingos formos ir spalvos pagalvėlės, kurių viduje vystosi grybų sporos.

Neinfekcinio pobūdžio dėmės

Neinfekcinės vainiko dėmės atsiranda dėl maistinių medžiagų trūkumo ir prastų dirvožemio sąlygų. Dėmės atsiranda vegetacijos sezono pradžioje ir tęsiasi visą likusį sezoną.

Sunku nustatyti dėmėtumo priežastį, nes kiekvienas augalas skirtingai reaguoja į maisto medžiagų perteklių ar trūkumą dirvožemyje.

Neinfekcinėms dėmėms būdinga viena spalva be apvado. Užterštoje aplinkoje ant lapų dažnai galima rasti neužkrečiamą lapų degligę arba „žuvų skeletą”. Užkrėstas lapo kraštas, lapkočio dalis išilgai vidurinės gyslos arba visas lapas. Dėl to keičiasi lapų spalva ir jie išdžiūsta.

Patogeninių lapų dėmių tipai ir jų priežastys

Nepaisant to, kad jų simptomai yra labai ryškūs, dėmėtąją slogą nėra sunku nustatyti. Pažeistų lapų kraštai gali būti lygūs arba nelygūs, ant paviršiaus gali būti atsitiktinai išsibarsčiusios iškilusios arba plokščios dėmės arba jos gali susijungti į vieną didelę dėmę. Pažeistos sritys būna nuo šviesios iki juodos spalvos. Dėmių sukėlėjai:

1. grybelinių;

2. Virusinis;

3. bakterijų.

Grybelinės ligos yra sunkiausiai gydomos. Pirmieji užkrėtimo požymiai pastebimi pavasarį. prasta pasėlių priežiūra – nepašalinami nukritę lapai, ant kurių gali veistis patogenai – tai skatina ligų vystymąsi. Kartą užsikrėtus, vėliau juos sunku kontroliuoti.

Lapų dėmėtligė arba dėmėtoji miltligė

Clasterosporiozė – dažna kaulavaisių grybelinė liga. Holm lapų dėmėtligės sukėlėjas yra grybas Clasterosporium carpohilum Lev. Liga ypač pavojinga vyšnioms, persikams ir abrikosams. Vyšnios ir slyvos taip pat yra jautrios kleasterosporiozei.

Portretas

Kiauliauogė vystosi lietingu oru, „su puokšte”, kai temperatūra yra +19-25 °C, o oro drėgnumas viršija 70 %. Patogenas žiemoja ant augalų liekanų arba ūglių, bet nesporėja ant lapų. Pavasarį, esant palankioms sąlygoms, grybas pažeidžia jaunus lapus. Dėl trumpo inkubacinio periodo (2-3 dienos) liga greitai išplinta visame augale.

Klasterosporiozės požymiai

Visos vegetatyvinės dalys yra jautrios, tačiau liga labiausiai pasireiškia ant lapų. Ankstyvą pavasarį plokštelės paviršiuje atsiranda mažų, purpurinių, rausvai violetinių, rusvų, rausvų arba šviesiai rudų dėmelių. Augant dėmės centras tampa šviesus, audiniai žūsta ir iškrenta – atsiranda skylės. Esant dideliam užkrėtimui, dėmės susilieja ir, jei audiniai iškrenta, susidaro didelės angos.

Prevencija

Rekomenduojama taikyti prevencinę priemonę:

1. Sodinkite ligai atsparias veisles;

2. Dažnai purenkite dirvą šaknų zonoje;

3. Pašalinkite negyvus lapus;

4. laiku tręškite;

5. Venkite mechaninių vaismedžio dalių pažeidimų prižiūrėdami vainiką.

Genint reikia pašalinti visus ligotus ūglius, užkrėstus vaisius ir lapus, o po to sudeginti.

Blemtosporiozės kontrolės priemonės

Vos tik nutirpus sniegui ir esant aukštesnei nei šalčio temperatūrai, kaulavaisių medžius purkškite Bordo saulėgrąžų tirpalu. Darbinio tirpalo sunaudojama 15 litrų 100 metrų

2.

Kuproksatas . Profilaktinis kontaktinis fungicidas naudojamas pumpurų brinkimo metu ir vėliau 2 kartus kas 7 dienas.

sisteminį fungicidą Horus rekomenduojama naudoti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams. Gydymas turėtų būti taikomas tris kartus per savaitę. Darbinio tirpalo paruošimas – 3,5 g medžiagos kibirui vandens.

Skor apdorojimas atliekamas prieš žydėjimą ir po žydėjimo. Vienam vaismedžiui sunaudojama 3-5 litrai darbinio tirpalo.

Galima derinti produktus. Pavyzdžiui, pirmasis apdorojimas fungicidu Horus, kiti du apdorojimai fungicidu Topaz. Paskutinis purškimas turėtų būti atliktas likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatyto derliaus nuėmimo.

