Vaismedžių ligos ir kenkėjai: gydymas, apdorojimas, apsauga

Vaismedžiams taikomi biologiniai dėsniai. Tam tikrais metų laikais jie yra labiausiai pažeidžiami ligų ir kenkėjų. Rusijoje agrotechninė vaismedžių priežiūros veikla grindžiama P. N. Blochino mokymu.. K. Timiriazevo žemės ūkio akademijos vyriausiasis specialistas Šitas.. Timiriazevo akademija. Cheminiai ir biologiniai apsaugos būdai tobulėja, tačiau jie priklauso nuo gamtos ritmo.

Kodėl reikia saugoti vaismedžius

Nepriklausomai nuo to, ar tai pačiai genčiai priklauso kultūriniai, ar laukiniai vaisiniai augalai, jie serga bendromis ligomis ir kenkėjais. Atrankos būdu iš vienos kultūrinės rūšies išvesta daug veislių, tinkamų skirtingoms klimato sąlygoms. Pakeitę savybes, selekcininkai sumažino natūralią medžio apsaugą, todėl jis atsidūrė tokioje vietoje, kur kenkėjai neturi priešų. Dėl nepalankių augimo sąlygų šilumamėgiams augalams vidutinio klimato zonose vystosi ligos.

Nuo pirmųjų pavasario dienų iki žiemos ramybės pradžios sodas yra kontroliuojamas. Tarpinių pasėlių įdirbimas, subalansuotas tręšimas sustiprina augalus. Profilaktinis apdorojimas mažina kenkėjų skaičių, apsaugo nuo ligų.

Kaip parengti braškių kenkėjų ir ligų gydymo kalendorių

Sudarant augalų apdorojimo kalendorių konkrečioje vietoje, remiamasi ilgalaikiais stebėjimais, ilgalaikėmis ir trumpalaikėmis prognozėmis, kurias parengė valstybinė augalų apsaugos tarnyba.

Fenologinė prognozė – tai kenkėjų vystymosi etapai tam tikroje vietovėje, lemiantys jų didžiausią skaičių, medžių užkrėtimo lygį ir derliaus sumažėjimą. patarimų teikėjai taiko chemines arba biologines kontrolės priemones, atsižvelgdami į konkretaus patogeno sukeliamos žalos ribą.

Medžių būklės stebėsena dėl ligų nustatoma atsižvelgiant į ligoms vystytis palankias klimato sąlygas. Patogenai – tai vabzdžiai, grybai ir mikroorganizmai, parazituojantys ant vaismedžių.

Vabzdžių antplūdžio pavojaus įvertinimas prognozuojamas taikant balų sistemą:

1. 1 balas – pavieniai individai, kolonijų nėra, užkrėsta iki 25 % lapų plokštelių.

2. 2 balai – 1-2 kolonijos ant medžio, užkrėsta iki 50 % lapų.

3. 3 balai – nedaug kolonijų ir daugiau kaip 50 % pažeistų lapų plokštelių.

Vidiniai kenkėjai nustatomi pagal vainiko įdubimą, nudžiūvusias šakas, mažą augimą, apžiūrint kas keturis medžius komerciniuose soduose.

Tyrimų rezultatai kasmet keičiasi, todėl standartinis apsaugos priemonių tvarkaraštis koreguojamas atsižvelgiant į prognozes.

Vaismedžių ligos

Rusijoje auginamus vaismedžius galima klasifikuoti pagal įvairius požymius. Manome, kad medis su vienu stiebu, o ne krūmas.

1. Sėkliniai medžiai– Vaisių kameroje surinktos kelios sėklos – obuolių, kriaušių.

2. Kaulavaisiai– Sultingas vaisius, kurio viduje yra viena sėkla su kauliuku. Tai slyvos, vyšnios, persikai, abrikosai, trešnės.

Išvardyti medžiai serga bendromis ir individualiomis ligomis bei kenkėjais.

Užkrečiamosios ligos, perduodamos per užkrėstą sodinamąją medžiagą, įrankius arba patekusios į dirvožemį. Ligos perduodamos sporomis, piknidijomis.

Funkcinės ligos atsiranda dėl dirvožemio cheminės sudėties ir struktūros. Priežastis – tam tikrų elementų trūkumas arba prastas jų įsisavinimas dėl rūgščių ir šarmų disbalanso.

