Kokios yra bendravimo rūšys ir lygiai

Žmonės nuolat bendrauja. Procesas ne visada vyksta sklandžiai dėl nesusipratimų, etikos pažeidimų. Asmeniniame gyvenime lengviau sutarti su žmonėmis dėl selektyvaus bendravimo. Darbe tenka bendrauti su nesimpatiškais veikėjais ir gadinti nuotaiką. Psichologai teigia, kad pokalbio kokybė lemia profesinę sėkmę ir mikroklimatą komandoje. Bendravimo metodai padeda pasirinkti tinkamas strategijas ir rasti bendrą kalbą įvairiais lygmenimis.

Bendravimo funkcijos

Dvikryptis, įvairiapusis procesas, apimantis keitimąsi informacija, bendravimo strategijų kūrimą, kad būtų galima suprasti. Jie yra svarbūs:

1. pritaikyti psichiką prie stresinių sąlygų;

2. formuojant kultūrinį elgesį;

3. Pirmoje vietoje yra pasirengimas konstruktyviam dialogui, pagalba ir psichologinė parama bei pažintinių gebėjimų įgijimas;

4. emocinio intelekto ugdymas.

Tai rodo, kad bendravimas yra bendros veiklos organizavimo ir asmeninių emocinių poreikių tenkinimo priemonė. Atlieka įvairias funkcijas: komunikacinę, socializacijos, vertimo.

1. Pragmatiškas – vienas iš pagrindinių žmonių telkimo būdų. Pavyzdys galėtų būti Biblijos epizodas, kai buvo pastatytas Babelio bokštas.

2. Formuojamasis yra atsakingas už informacijos perdavimą iš tėvų vaikams, kad būtų ugdomas intelektas.

3. Patvirtinimas yra būtinas norint pažinti save. Pažindami žmogų, remdamiesi savybių ir bruožų palyginimu, galime ieškoti atraminių taškų savyje, o tai sukuria kritišką požiūrį į save ir kitus

4. tarpasmeninė – emocinių ir vertybinių komponentų paieška, kontaktų užmezgimas. Susitikus su žmogumi susidaromas įspūdis apie jį, kuris išreiškiamas „patinka – nepatinka”

5. Intrapersonalinis mąstymas laikomas galinčiu ugdyti mąstymą.

Bendravimas 7 lygmenimis

Psichologijoje išskiriami 7 bendravimo lygiai.Šį skirstymą pirmasis pasiūlė psichiatras A. . Dobrovich. Jos laikomos struktūrizuota sąveikos sistema.

1. primityvusis kreipiasi į pašnekovą kaip į objektą ir vertina jį iš pozicijų: įdomus/neįdomus, reikalingas/nebūtinas. Išsivysčiusi antipatija netrukdo žmogui pasitraukti iš pokalbio jo nepaaiškinus ir nepasikeitus standartinėmis frazėmis. Žmonės visiškai nesirūpina vieni kitais.

2. Manipuliacinio tipo atveju asmuo suvokiamas kaip psichologinės įtakos objektas. Desperatiški manipuliatoriai pradeda sąmoningai ir nesąmoningai kontroliuoti auką. Tipiškas pavyzdys – kliento ir pardavėjo asistento dialogas. Reklamuojant produktą, daromas spaudimas ir prievarta pirkti.

3. Standartizuotam lygiui būdingas paviršutiniškas bendravimas. Žmonės dialoge dalyvauja formaliai, atlikdami tam tikrus socialinius vaidmenis. Todėl jis dar vadinamas „kaukės” lygmeniu, kuris slepia vidinį „aš”. Dažniausiai tai yra darbiniai santykiai.

4. Įprastinis elgesys reiškia etišką elgesį su moraliniais aspektais. Abu pašnekovai rodo pasirengimą bendrauti. Dialogas vyksta lygiomis teisėmis kultūrinio bendravimo sistemoje. Pagarbus bendravimas būdingas giminaičiams, verslo partneriams.

5. Verslo santykiuose kolegos, kuriuos sieja bendri interesai, yra suinteresuoti. Pirmiausia tai pasirengimas konstruktyviam dialogui, pagalba, psichologinė parama. Neatmetama kritika, subjektyvaus požiūrio išsakymas. Tačiau jie siekia bendro tikslo ir randa bendrą supratimą.

