Sodo trąšos: kaip pasirinkti ir naudoti tinkamas trąšas

Dirviniai ir sodo augalai auginami taikant sėjomainą. Maistinių medžiagų sąnaudos yra kintamos, priklauso nuo pasėlių, jas lengviau papildyti. Sodai dalijami dešimtmečiais. Kasmet kiekvienas medis sunaudoja tas pačias maistingąsias medžiagas ir taip išeikvoja viršutinį dirvožemio sluoksnį. Sodininko uždavinys – subalansuotai maitinti medžius ir krūmus tinkama forma ir pakankamais kiekiais.

Specialios sodo augalų tręšimo savybės

Papildyti maistinių medžiagų atsargas nėra lengva. Šaknys tęsiasi toliau nei vainikas, jomis užpildytas viršutinis maistingųjų medžiagų sluoksnis, negalima kasti giliai. Todėl daugiausia maisto medžiagų medis gauna pavasarį iš skystų maisto medžiagų, o rudenį – iškasdamas.

Medžiagos, lemiančios pasėlių vystymąsi, derėjimą ir žiemkentiškumą, yra NPK –kompleksas, sudarytas iš elementų:

1. N (azotas), Gauta iš organinių trąšų ir mineralinių druskų. Didžiausias azoto kiekis karbamide – iki 46 %. Pavasarį įterpiamas į dirvą, kad paskatintų antžeminės dalies vystymąsi.

2. P (fosforas), veiklioji sudedamoji dalis yra P2O5 – veikliosios sudedamosios dalies procentinė dalis visada nurodoma ant pakuotės, nes naudojamos skirtingos cheminės sudėties druskos. Jis subalansuoja azoto poveikį, skatina šaknų sistemą ir vaisių formavimąsi.

3. K (kalis),veiklioji medžiaga K2O. Druskos gali būti skirtingos – sulfatai, chloridai, azoto rūgštys, tačiau veiklioji medžiaga yra ta pati. Jis palaiko imunitetą, atsparumą šalčiui, dalyvauja pernešant medžiagas iš šaknų į viršų.

NPK kompleksas papildomas elementais, kuriuos šaknys paima iš dirvožemio arba kurie papildomai patenka per lapus. Jis reikalingas ląstelių fiziologiniams procesams, turi įtakos imuninei sistemai ir vaisių bei daržovių formavimuisi. Tai elementai boras, geležis. Magnis, varis, cinkas, silicis, manganas, molibdenas. Minėtų komponentų yra visavertėse trąšose, pelenuose ir kelių sudedamųjų dalių kompleksuose, skirtuose lapų tręšimui.

Trąšos skirstomos į klases:

1. ekologiškas;

2. Mineraliniai ir organomineraliniai (su humatais);

3. bakterijų;

4. – augimo stimuliatoriai.

Organinėmis trąšomis laikomi paukščių ir naminių gyvūnų produktai. Durpių arba sapropelio pavidalo suirusios fosilijos. Šviežios sausos ir sultingos augalinės liekanos, celiuliozės, vilnos ir medvilnės produktai. Būtent organinės trąšos suteikia dirvožemiui struktūrą ir prisotina jį humatais, t. y. mineralinių medžiagų pavertimo į augalams prieinamą formą greitintuvais. Visos kitos sudedamosios dalys praturtina dirvožemį reikiamais elementais. Permaitinimas tiek augalui, tiek žmogui turi pražūtingų pasekmių. Todėl buvo parengtos trąšų naudojimo normos pagal sezoną ir mėnesį. Jų reikėtų laikytis.

Kaip teisingai tręšti vaismedžius

Sėklinių ir kaulavaisinių rūšių vaismedžiai yra reiklūs dirvožemio derlingumui, struktūrai ir rūgštingumui. Sodinant dirva aplink būsimą medį tręšiama ir į sodinimo duobutę įterpiama maisto medžiagų, kurių užtenka 3-5 metams. Medis laikomas jaunu, kol jam sukanka 8 metai.