Balta dėmė arba septoriozė

Septoriozė yra Septoria grybo sukeliama liga. Patogenas gali įsikurti ant bet kokių daržovių ar sodininkystės kultūrų. Grybelis vystosi epidermyje, todėl susidaro raudonos arba rudos dėmės, apsuptos apvadu. Laikui bėgant dėmės taps šviesios.

Portretas

Pažeistos lapų plokštelės padengtos mažomis rudomis dėmelėmis. Ilgainiui pažeistos dėmės pašviesėja, pakraštys tampa raudonas, o dėmių viduryje matomos juodos dėmės – grybo piknidinė sporuliacija.

Septoriozės priežastys

Šilti ir lietingi orai sudaro palankias sąlygas baltųjų dėmių ligai vystytis. Infekcijos šaltiniai gali būti sėklos, nukritę lapai, piktžolių liekanos. Septoria grybelis yra labai atsparus ir gali išgyventi dirvožemyje bei pasėlių liekanose iki 3 metų.

Esant palankioms oro sąlygoms, patogenai suaktyvėja ir plinta augalo vegetatyvinėse dalyse. Grybelį perneša vėjas, lietaus lašai, vabzdžiai ir kt.

Septoriozės profilaktika

Laikantis agronominės vaisių, uogų ir daržovių auginimo praktikos, septoriozės tikimybė lygi nuliui. Prevenciniais tikslais būtina:

1. laikytis sėjomainos;

2. dirvą darže suarkite du kartus per sezoną – pavasarį ir rudenį;

3. Nuvalykite nukritusius lapus ir pašalinkite piktžoles;

4. Išvalykite šiukšles;

5. Reguliariai laistykite ir tręškite pasėlius;

6. Prieš sėją sėklas patręškite specialiais fungicidais;

7. Kontroliuokite drėgmę šiltnamyje.

Kartą per 2 mėnesius rekomenduojama laistyti dirvą ir purkšti pasėlius biofungicidais: Gliokladin, Fitosporin-M.

Septoriozės kontrolės priemonės

Cheminės, biologinės ir liaudiškos priemonės gali būti naudojamos baltosios dėmėtligės kontrolei. Pramoninės priemonės yra gerai patikrintos:

1. „Previcur Energy. Dviejų komponentų fungicidas, naudojamas ankstyvosiose ligos stadijose. Lapų, ūglių ir lapų apdorojimas. Preparatas nesukelia nudegimų; tirpalas gaminamas taip: 10 ml preparato 7 litrams vandens.

2. Oxychoma.Sisteminio kontaktinio veikimo fungicidas, kurio veiklioji medžiaga – vario chloroksidas. Preparatas kovoja su Septoria grybeliu visose ligos stadijose. Fiziologinis tirpalas – 15 g miltelių 10 litrų vandens.

3. Baileton . Sisteminio fungicido veikimas pagrįstas skverbimusi gilyn į augalo audinius ir pagalba ląsteliniu lygmeniu. Darbinis tirpalas yra 10 g 10 litrų vandens. Purkšti reikia esant ramiam orui.

4. Planriz-bio.Į preparato sudėtį įeina dirvožemio bakterijos. Pirmiausia naudojamas sėkloms tręšti 0,1 % tirpalu ir lapams purkšti 0,3 % tirpalu.

Galima naudoti šias liaudies medicinos priemonesDruskos tirpalas ir česnakų tinktūra yra veiksmingi sergant septorioze.

Paruoškite druskos tirpalą: paimkite 10 litrų vandens ir jame praskieskite 250 g druskos. Maišykite, kol mišinys ištirps, ir atlikite gydymą. Druskos tirpalas ant plokštelių sukuria ploną plėvelę ir neleidžia ligai vystytis.

Česnakų tinktūra augalus galima tepti visą vegetacijos laikotarpį. Norėdami paruošti priemonę, sutrinkite česnaką. 1,5 puodelio susmulkintų česnakų užpilkite 10 litrų vandens. Po vienos dienos tirpalas bus paruoštas purškimui.

Raudona dėmė arba polistigmozė

Polystigmozė arba lapų dėmėtligė yra infekcinė liga, kurią sukelia grybas Polystigma. Šia liga linkę sirgti kaulavaisiai: abrikosai, slyvos, vyšnios, migdolai. Kai kuriuose šaltiniuose polistigmozė vadinama „grybeliniu nudegimu”.

Raudonos dėmės simptomai

Pažeistus lapus dengia geltonos dėmės, kurios ilgainiui pasikeičia į oranžinę spalvą. Pincushions erkės centre. Polystigma grybas žiemoja ant nukritusių lapų. Askosporos subręsta pavasarį. Masinis plitimas vyksta balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje.

