sėjomaina arba ką sodinti po

Kiekvienas daržovių augintojas yra girdėjęs apie sėjomainą, tačiau ne visi jos laikosi. Priežastys gali būti įvairios, bet dažniausiai tai neatrodo taip svarbu. Ir veltui. Sėjomainos vengimas padidina derlių, apsaugo augalus nuo kenkėjų ir ligų.

Sėjomainos esmė ir būtinybė

Daržovių augintojai dažnai renkasi lysvę agurkams sėti, pavyzdžiui, vadovaudamiesi principu „praėjusių metų derlius buvo didelis, toks bus ir šiemet”.Tačiau dažniausiai būna atvirkščiai. Kodėl?

1. Sėjant tą pačią kultūrą, dirvožemis nuskursta, nes kasmet iš jo pašalinamos tos pačios medžiagos, nepadeda net visiškos trąšos.

2. Daugėja ligų ir kenkėjų, o tai neigiamai veikia derlių.

3. Augalai išskiria fitotoksinus, kurie kaupiasi dirvožemyje, o jei jie nėra sėjami, augalai apsinuodija.

Todėl darže reikia kaitalioti skirtingų rūšių daržoves ir prieskonines žoleles, t. y. laikytis sėjomainos.Kad tai atliktumėte tinkamai ir augalams duotumėte kuo daugiau naudos, turite žinoti:

1. Kiekvienas pasėlis priklauso skirtingai šeimai;

2. alelopatinis augalų aktyvumas – gebėjimas išskirti fitotoksines medžiagas, kurios kaupiasi dirvožemyje; jos įvairiais būdais toksiškos augalams;

3. maistingųjų medžiagų kiekį, kurį kiekvienas augalas gali paimti per sezoną – kiekvieno augalo poreikiai yra skirtingi;

4. Augalo gebėjimas pagerinti arba nuskurdinti dirvožemį, kuriame jis auga.

Daržovės ir žalieji augalai pagal pastarąjį skirstomi į tris grupes:

1. augalai, kurie praturtina dirvožemį maistinėmis medžiagomis arba gerina jo mechaninę struktūrą: sojos pupelės, pupelės, žirniai, garstyčios, kmynai, dobilai, liucernos, rapsai, grikiai

2. augalai, kurie nepagerina dirvožemio, bet per vieną vegetacijos sezoną jo visiškai neišsemia: visų rūšių svogūnai, agurkai, paprikos, aštriosios ir saldžiosios paprikos, morkos, ridikėliai, kaliaropės, kopūstinės salotos, šakniniai salierai;

3. dirvos nuskurdinimas arba jos mechaninių savybių pabloginimas – kopūstai, bulvės, pomidorai, moliūgai ir cukinijos, burokėliai.

4. Veislės taip pat skirstomos atsižvelgiant į reiklius mitybos reikalavimus:

5. Mažiausiai jo reikia morkoms, valgomiesiems burokėliams, ridikėliams ir ridikėliams bei pastarnokams;

6. vidutinis maistinių medžiagų poreikis dirvožemyje yra visų rūšių svogūnams, bulvėms, paprikoms, pomidorams, moliūgams – agurkams, cukinijoms, moliūgams;

7. daugiausia maistinių medžiagų reikia kopūstams, kukurūzams, lapinėms salotoms, špinatams ir salierams.

kai kurie augalai gali augti toje pačioje vietoje, nesugadindami dirvožemio ir neužnuodydami savęs bei kaimynų kelerius metus iš eilės: svogūnus toje pačioje vietoje galima sodinti iki 3 metų, česnakus – 2 metus.Tačiau tai netiks daugumai daržovių:

1. Visų kryžmažiedžių daržovių – kopūstų, ridikų, ridikų, ridikėlių, daikonų – veislių sėklos turėtų būti sėjamos toje pačioje vietoje kas trejus metus;

2. agurkams kasmet reikia naujos lysvės, tik ketvirtaisiais metais juos galima sodinti ten, kur jie jau augo; tas pats pasakytina apie mangoldus, burokėlius ir špinatus;

3. pomidorus galima sodinti toje pačioje vietoje dvejus metus iš eilės, jei šiltnamis ir dirvožemis buvo apdoroti nuo kenkėjų ir ligų, o dirvožemis – nuo kalkių;

4. morkos ir baklažanai turėtų būti grąžinami į pradinę vietą ne anksčiau kaip antraisiais ar trečiaisiais metais;

5. Ankštiniams augalams reikia ilgesnės pertraukos – 4-5 metų, jei po jų sodinami Solanaceae šeimos augalai, šis laikas sutrumpėja iki 2 metų;

6. Po ketvirtųjų auginimo metų braškių lysvės turėtų būti naujoje vietoje, bet ne su avietėmis, naktižiedžiais, motiejukais, motiejukais ar topinambūrais;

7. Dveji-trejeji metai, kol bulvės sugrįžta į ankstesnę vietą.

Jei po derliaus nuėmimo pasodinsite maistinių medžiagų ir struktūrą gerinančių sideratų, sutrumpinsite laiką, per kurį sodo augalai sugrįš į pradinę vietą:

1. Ankštiniai augalai sugeria azotą iš oro ir juo praturtina dirvožemį, o liucernos gali pernešti maistingąsias medžiagas į paviršinį dirvožemio sluoksnį iš gilesnių horizontų;