Trąšų dozė priklauso nuo medžio amžiaus ir būklės. Tinkamos priežiūros kriterijumi laikomas 36-44 cm metinis prieaugis.

Pavasarį, vegetacijos pradžioje, augalams reikia azoto. Rudeninis kompostas peržėlusiame ratelyje, pavasarinis kamienų apdorojimas karbamidu, tręšimas duobutėmis palei vainiko perimetrą – visi šie būdai padeda greitai priaugti žaliosios masės.

Medžiui augant reikia fosfatų ir kalio. Tręšimas pavasarį užtikrina būsimą kaulavaisių ir kaulavaisių derlių. Pakanka 50 g superfosfato, 25 g kalio sulfato ir stiklinės pelenų.

Vasarą trūkstamus elementus galima pašalinti lapus purškiant negausiai koncentruotais tirpalais. Taip galite pridėti mikroelementų, stimuliatorių, kompensuoti mitybos trūkumus. Purškimas rūku debesuotomis dienomis arba naktį, kad sutelkti saulės spinduliai nenudegintų lapų.

Kalio ir fosforo sąnaudos nuo rugpjūčio mėn. turėtų užtikrinti atsparumą žiemai ir padidinti imunitetą. Organinės medžiagos – kompostas, mulčias – žiemą izoliuoja šaknis ir padeda sukaupti mineralinį azotą pavasariui. Maistinių medžiagų sluoksnis turėtų būti paklotas po šildančiu mulčiu, bet ne anksčiau kaip likus 2 savaitėms iki šalnų.

Kompostą dėkite 40 cm atstumu nuo jauno medžio kamieno ir 80-100 cm atstumu nuo suaugusio medžio kamieno. Čia yra pagrindinės šaknys. Mineralinės trąšos taip pat tręšiamos darbo zonoje iškasant apskritą tranšėją. Tolygiai užberkite trąšas žemėmis. Mineralinės trąšos turėtų būti tręšiamos po rudeninio laistymo, kai vienam medžiui tenka daugiau kaip 200 litrų vandens.

Apžvelgsime tik vieną vaismedžių šėrimo vasarą schemą, kurią pasiūlė žemės ūkio mokslų daktaras Nikolajus Vladimirovičius Chromovas ir kurią papildė medžių paruošimas žiemai nuo rugpjūčio mėn.