Atidi specialisto akis aptinka lapų, vaisių, skeleto ir šaknų puvinio ligas.Jie suskirstyti į grupes:

1. gydomi fungicidais ir biopreparatais nuo grybelinių ligų

2. dėl klimato sąlygų ir nesubalansuotos mitybos;

3. Infekciniai – vėžys, nekrozė, bakteriozė;

4. virusai, kuriuos vabzdžiai arba užkrėsti įrankiai perneša iš kitų augalų.

Pažeistus lapus, mumifikuotus vaisius ir mažas sausas šakeles galima išpjauti ir sudeginti, tada ligą išnaikinti profilaktiškai.

Žievės, kamieno ir šaknų pažeidimai sunaikina medį. Svarbu vengti gumbuotumo, kai iš sužeisto medžio išsiskiria į drebučius panašus junginys. Ši liga vadinama Homo spp., o užkratas tampa grybų veisimosi vieta.

Trimitų grybelis gali įsikurti ant kamieno ir sunaikinti ląsteles. Citosporozė pažeidžia krūmelį, todėl sutrinka sulčių judėjimas. Juodasis vėžys pažeidžia žievę ir kamieną, išsiplečia į koncentriškus juodai raudonus plotus.

Kad sodas būtų sveikas, reikia:

1. Vaismedžius auginkite palankiomis klimato sąlygomis, augindami patvirtintas veisles;

2. organizuoti subalansuotą mitybą, atsižvelgiant į elementų poreikį tam tikru raidos laikotarpiu;

3. laikytis rekomenduojamo profilaktinio apdorojimo laiko, atsižvelgiant į oro sąlygas.

Pagrindiniai vaismedžių grybinių ligų požymiai

Grybelinių ligų vystymasis priklauso nuo sąlygų – vienoms reikia šalto ir drėgno oro, kitoms – šilto ir drėgno oro be pakankamo vėdinimo. Kai kurios ligos būdingos sėkliniams augalams, kitos – kaulavaisiams. Yra slyvų, persikų ar kriaušių mėgėjų. Visi jie mažina derlių, daro juos nevalgomus, greitai pūva. Jei liga nesutramdoma, medis pirmiausia nusilpsta, vėliau praranda atsparumą žiemai ir žūsta.

Ligos, požymiai, ypatybės:

1. Alternariozė– Bakterinė liga, pasireiškianti ant lapų kaip apvalios dėmės, padengtos aksominiu apnašu. Veikia vaisių iš vidaus. Kartą įpilti jie supūva. Dauginasi esant karštam orui ir gausiai rasai.

2. AntraknozėVeikia vyšnių vaisius lietingu oru. Uogos būna dėmėtos ir sudžiūvusios, su rausva sporų plėvele.

3. Pieniškas blizgesysLapų dėmėtligė pasireiškia tuo, kad lapų spalva pasikeičia į sidabrinę arba pieno spalvos. Obuolių arba kriaušių lapai nyksta, pradedant nuo kraštų. Šaka nudžiūsta, paskui miršta jauno medžio kamienas.

4. Bakterinė degligė– Karantininė liga apninka kiaušinėlius, jie sudžiūsta, bet nenukrenta. Jei vaisius didelis, jis tampa vandeningas ir iš jo susidaro baltos spalvos tirščiai.

5. Suodžių grybelis– Ant saldžiosios vietos atsiranda juoda danga, kurią galima nuvalyti.

6. Kaulavaisių vaisių lapams kenkia klasterosporiozė– Jis sukelia raudonas dėmes su rudu apvadu. Tolesnė lapų nekrozė, vaisiai su įdubimais, nevalgomi.

7. Kokomikozėpasitaiko ant vyšnių ir trešnių. Pirmiausia ant lapų atsiranda dėmelės, su rausvos ir pieno spalvos pagalvėlėmis. Vasaros viduryje nukrenta lapai.

8. Persikų lapų garbanotumas– Lapai padengti raudonomis ir rausvomis raukšlėtomis pūslelėmis.

9. Granatų moniliozė– Ant lapų ir žiedų atsiranda pilkos puvinio pagalvėlės, kiaušidės nudžiūsta.

10. miltligė– Jaunų ūglių lapai iš pradžių pabarstomi kaip miltai, paskui sudžiūsta.

11. Žvynelinė– Aksominės rudos dėmės ant lapų ir vaisių. Tuomet paviršius sukietėja, lapų audiniai nukrenta, o vaisius praranda skonį.

12. Vaisių puvinysAnt vaisiaus atsiranda rudos spalvos dėmė, kuri plačiai ir giliai išplinta. Sporos susidaro kolonijomis ant paviršiaus, su pilkais grumsteliais.

