Malonaus skonio ir švelnaus aromato juodai mėlynos uogos, be abejo, pažįstamos beveik visiems mūsų šalies gyventojams. Jie naudojami ir švieži, ir šaldyti. Uogos puikiai tinka įvairiems patiekalams, konservams, įdarams ir priedams gaminti.
Verta paminėti, kad mėlynės ir beveik visos augalo dalys laikomos labai naudingomis vaistinėmis žaliavomis, kurios padeda nuo daugelio ligų.
Šiuo metu Rusijoje auga tik 4 mėlynių rūšys: Kaukazo mėlynės, plaukuotosios mėlynės, ovalo formos mėlynės ir paprastosios mėlynės. Visos jos priklauso bruknių šeimos mėlynių genčiai.
Gana panašaus skonio, sudėties ir šiek tiek išvaizdos yra mėlynių uogos, priklausančios tai pačiai šeimai. Tačiau Rusijoje yra tik viena šio augalo rūšis: paprastasis jurginas, kuris yra ypač ištvermingas ir ilgai auga (iki 80-100 metų).
Nors mėlynės ir šilauogės – kažkuo panašios viena į kitą, tačiau tarp jų yra nemažai skirtumų.
Rūšinis aprašymas
Įvairių mėlynių veislių ar hibridų nėra. Todėl, jei norite sode sukurti savo šilauogių lysvę, turėsite naudoti gamtoje augančius augalus ir, žinoma, sudaryti jiems tinkamas sąlygas.
Mėlynės turi daugybę rusiškų ir užsienietiškų veislių, kurių nesunku įsigyti sodų centruose, internetinėse parduotuvėse ir medelynuose.
Labiausiai paplitusi yra paprastoji šilauogė, todėl ji dažniausiai sodinama soduose. Tai nedideli krūmai žaliomis briaunotomis šakomis, užaugantys iki 15-40 cm aukščio. Šviesiai žali apskriti lapai smulkiai dantytais kraštais rudenį gražiai raudonai žaliai nusidažo.
Ypač reikėtų paminėti jų šaknų sistemą. Jie auga beveik vien tik ant žemės. Šaknys iš krūmo išsikerojusios įvairiomis kryptimis ir gali būti iki 10-12 m ilgio. Iš laisvų pumpurų ant jų išauga jaunos šakelės, kurios vėliau tampa naujais krūmais.
Žalsvai rausvi pavieniai žiedai, apvalios formos, panašūs į ąsotį su nelygiais kraštais, žydi nuo gegužės iki birželio pradžios. Žiedų skaičius gali svyruoti nuo 15 iki 80-85 žiedų viename augale. Dėl šalnų jie neauga kasmet.
Juodai mėlynos apvalios uogos su maloniu rūgščiai saldžiu minkštimu, violetinės ir rausvos spalvos, šiek tiek iškilusiu ir nedideliu apvaliu apvadu apačioje. Vieno vaisiaus svoris gali svyruoti nuo 0,3 iki 0,6 g. Masinis šiek tiek aitrių uogų nokimas vyksta liepos ir rugpjūčio mėn. Iš vieno šilauogių krūmo galima užauginti nuo 200-250 iki 500 gramų.
Pirmasis derlius užauga 1-3 gyvenimo metais. Didžiausias uogų derlius paprastai būna 7-11 metų, o 14-15 metų krūmai nustoja derėti.
Skirtingų mėlynių veislių derlingumas yra daug didesnis nei šilauogių rūšių. Jis gali svyruoti nuo 1,5 iki 2,2-2,7 kg uogų. Šilauogės taip pat labai atsparios šalčiui ir gali atlaikyti daug šalnų žydėjimo metu.
Vietos paruošimas, sodinukų parinkimas ir sodinimas
Yra trys natūralios mėlynių veislės. Ant kai kurių krūmų atsiranda ir prinoksta mėlynai juodi vaisiai be melsvos patinos. O ant kitų krūmų juodai mėlynos uogos pasidengia blizgančiu šermukšniu. Trečioji veislė su baltais vaisiais yra labai reta.
Perkeliant į sodą, geriausia rinktis, žinoma, jei tik įmanoma, tas, kurių uogos yra didžiausios, juodos, be apvalkalo. Juose yra daugiau askorbo rūgšties ir cukrų.
Sodinamosios medžiagos parinkimasNorint sodą apsodinti mėlynėmis, paprastai jos sodinamos prieš metus. Gamtoje pastebimi augalai, kurie užaugina daug uogų ir duoda didelį derlių, todėl anksti pavasarį (kol krūmai dar neatsibudo) iškasami su žemėmis apaugusiu šaknų kamuoliu. Šaknų ilgis turi būti ne mažesnis kaip 15-20 cm. Geriausia rinktis labai jaunus egzempliorius (1-3 metų amžiaus).
Verta paminėti, kad mėlynių šaknys turi mikorizę (yra 2 grybų rūšys), kuri padeda kultūrai gyventi ir augti. Todėl kasdami turėtumėte stengtis išsaugoti kuo didesnę dalį šaknies kamuolio.
Pasirinkite sodinimo vietąPusiaujo zonoje su drėgnu, bet vandeniui pralaidžiu dirvožemiu. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į rūgštingumą (pH), kuris turėtų būti nuo 3,5 iki 5 (nuo labai rūgštaus iki silpnai rūgštaus).