6. Žaismingame lygmenyje yra abipusis susidomėjimas, jausmai ir emocijos. Į šį lygmenį pereina gerai vienas kitą pažįstantys ar artimi žmonės, įsimylėjusios poros.

7. Aukščiausias lygmuo yra dvasinis su saviraiškos laisve. Šiame etape žmonės jaučia artumą ir iš pirmo žvilgsnio supranta savo partnerius. Sąvoka „iš širdies į širdį” reiškia glaudų ryšį su partneriais, kurie labai gerai sutaria.

Priklausomai nuo konteksto, lygiai gali būti keičiami iš apačios į viršų ir atvirkščiai. Su vienu asmeniu bendravimas dažnai vyksta skirtingais etapais. Jei artimas draugas yra viršininkas, negalite leisti, kad pažįstamas žmogus taptų pažįstamas, ir nuo žaismingo ir dvasinio gyvenimo pereinate prie įprasto ir standartizuoto.

žodinis bendravimas

Socialinis-psichologinis reiškinys turi įvairių taisyklių formų. žodžiai naudojami kaip signifikantai prieš perduodant prasmę. Jie analizuoja įvykius ir reiškinius, skiria pirminius ir antrinius požymius. Verbalistika remiasi žodynu, žodžių rinkiniu, ir sintakse, kuri sudaro žodžių vienetus.Modelis yra toks:

1. Kalbėtojas pasirenka žodžius;

2. Vadovaudamasis žodyno ir sintaksės taisyklėmis, dėlioja žodžius į sakinius ir juos taria;

3. klausytojas užkoduoja informaciją ir mintyse sukuria vaizdinius bei asociacijas.

Tačiau net ir tada, kai informacija perduodama aiškiai, jos prasmė iš dalies iškraipoma. Emociniam kontaktui palaikyti reikia kitų priemonių: balso moduliacijos, ritmo, pauzių. Jie parodo, ką kalbėtojas mano apie informaciją ir pašnekovą.

Tarpasmeninių kontaktų tipai

Bendravimas pagal lygybę skirstomas į dialoginį ir monologinį. Pirmasis, subjekto ir objekto kontaktas, grindžiamas sąveikos dalyvių lygybe. Šiame lygmenyje žmonės stengiasi suprasti ir užjausti. Pavyzdys: dalijimasis įspūdžiais perskaičius knygą ar pažiūrėjus filmą. Subjekto ir objekto dialogas grindžiamas vieno iš dalyvių vadovavimu. Pavyzdys: mokytojo papeikimas už užduoties neatlikimą.

Pastarasis tipas skirstomas į imperatyvinį ir manipuliacinį. Pirmoji yra autoritarinė (direktyvinė) kontakto forma. Jo tikslas yra vienas – kontroliuoti vieno iš dialogo dalyvių elgesį, priversti imtis veiksmų, priimti sprendimus. Antroji bendravimo rūšis grindžiama vienašališka nepridengta įtaka, siekiant gauti norimą.

Klasifikacija

Skiriamos dvi bendravimo formos: Vaidmenimis pagrįstas bendravimas, grindžiamas vyresniškumu, autoritetu, statusu. Šiam tipui priskiriami dialogai tarp vadovų ir darbuotojų, mokytojų ir mokinių. Ją reglamentuoja patvirtintos taisyklės. Asmeninis tiesiogiai priklauso nuo asmeninių santykių ir prieraišumo kitam asmeniui ir gali būti trumpalaikis arba ilgalaikis.

Pagal turinį bendravimas skirstomas į

1. materialus – keistis veiklos produktais;

2. kognityvinis – naudingos informacijos teikimas;

3. sąlygiškumas su psichinės ir fiziologinės būsenos perdavimu;

4. skatinimas įkvėpti tikslus ir uždavinius;

5. Aktyvus keitimasis operacijomis ir įgūdžiais.

Kalbant apie komunikacinius tikslus, skiriami biologiniai ir socialiniai tikslai. Pirmasis tipas reikalingas psichinei pusiausvyrai palaikyti, antrasis – tarpasmeninei sąveikai stiprinti, tarpasmeniniams santykiams plėtoti.