13. Polystigmosis– Slyvų lapai iš abiejų pusių padengti ryškiomis dėmėmis.

14. Juodasis vėžys– rudai raudonos dėmės ant žievės sunaikina medį, išplinta giliai į medį, ypač ties skeleto šakos išėjimu.

15. Rūdys– Iš pradžių ant obelų – geltonos dėmės, ant kriaušių – raudonos dėmės. Rudenį aplink piltuvėlį pasirodo sporos.

16. Rožių sodinimas, po kurio seka išdžiovinimas– Cinko trūkumas, išsivysto per karščius. Pernelyg šarminio dirvožemio, kurį reikia nukenksminti, požymis. Reikia naudoti vario sulfatą.

17. Kriaušių septoriozė– Lapų viduryje yra baltos dėmės, o apvadas rudas. Lapai stovi skylėse.

18. Slyvų kišenės– Vaisiai nesivysto, viduje nėra sėklų, slyvos nukrenta.

19. Kriaušių filostikozė– vasaros pradžioje pažeidžiami lapai, lapai ir kiaušidės nukrenta.

20. Chlorozė– Ne bakterijų sukeliama liga, kurią sukelia specifinės dirvožemio sąlygos. Geležies trūkumas sukelia chlorozę; vario trūkumas sukelia.

21. Citosporozė– Žievės liga po sužeidimo, nušalimas, nušalimas. Ant žievės susidaro įdubimas ties riba su sveika žieve, ji sutrūkinėja, pakeičia spalvą, tampa dėmėta. Paviršiuje atsiranda piknidų gumbeliai.

Siekiant išvengti nemalonių pasekmių ir neprarasti didžiosios dalies derliaus, vaismedžiai profilaktiškai apdorojami nuo ankstyvo pavasario.

Jie naikina ne tik mikroorganizmus, bet ir besiveisiančius vabzdžius. Todėl baktericidinis apdorojimas derinamas su insekticidiniu ir akaricidiniu apdorojimu. Kai kuriuos preparatus galima derinti ir tada purkšti nuo kenkėjų ir ligų vienu mišiniu rezervuare.

Vaismedžių kenkėjai ir kontrolės priemonės

Pasirodžius pirmiesiems šiltiems saulės spinduliams, gamta pabunda, o vabzdžiai ieško maisto savo palikuonims. Vaismedžiai yra ankstyvos repopuliacijos arba nuo rudens padėtų kiaušinėlių vystymosi taikiniai. Sodininko užduotis – ne naikinti, o išlaikyti tolerancijos ribose dešimtis rūšių vabzdžių, erkių, sraigių.

Obuolinės kandys, vaisinės kandys, vikšrai greitai dauginasi, vikšrai minta lapais, deda kiaušinius į neatsidariusius pumpurus, vystosi obuolyje, maitinasi minkštimu.

Vyšninės musės, gleivėtosios vyšninės muselės, vyšniniai pelėdgalviai, pilkosios vikšrūnės yra pasirengusios pulti vyšnių sodus vos pasirodžius pumpurams.

Žievėgraužiai, lapgraužiai, šilkaverpiai, žieduotųjų ir čigoninių kandžių vikšrai turėtų užtikrinti savo veislės tęstinumą. Jiems bet koks vaismedis yra geras maistas.

Kenkėjų sąrašas nėra baigtinis. Dalis vabzdžių po žieve paliko gniužulą, dalis uždengė viršūnę skydu. Jei mikroskopinių vaisinių ir voratinklinių erkių skaičius nereguliuojamas, per sezoną jos duoda kelias kartas.

Vabzdžiai ne tik labai greitai dauginasi, bet ir pripranta prie tų pačių insekticidų, todėl kiekvienam apdorojimui reikia naujo preparato.

Žaliojoje vaistinėlėje turėtų būti kontaktinio ir sisteminio poveikio insekticidų ir akaricidų, veikiančių įvairiais pagrindais. Cheminės medžiagos turėtų būti kaitaliojamos su bioprotektoriais. Apdorojimo veiksmingumas priklauso nuo tikslaus laiko, atsižvelgiant į kalendorių ir augalų vystymosi etapą.

Kompleksinio vaismedžių apdorojimo kalendorius

Vaismedžių apsaugos priemonės, taikomos laiku, kad kiekvienas apdorojimas būtų veiksmingas. Pirmiau pateiktoje lentelėje pateikiamas pavyzdys, tačiau tikrasis diapazonas yra daug platesnis.