Gruntinis vanduo pasirinktoje vietovėje turėtų būti bent 0,6-0,9 m gylyje.
Prieš sodinimąVisada atnaujinkite medžius, tręškite mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Išberkite po 3 g fosforo ir azoto trąšų (pvz., amonio salietros ir superfosfato), 1,5 g kalio trąšų (kalio sulfato arba pelenų) ir nuo 200 iki 300-350 g lapų humuso vienam kvadratiniam metrui.
Šilauogėms azoto trąšų dozė padidinama iki 20 gramų 1 m2, o kalio – iki 10 gramų 1 m2.
Po kasimo dirvos paviršius švelniai išlyginamas ir padengiamas švelniai rūgščiomis durpėmis su dideliu kiekiu organinių medžiagų (pelkių durpėmis), kurios sumaišomos su upės smėliu. Sluoksnio aukštis gali svyruoti nuo 12-15 iki 20-22 cm.
Viename kvadratiniame metre sodinama 20-30 krūmų. Tarpai tarp augalų eilėse yra 20-25 cm ir 30-35 cm.
Mėlynių krūmaipasodinti 0,7-0,9 atstumumetrų atstumu vienas nuo kito, o atstumas tarp eilių – apie 2 metrus.
Verta prisiminti, kad iškastų šilauogių šaknys iki sodinimo laikomos sfagnuose arba plastikiniame maišelyje, nes joms negalima leisti išdžiūti. Sodinti reikėtų tą pačią arba kitą dieną. Kiekviena atidėjimo diena smarkiai sumažina įsišaknijimo efektą.
Mėlynių sodinukai parduodami konteineriuose, pripildytuose durpių rūgštaus dirvožemio, todėl sodinamąją medžiagą išsaugoti kelias dienas nėra labai sudėtinga.
Mėlynių šaknys yra tokiame pačiame gylyje kaip ir gamtoje. Pasodinus augalą, plotą aplink jį reikia šiek tiek sutankinti, sudrėkinti dideliu kiekiu vandens ir padengti 5-8 cm storio pjuvenų sluoksniu.
Priežiūra
Dirva turi būti drėgna; ji neturi išdžiūti, tačiau joje taip pat neturi būti per daug vandens. Laistykite krūmus karštais ir sausais laikotarpiais. Laistyti galima iki 3 kartų per savaitę.
Pirmaisiais auginimo metais šilauogių lysvę reikėtų reguliariai ravėti. Vėliau, kai krūmai paaugs ir tarp jų neliks tuščios erdvės, piktžolių neliks arba jų bus mažiau.
Ankstyvą pavasarį pradedančius žydėti augalus per šalnas reikia uždengti vilna (pvz., lutrasilu arba agrilu). Tai padeda išsaugoti visą derlių.
Genėjimas
Didžiausias šilauogių derlius subręsta ant gerai išsivysčiusių praėjusių metų ūglių, todėl jų atsiradimą skatina genėjimas, kuris ramybės periodu atliekamas gana reguliariai. Be to, genint reikia pašalinti visus ligotus ir nulūžusius ūglius.
Kasmetinis genėjimas nuo 10 ar 11 metų amžiaus. Genėjimo metu seniausia mediena nupjaunama iki pat šaknų. Tačiau kartais atliekama kita atjauninamojo genėjimo versija, kai vienas ketvirtadalis krūmo stipriai sutrumpinamas (lieka tik 3-4-6 cm aukščio kelmai).
Rezultatai
Šiuo metu šilauogės auginamos tik soduose ir vasarnamiuose, todėl dar nėra visiškai išvystytos auginimo technologijos. Tačiau viskas prasideda nuo mažų žingsnių. Pamažu kaupiama patirtis, kuria remiantis ilgainiui bus tobulinama šilauogių auginimo technika.
Tačiau šilauogės jau techniškai išvystytos iki smulkmenų, o komercinės įvairių rūšių šių uogų plantacijos daugelyje šalių duoda didelį derlių.
Ar pasėliai lauke, kaip mėlynės, reikalauja specialios priežiūros, kad būtų skirtingos nuo šilauogių?
Mėlynės ir šilauogės skiriasi priežiūros reikalavimais dėl jų skirtingos augimo ir vystymosi savybių. Mėlynės mėgsta rudenį, po žiemos miego, kapstytis šiaurės žemės dalies tvenkinės ant bankų, pirmyn aukštosugniuoti krumai su mažom gobtelėm, užsidedyti kiaušiniais, tuomet balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje sunikelia mažas mėlyniu rame laisvo žemės uolėtoje vietoje profunduotų nykštukų. Po to būtina reguliariai laistyti mėlynės, nuimti piktžolių, šerti jas trąšomis ir laiku atlikti reikalingą apsaugą nuo kenkėjų. Šilauogės, kita vertus, auga ant išsipūtusių, žiemiškai struktūrinių žemės sluoksnių, kurie sukelia didoką produktyvumą. Jos nereikalauja tokios intensyvios priežiūros ir gali būti paliktos savęs likimo. Tačiau jos gali būti jautrios dirvulėms ir turėti individualių reikalavimų, pvz., dirvožemio rūgštingumui ir drėgmės kiekiui.