2. Lubinų maistinė vertė panaši į mėšlo, todėl darže geriau sėti vienmečius augalus;

3. Grikiai geriausiai išpurena sunkias dirvas; jie praturtina dirvožemį kaliu ir fosforu;

4. garstyčios yra ankstyvas derlius, jos auga net pasėtos ankstyvą rudenį; jos suteikia dirvožemiui fosforo ir sieros, dezinfekuoja jį ir apsaugo augalus nuo kenkėjų, įskaitant vielinius kirmėlaičius

5. po garstyčių neturi sekti jokie kryžmažiedžių šeimos augalai;

6. rugiai pagerina dirvožemio fizikines savybes, bet jį sausina, todėl ypač tinka drėgnose vietovėse; avižos praturtina dirvožemį kaliu;

7. facelija yra geras azoto šaltinis.

Tos pačios šeimos veislių augalai toje pačioje vietoje turėtų būti sodinami ne dažniau kaip kas trejus-ketverius metus. Kad nepažeistume taisyklės, išsiaiškinkime, kokioms šeimoms priklauso daržovės ir prieskoninės žolelės:

1. salotos, cikorijos ir topinambūras priklauso astrinių šeimai;

2. špinatai, burokėliai ir mangoldai priklauso amarantinių šeimai, įskaitant amarantą;

3. ankštiniai augalai – pupelės, žirniai, pupelės, sojos pupelės, avinžirniai ir lęšiai;

4. grūdai yra kukurūzai ir sideratai – rugiai ir avižos;

5. skėčiai yra morkos, krapai, petražolės, kalendros, salierai, pankoliai ir anyžiai;

6. gausiausi kryžmažiedžių šeimos atstovai: visų rūšių kopūstai, daikonai, bruknės, ridikėliai, garstyčios, garstyčios, krienai, ridikėliai, krienai ir ropės;

7. Naktiniai augalai – nė vienas sklypas neapsieina be naktinių augalų; šiai šeimai priklauso bulvės, baklažanai, pomidorai ir paprikos;

8. svogūnai – tai česnakai ir visų rūšių svogūnai, įskaitant daugiamečius;

9. Moliūgų galima rasti bet kuriame darže – agurkų, cukinijų, cukinijų, patisonų, melionų ir moliūgų;

10. žolelės ir prieskoniai – raudonėlis, bazilikas, čiobrelis, mairūnas, šalavijas, mėta, rozmarinas ir čiobrelis priklauso jokūbinių šeimai.

Visas šias subtilybes nelengva išsiaiškinti. Tačiau yra paprastų schemų, pagal kurias sėjomainą lengva taikyti.

Sėjomaina

Ne visi gali ar nori įvaldyti visas sėjomainos subtilybes.Jiems galima pasiūlyti paprastą schemą:

1. pirmaisiais metais jie sodinami į pasėlius, kuriems reikia daug maisto medžiagų;

2. antraisiais metais čia auginami augalai su vidutinėmis maisto medžiagų sąnaudomis;

3. trečiaisiais metais – mažas.

Ketvirtaisiais metais reikėtų įvesti organines medžiagas ir vėl sėti paklausias kultūras.Jei plotas leidžia, ketvirtaisiais metais lysvėje geriau nesodinti daržovių, bet atidėti ją žaliajai trąšai:

1. rugius pasėkite praėjusio sezono rudenį, o pavasarį, jiems ataugus, pasėkite juos į dirvą 2-3 cm gyliu

2. Sėkite vienmečius lubinus ir pjaukite juos pumpurų brinkimo fazėje;

3. Rudenį pasodinkite garstyčių lysvę, o jei kitais metais joje ketinate sodinti kryžmažiedžių šeimos augalus, pasodinkite facelijų.

Per vasarą dirvožemis tampa purus, praturtinamas visomis reikalingomis medžiagomis, net ir be papildomų organinių medžiagų, sunaikinamos piktžolės, ligos ir kenkėjai, kitą sezoną galima surinkti daug derliaus. Daržovės bus pakankamai maistingos 3-4 metus.

Yra dar vienas paprastas sėjomainos principas, susijęs su dekoratyviniais augalais, kurie sodinami tam, kad žydėtų.Ketverių metų ciklas kartojasi ir yra skirtas pasėliams sėti tam tikra tvarka:

1. daržovės, kurios sodinamos šakniavaisiams auginti;

2. Augalas, kurio antžeminė dalis duoda vaisių;

3. žaliosios daržovės;

4. gėlės – nebūtinai sodo gėlės; galima naudoti vienmetį lubiną, faceliją arba dekoratyvinį dobilą.

Pasėlių keitimo tvarka gali būti skirtinga:

1. gėlė;

2. lapų;

3. vaisių;

4. root.

Lentelėje pateikiamos kiekvienos grupės daržovės.

Svarbūs ne tik pirmtakai, bet ir kaimynai:

1. Ankštiniai augalai neauga šalia svogūnų šeimos atstovų ir atvirkščiai;

2. morkos nemėgsta krapų fitoncidų;

3. Agurkai blogai auga su bulvėmis ir aromatinėmis žolelėmis, išskyrus krapus;

4. blogi kaimynai – kopūstai ir pomidorai, braškės arba garbanotosios pupelės.

Sėjomaina turėtų būti planuojama atsižvelgiant į augalų suderinamumą ir jų mitybos reikalavimus.