Polystigmozės prevencija

Norint išvengti polistigmozės, geriau pirkti jautrias veisles. Be to, rudenį pašalinkite visus nukritusius lapus, kad jie netaptų infekcijos šaltiniu.

Kontrolės priemonės

Rudenį, prieš nukrentant lapams, pašalinkite visus sergančius ūglius, o lapus surinkite ir sudeginkite. Nupjautus paviršius dezinfekuokite 1 % geležies sulfato tirpalu, o nupjautus kraštus užtepkite sodo laku. Cheminės medžiagos turėtų būti naudojamos prireikus. Po žydėjimo galite purkšti 3 % Bordo skysčiu. Po 2 savaičių atliekamas antrasis apdorojimas, tačiau 1 % Bordo skysčiu.

Ruda dėmė arba filostikozė

Šiltas ir drėgnas oras skatina ligos vystymąsi. Sukelia netobulas Phyllosticta genties grybas.

Rudosios dėmės požymiai

Pirmieji skambučiai pastebimi gegužės mėnesį, masinis dėmių plitimas pastebimas vasaros pabaigoje. Pradiniame etape lapų ašmenys būna padengti mažais tamsiai rudais taškeliais. Paskui jie išsiplečia ir tampa pilki su tamsiais pakraščiais. Juodos dėmės yra sporos.

Prevencija

Keletas priemonių gali padėti išvengti ligos:

1. Atsparių fitostikozei veislių atranka ir pirkimas;

2. Augalus sodinkite pakankamu atstumu vienas nuo kito;

3. Savalaikis ūglių genėjimas ir nukritusių lapų šalinimas.

Masinė liga turi įtakos derliui ir žiemkentiškumui.

Kontrolės priemonės

Pradinėje ligos stadijoje pakanka nupjauti pažeistus lapus ir juos sudeginti. Jei užkrėsta pakankama vainiko dalis, purkškite preparatais:

1. Strobi – 4 g preparato 10 litrų vandens;

2. Abiga-Pic – 40 g produkto 5 litrams vandens;

3. „Vectra” – 2 ml kibirui vandens.

Vario muilo tirpalas gali būti naudojamas pasėliams. 10 litrų praskieskite 200 g tarkuoto muilo ir 20 g vario sulfato. Mišinys tepamas ant sergančio augalo.

Kokomikozė

Kokomikozė – grybelinė liga, kurios sukėlėjas yra Blumeriella jaapii. Be lapų, užsikrečia ir kaulavaisių medžių ūgliai bei vaisiai.

Kokomikozės požymiai

Ant užkrėstų lapų atsiranda neryškios, taškuotos, violetinės dėmės. Plėsdamiesi jie užima visą plokštelės erdvę. Dėmių apačioje aiškiai matomos šviesiai rausvos pagalvėlės, kuriose subręsta grybo sporos. Liga greitai užkrečia vegetatyvines dalis ir, jei negydoma, plantacija žūsta.

Kokomikozės prevencija

Prevenciškai sodo augalus reikia tinkamai prižiūrėti, laiku apdoroti, tręšti, šalinti ir deginti lapiją. Dirvą kelme reikėtų kasmet apversti.

Kontrolės priemonės

Šią ligą sunku kontroliuoti, todėl rekomenduojama imtis visų prevencinių priemonių, kad liga neišsivystytų. Jei šis momentas praleistas ir kokomikozė užpuolė kaulavaisių pasėlius, reikia

1. Purkškite dirvą pradiniame rate 3 % bordo skysčiu (450 g negesintų kalkių ir 300 g vario sulfato 10 litrų vandens), vario chloridu (40 g preparato 10 litrų vandens) arba Abiga-Pic (40 ml preparato 10 litrų vandens).

2. Vaisių užmezgimo metu apdorokite „Horus” 2 g produkto į kibirą vandens.

3. Kai pumpurai nukrenta, apdorokite „Skor”. Paruoškite darbinį tirpalą pagal instrukcijas.

4. Nuėmus vaisius nuo medžio, jie apdorojami 1 % Bordo skysčiu.

5. Rudenį reikėtų nuplauti vaismedžių kamienus, kad būtų sunaikinti žievėje įstrigę ligų sukėlėjai.

Kokomikozė yra sunki liga, o fungicidai ne visada veiksmingi. Todėl turėtumėte rūpintis sodu ir profilaktiškai sodinti augalus.

Daugeliui ligų būdingi remisijos laikotarpiai, todėl gydymas atliekamas keliais etapais 7-10 dienų intervalais. Atminkite, kad dėmių geriau išvengti, nei gydyti, todėl laikykitės agronominės vaisių ir daržovių auginimo praktikos, laikykitės sėjomainos ir laiku tręškite rekomenduojamomis trąšomis.