Medis	Balandis	Gegužė	Birželio-liepos mėn	Rugpjūtis-rugsėjis
Jauna obelis	30 g karbamido į medžio šaknų kanalą arba 2 litrus 1:10 karvių vandens	NPK nitroamfoska 70g/paraiška. Apvalus, medžio pelenai 150 g/apvalus	Birželį pakartokite tręšimą gegužę, o liepą – tręšimą ant lapų 25 g/10 l K2SO4	10 kg humuso, 0,3 kg superfosfato, 0,2 kg K2SO4 į vagutę po laistymo
Vaisius vedanti obelis	50 g karbamido, 3 l karvių žirnių 1:10	NPK – nitroamonio fosfatas 90 g/apvaliesiems pelenams 200 g/apskritimui	Birželį pakartokite tręšimą gegužės mėnesį, o liepą – tręšimą ant lapų 30 g/10 l K2SO4	5 l pelenų, 0,3 g super-ta, 0,2 g K2SO4 30 g komposto, įmaišyto po dirva
Jauna kriaušė	55 g karbamido, 2,5 l mulčio	Nitroammophoska 60 g/apvalus, pelenai 130 g/apvalus	Birželį pakartojama gegužę, liepą lapų purškimas 20 g/10 L K2SO4	Laistymas drėgnu laistymu, 150 g Sup-t, 300 g KCl griovyje, kompostas rate.
vaisinė kriaušė	80 g/apvalus karbamidas, 3 l/apvalių karvių žirnių vandens	NPK kompleksas 75 g/apvalus, pelenai 200 g/apvalus	Birželį pakartojama gegužę, liepą lapų purškimas 30 g/10 L	Laistymas, 200 g pelenų, iki 50 kg humuso, 300 g sriubos, 200 g kalio trąšų
Vyšnia, jaunoji vyšnia	80 g/apvalaus karbamido, 1,5 l karvių žirnių 1: 10	2 savaitės po žydėjimo ir birželio pradžioje Karvių mėšlas 1:7+70 g pelenų 3 litruose, palikti 7 dienas, arba 50 g ammophoska + 300 g pelenų vienam šūviui. 2 kartus	Ant dirvos paskleiskite karvių arba paukščių išmatas, 10-50 kg jų įkaskite paviršutiniškai. Apipurkškite suaugusį 40, jauną 20l/medį 10 valgomųjų šaukštų (0,3 oz) tirpalu. . Sup-ta, 8 st. . /10 l K2SO4
Cherry, vyšnios	85 g karbamido, 2 l karvių žirnių 1:10	2 savaitės po žydėjimo ir birželio pradžioje Žievėgraužių sultys 1:6 + 100 g pelenų – 7 dienas mirkyti 3 litruose vandens 70 g ammophoska + 500 g pelenų vienam šūviui. 2 kartus.
Jauna slyva	90 g karbamido, 2,5 l barščių mėšlo 1:10	Septynių dienų infuzija 1:8 karvių sviesto, 70 g pelenų 3 litrams arba 80 g ammofoskos ir 500 g pelenų. Purkškite praėjus 2 savaitėms po žydėjimo ir dar kartą birželio mėnesį.
Vaisingoji slyva	85 g/apvalus karbamidas, 2 l/žiedas karvių žirnių 1:10	Po žydėjimo, per 14 dienų mėšlas 1:6+90 g pelenų 3 litrams, palikti 7 dienas, arba 100 g ammophoska+600 g pelenų/apvalus, 2 kartus.
Abrikosai, persikai, jauni nektarinai	95 g karbamido, 2,5 l karvių žirnių 1:10	Iškart po žydėjimo užpilkite 3,5 l/apvalų karvių žirnių 1:5+150 g pelenų arba 100 g ammofoskos+500 g pelenų/apvalų užpilą	Birželio pradžioje pakartokite gegužės mėnesio padažą	Gausiai palaistykite, užberkite į vagutes fosforo+kalio trąšų pagal instrukcijas, 5 litrus pelenų, į iškastą vagutę. Persodinant 3,5-6 kibirai komposto arba humuso
Abrikosų, persikų, nektarinų vaisiai	100 g/apvalus karbamidas, 3 l /apskritimas karbamidas 1:10	Po žydėjimo 4 l septynių dienų infuzijos 1:5 + 200 g pelenų arba 120 g ammophoska + 600 g pelenų, gegužės mėn. ir birželio mėn. pradžioje.

Schema nėra dogma – tai privalomas kalendorius. Nepalankios oro sąlygos, prastas nokimas ar lėtas vainiko vystymasis gali turėti įtakos. Tada tręškite lapus lapinėmis trąšomis, naudokite lapines mikroelementines trąšas arba stimuliatorius. Viskas priklauso nuo sodo būklės.

Kaip teisingai tręšti vaiskrūmius

Uogakrūmiai gali būti aukšti (pvz., figos, šilauogės), vidutinio augumo (serbentai, agrastai), žemaūgiai (braškės, bruknės). Skirtingi reikalavimai rūgštingumui, dirvožemio struktūrai ir derlingumui.

Bendrieji modeliai:

1. Pavasarį, kai augalai pabunda, jiems reikia azoto trąšų.

2. Šviežias mėšlas gali būti naudojamas tik kaip užpilas.

3. Skiedžiama santykiu 1:6 su skystu karvių mėšlo užpilu, santykiu 1:1 su paukščių sėklų guanu ir 100 g koncentrato kibirui vandens.