Taikant cheminės ir biologinės apsaugos metodus, pakeičiant juos liaudiškomis priemonėmis pasėlių pildymosi ir brendimo metu, gauti švarų ir sveiką derlių.

Muskardino naudojimas yra nekenksmingas, o du kartus panaudojus šį preparatą, sodas bus apsaugotas nuo vaisėdžių kandžių. Entobakterinas nėra kenksmingas žmonėms, tačiau bakterija iš vidaus sunaikina lapus graužiančius vikšrus ir vabzdžių aparatus. Bitoksybacilinas mažina vabzdžių skaičių ir turi įtakos voratinklinių erkių dauginimuisi. Visi preparatai su „Bio-particle” gali būti naudojami bet kurioje vabzdžių vystymosi stadijoje ir yra nekenksmingi žmonėms. Veikia tik šiltu oru, kai oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 °C 0 . Taip pat galima maišyti su ekologinio ūkininkavimo produktais – poveikis tik sustiprėja.

Dabartinėmis sąlygomis be cheminių medžiagų neapsieisite, tačiau jos turi būti naudojamos pagal instrukcijas ir nurodytu laiku prieš vaisių derliaus nuėmimą. Jei dirvožemis periodiškai neapdorojamas vario, geležies, cinko, boro mikroelementais, dirvožemis nuskursta, medžiai pradeda sirgti.

Augintojas, aptikęs probleminį kenkėjų antplūdį, į sezoninį gydymą gali įtraukti kitus preparatus.

1. Ankstyvą pavasarį tiršta Z0 ir Z0-C suspensija, kurioje yra 80 % aliejaus, sunaikins raudonųjų obuolinių erkių kiaušinėlius. Naudojamas skiedžiant 500 g ne 10 litrų vandens.

2. alavo sulfatas kovoja su samanomis ir kerpėmis ant medžių ir yra fungicidas. Rudeninis apdorojimas 5 % tirpalu vandenyje.

3. Koloidinė siera – akaricidas, tačiau mažina miltligės ir miltligės plitimą. Naudokite 0,5-1 % koncentracijos suspensiją vandenyje.

4. Skystas kalio muilas pagerina kitų preparatų sukibimą. Kalio nemėgsta amarai. Beje, su juo galima kovoti, kol jis nesusisuka į vamzdelį – tada jo ištraukti nepavyks.

5. Piretras – milteliai, nekenksmingi žmonėms, bet naikinantys amarus ir blusas.

6. Vario sulfatas yra ne tik grybinių ligų priešas, bet ir mikroelementų trąša. Jo naudojimas bordo mišinio pavidalu yra ne tik profilaktinis apdorojimas, bet ir lapų papildymas.

7. Ftalanas naudojamas prieš grybelines ligas, jis veiksmingas mišinyje su insekticidais.

Naudingi sodo priežiūros patarimai

Sodininko vaistinėlėje turėtų būti įvairių specialistų rekomenduojamų sodo apsaugos priemonių. Jau rašėme, kad ligos ir vabzdžiai turi gynybą – jie pripranta prie preparato, jis tampa mažiau veiksmingas.

Kontaktinio poveikio cheminių medžiagų rinkinys, sisteminio naudojimo biologiniai preparatai, kurie naikina kenkėjus palaipsniui, iš vidaus. Jei praleidžiate gydymo laikotarpį pagal kalendorių, jums nereikia jo kompensuoti. Netinkamas preparatas, panaudotas netinkamu laiku, gali tik pakenkti.

Visos sodo apsaugos priemonės turėtų būti vykdomos vėlai vakare arba anksti ryte, kad nuo paviršiuje susitelkusių lašelių nenudegtų žievė ir lapai. Turėtų būti naudojami šviežiai užtepti tirpalai. Biologiniai preparatai skiedžiami pagal instrukcijas, kuriose nurodyta, per kiek laiko bakterijos padaugėja iki veiksmingos koncentracijos.

Kombinuotus rezervuaro mišinius galima naudoti visapusiškam apdorojimui – tirpalus naudokite prieš purškimą. Iš anksto sumaišykite nedidelį kiekį preparato ir įsitikinkite, kad skystis nekeičia spalvos, neputoja ir nesusidaro nuosėdų.

Nepamirškite, kad galite dirbti sausu, nevėjuotu oru dėvėdami apsauginius drabužius ir akinius.