Bendravimo priemonės yra penkių rūšių:

1. Tiesioginis. Tai pirmoji forma, kuri davė pradžią kitoms bendravimo formoms. Tai reiškia paprastą kontaktą, paremtą grįžtamuoju ryšiu.

2. Tarpininkauti bendraujant ir keičiantis informacija telefonu, susirašinėjant.

3. Tiesiogiai kalbėti „akis į akį”, išreiškiant emocijas.

4. Netiesiogiai per tarpininkus.

5. Ritualas. Tai yra nusistovėjusi simbolinio elgesio forma su nuosekliais veiksmais.

3 pokalbių tipai

formalizuota kaip reguliavimo dalis (derybos, seminarai, konferencijos). Verslo ir mokslinėje aplinkoje, kurioje vyksta paskaitos ir pristatymai, idealiai tinka socialiai orientuota komunikacija

Pusiau formalizuotuose susitarimuose nėra išankstinio susitarimo. laikomasi pagrindinių etikos normų (pokalbiai, priėmimai). Šis bendravimo būdas tinka bendraujant su grupe, orientuota į temą. Sėkmingiausia forma yra neformali, su lanksčiomis taisyklėmis, sudaryta atsižvelgiant į asmenį. Ji reglamentuoja tik esminę pokalbio dalį.

Kodėl būtinas neverbalinis bendravimas?

Nepakanka žodžių emocijoms ir jausmams perteikti. Laikysena, gestai, veido išraiškos perteikia patirties vaizdą. Tik 7 % žodžių, 38 % intonacijos ir 55 % kūno kalbos. Tokią išvadą padarė Kalifornijos universiteto profesorius Mejerabianas knygoje „Tyliosios komunikacijos teorija”. Naujausi tyrimai tai patvirtino. Nustatyta, kad žmonės gali pasakyti sakinį per 2,5 sekundės. Verbalumas dialogo metu užima iki 35 proc. 65 proc. atvejų informacija perduodama gestais.

Psichologai laikosi nuomonės, kad žodžiai tinka glaustam bendravimui, o gestai – tarpasmeniniams santykiams „aptarti”. Jei mergina „šaudo” akimis ir siunčia „tekstinę žinutę”, norėdama tokiu būdu išreikšti užuojautą, žodžių nereikia.

Neverbaliniai komponentai

Tai kūno kalba, vizualinis ir akustinis bendravimo objektų suvokimas, emocinės informacijos perdavimas. Kūno ženklai padeda patikrinti jo tiesą ar netiesą, iš anksto numatyti įspūdžius.Norėdami aiškinti gestus, laikykitės taisyklių:

1. „Skaitykite” ne atskirus gestus, o jų visumą.

2. interpretuoti rankų judesius kontekste. Ant krūtinės sukryžiuotos rankos ne visada reiškia pasirengimą kontaktui. Panašiai elgiasi ir sušalęs žmogus, kuris bando nuraminti nervinį drebulį.

3. Atsižvelkite į nacionalines savybes ir temperamentą. Vieni žmonės visą laiką gestikuliuoja, kiti laiko rankas kišenėse ir ilgai dėlioja mintis.

4. Skenuodami pozas, nepriskirkite asmeninės patirties kitam asmeniui.

Mąstantis žmogus sąmoningai kontroliuoja veido išraišką ir laikyseną. Norėdami suklaidinti, įsitikinkite, kad žodžiai ir veiksmai nesutampa. Nenuoseklumo pavyzdžiai: geros nuotaikos užtikrinimas nusišypsojusiu veidu, nuoširdaus požiūrio užtikrinimas nusukant akis.

Neverbalinio bendravimo tipai

Šis bendravimo būdas išsivystė kartu su kalba ir žodžiais. Norint gauti reikiamą informaciją, svarbu turėti sinchronizavimo metodą. Tų pačių žodžių vartojimas, gestų kopijavimas, mimika, kalbos greitis, tonas pasąmonės lygmeniu sukuria pasitikėjimą.Neverbalinių būdų suvokimas:

1. Atskirkite apsimestinius jausmus;

2. Pašalinkite bendravimo kliūtis;

3. Sukurkite neformalią atmosferą;

4. prisitaikyti prie kalbėjimo manieros.