4. Trąšų sudėtis priklauso nuo augalų poreikių ir vystymosi fazės.

5. Ekologiškos, mineralinės, žaliosios arbatos pakaitomis.

6. Organinės medžiagos nesuderinamos su vienu kalkinimu; superfosfatą ir azotą reikia atskirti laike.

7. Naudokite mineralines trąšas pagal gamintojo nurodymus ir augalų savybes.

Sudėtinės trąšos suteikia labiau subalansuotą mitybą, jas galima naudoti įvairioms kultūroms.

Dachos sklypuose vaisių duobės ruošiamos po krūmais, o vaisiai užpilami 3-5 metams į priekį. Naudokite kibirą komposto, po degtukų dėžutę amonio salietros ir kalio chlorido, 300 g superfosfato, puodelį pelenų. 2/3 trąšų įterpiama į duobę, 1/3 sumaišoma su derlingu dirvožemiu. Į vagą įpilkite 2-3 kibirus vandens. Duobę reikia uždengti 5-6 cm mulčio sluoksniu. Vienam subrendusiam krūmui kasmet iš rudens įterpiama 4 kg šviežio bolševikinio mėšlo, pavasarį – 20-30 g karbamido. Prieš žydėjimą: tręškite superfosfatu (30-50 g), KCl (15-20 g)

Šaltalankiams reikia lengvų, kalkingų, azoto neturinčių dirvožemių; jie patys gamina gumbus fiksuojančias azoto bakterijas. Kas 2-3 metus augalą reikia maitinti kalio ir fosforo trąšomis, kurios įterpiamos rudenį po arimo. Fosforo reikia trečdaliu daugiau nei kalio.

Avietės mėgsta kalkingą, gerai humusingą dirvožemį, iš pradžių. Pagrindinės trąšos tręšiamos kartą per sezoną, pakaitomis naudojant mineralines ir organines trąšas, po kultivatoriumi tarp eilučių. Tręšti pradedama trečiaisiais metais po pasodinimo. Vienam kvadratiniam metrui reikėtų skirti saują pelenų ir šaukštą superfosfato vienam kvadratiniam metrui. Kitais metais užberkite 10 cm storio komposto sluoksnį. pavasarį lengvai tręškite karbamidu, o vaismedžių derėjimo metu tręškite tirpiomis fosforo ir kalio trąšomis.

Trys papildomos paraiškos dėl raudonųjų serbentų ir dvi papildomos paraiškos dėl agrastų. Per sezoną vynuogynus reikia tręšti 5 kartus.

Mėlynės yra acidofitai, o ant jų šaknų vietoj siurbiamųjų plaukelių esanti mikorizinė simbiozė vadinama mikorize. Jai reikia labai rūgštaus dirvožemio, todėl maitinama specialiomis trąšomis: Fertica universal su NPK 12:8:14 arba NPK 16:16:16:16 santykiu.

Sudėtį būtina įterpti į dirvą:

1. Prieš pumpurų išsiskleidimą kiekvienam krūmui skirkite po 50 g;

2. Per pumpurų brinkimą 30 g vienam krūmui;

3. Po žydėjimo 20 g vienam krūmui.

Bendrų patarimų nepakanka; prieš sodindami naują augalą turėtumėte susipažinti su ūkininkavimo metodais.

Visuotinai pripažįstama, kad visos trąšos turėtų būti tręšiamos po laistymo, ant drėgnos dirvos. Lapų purškimui pasirinkite debesuotą dieną arba dirbkite po saulėlydžio ir prieš saulėtekį.

Bado arba permaitinimo požymiai

Atidus sodininkas pagal lapus ir augimą gali nustatyti, ko medžiui ar krūmui reikia; galima ir permaitinti.

Ženklai, rodantys, kad reikia pataisyti:

Elementas	Trūkumo požymiai	Pertekliaus požymiai
Azotas	Lapai šviesėja nuo apatinės pakopos, vaisiai nukrenta, augimas silpnas	Tamsūs, dideli, sultingi lapai; žydi ilgą laiką; vaisių nesubrandina
Fosforas	Vystymasis sulėtėjęs, lapai tamsūs su violetiniu atspalviu. Rūgščiame ir šaltame dirvožemyje fosforas blogai pasisavinamas	Intersticinė lapų chlorozė
Kalis	Lapai yra dėmėti, apatiniame lygyje – su džiūstančiais kraštais, „rūdžių dėmėmis”	Lapai tamsūs, bet maži, o augimas sulėtėjęs.
Magnis	Lapų lapkočiai tampa balti, matomos raudonos, geltonos, oranžinės spalvos taškinės dėmės. Šis elementas dalyvauja chlorofilo gamyboje.	Šaknys nyksta
Cinkas	Lapai tampa gelsvai bronziniai, nudžiūsta, ankstyvasis lapų žydėjimas	Lapai praranda formą, plonėja, tampa permatomi.
Geležis	Lapų ir dryžuočių chlorozė yra vienoda	Šaknys ir antžeminė dalis nustoja funkcionuoti. Lapų kritimas
Siera	Lapų gyslos pasidaro baltos, lapkočiai tampa ryškesni	Lapai pagelsta, susisuka į vidų
Manganas	Spalvos praradimas dėmėmis, lapų nekrozė	Lapai susiraukšlėję, perforuoti, nuplėšti
Kalcis	Jauni lapai ant viršūnių susisuka į vamzdelį, šviesios spalvos. Likę lapai žali	Ant lapų išsibarsčiusios dėmės, augimas sustoja

Kaip matote iš lentelės, kartais geriau tręšti per mažai nei per daug.

Trąšų rūšys ir naudojimo kriterijai

Įvairiuose šaltiniuose trąšų dozė kamienui arba kvadratiniam metrui gali skirtis. Ši informacija yra orientacinė, tačiau jos taikymas priklauso nuo medžio amžiaus ir lajos dydžio. Priklauso nuo derliaus – kuo daugiau vaisių pašalinama, tuo daugiau maistinių medžiagų patenka ir tuo mažesnis imunitetas – reikia papildyti.

Sunkiame dirvožemyje maistinės medžiagos šalinamos lėčiau; lengvame dirvožemyje veikliosios medžiagos išplaunamos ir išnešiojamos dalimis.

Greitai augantiems medeliams reikia daugiau trąšų, o uogakrūmiams – nedidelių trąšų dozių kas dvi savaites.

Tręšimas azotu laikomas pavasarine trąša, tręšimas kaliu padeda medžiui tapti atsparesniam žiemai, tręšimas fosforo trąšomis skatina vaisius ir augimą bei stiprina šaknų sistemą.

Rūgščioje aplinkoje jau netirpūs fosfatai virsta netirpiais aliuminio ir geležies junginiais, o šarminėje aplinkoje – kalcio ir geležies junginiais. Palankus pH 5-7.

Pakankamas kalio ir fosforo kiekis pagerina skonį, cukraus kiekį ir galiojimo laiką. Azoto perteklius veikia priešinga kryptimi ir netgi sukuria žmonėms kenksmingus nitritų kompleksus vaisiuose.

Naudojant humatus, biologinius stimuliatorius, veiksmingus mikroorganizmus, mineralinės trąšos greičiau virsta augalams prieinama forma.

Išvada

Vaismedžių sodas sulauks gero derliaus, jei tinkamu laiku gaus reikiamą kiekį maistingųjų medžiagų. Trąšos turėtų būti tręšiamos atsižvelgiant į amžių ir rūšį. Atsižvelgimas į medžio biologiją, klimatą ir poreikius yra esminė sodininko darbo dalis. Trąšų poveikio tyrimas padės pasiekti geresnių rezultatų. Linkime jūsų sodui geros kloties.