Veido išraiškos

Vienas iš pagrindinių komponentų, išreiškiančių emocinę būseną ir požiūrį. Ant veido, kaip ir knygoje, galite perskaityti, kokius jausmus išgyvenate. Juos rodo: nevalingas antakių išlenkimas, kaktos, nosies, lūpų raukšlės. Pakelti antakiai reiškia nuostabą ir susižavėjimą. Nusileidę lūpų kampučiai rodo sielvartą ar liūdesį. Suspausti žandikauliai rodo pasipiktinimą.

Gestai

Sunku įsivaizduoti įsitraukusį pokalbį, kai rankos susikibusios už rankų. Kūno judesius lydi emociniai impulsai. Jie yra nuoširdūs, nes nėra kontroliuojami. Net rankos paspaudimas suteikia informacijos apie kitą asmenį. Ranka, laikoma delnu žemyn, reiškia pranašumą; aukštyn pakelta ranka reiškia sutikimą atlikti pasyvų vaidmenį; vertikaliai pakelta ranka reiškia partnerystę. Kiekvienas judesys yra susijęs su minčių procesu ir jausmu. Bendri gestai:

1. vertinamasis: liečiant smakrą, perbraukiant rodomuoju pirštu per skruostus, šluostantis;

2. savikontrolė: rankų susikibimas ties juosmeniu, rankų suspaudimas, pirštų įsitvėrimas į stalo stalviršį ar porankius.

3. dominuojantys: pakelti nykščius į viršų, smarkiai paspausti rankas.

Pozicijos

Kūno kalba yra svarbi. Tai, kaip stovite, vaikštote ir sėdite, suteikia daug papildomos informacijos. Jei kitas žmogus sėdi kūnu į priekį, tai reiškia susikaupimą. Atsilenkimas atgal ir koją per koją rodo nesuinteresuotumą. Pasirengimo laikysena atpažįstama iš rankų ant klubų; liemuo palenktas į priekį, rankos padėtos ant kelių.

6 sėkmingo bendravimo būdai

Kiekvienas susidūrimas lemia elgesio stilių. Jei elgiatės netinkamai, sunku bendrauti. Abipusiam supratimui pagerinti yra bendros taisyklės.

1. Stebėkite akių kontaktą.Dėmesingas žvilgsnis padeda nukreipti pokalbį. Akių nukreipimas į šoną kelia įtarimų ir abejonių.

2. Jūs bendraujate net tylos akimirkomis.Stebėkite žodžių ir rankų atitikimą. Jie turėtų atkartoti frazes, o ne atskirai „gyventi”. Tuo pat metu stebėkite savo pašnekovo kūno kalbą.

3. Žiūrėkite savo kalbą.„Ems, Ams”, įterpiniai ir frazės, neturinčios prasmės, gadina įspūdį. Jei norite būti įtikinami, pašalinkite žodinį šlamštą. Verslo pokalbiuose būkite tikslūs ir glausti.

4. Venkite nepatogumo prisistatant. Namų darbai bendriems klausimams, kad nepatektumėte į akligatvį. Parengti variantus įvairioms situacijoms. Paruoškite istoriją, kuri užpildytų ilgas pauzes, pateikdama siužetą, kulminaciją ir pabaigą.

5. Norėdami užmegzti dialogą, atidžiai klausykitės ir užduokite klausimus. Jei nežinote, ko paklausti, pakartokite sakinių pabaigas klausimo forma, skatindami tęsti pasakojimą.

6. NesiblaškykiteTelefonu ir kalbėdamas su praeinančiais pažįstamais. Tai tikras būdas sugadinti įspūdį apie save.

Elegantiškas būdas baigti pokalbį – skųstis dėl laiko stokos ar termino. Pasiūlykite tęsti pokalbį telefonu ir susitarti dėl susitikimo. Įvaldę bendravimo priemones tapsite geru bendravimo specialistu ir diplomatu.