Montessori sistema

XIX a. viduryje Italijoje gimusi Marija Montessori buvo pirmoji moteris savo šalies istorijoje, įgijusi gydytojos diplomą.

Ji įėjo į istoriją kaip didi pedagogė, paskyrusi savo gyvenimą pažangaus vaikų mokymo ir ugdymo plėtrai ir praktikai. Vėliau jos darbas buvo pavadintas Montessori pedagogine sistema, o jos kūriniai buvo įdiegti daugelyje švietimo įstaigų visame pasaulyje.

Montessori yra švietimo sistemos, pagrįstos vaiko asmenybės kūrimu pačiam vaikui, remiantis jo vidiniu potencialu, autorė. Stebėdama vaikus, Marija Montessori išskyrė ir nuodugniai ištyrė vaikų psichinės raidos ypatumus – amžiaus jautrumą ir absorbcinį mąstymą.

Montessori sistemos principai

Jos pedagoginė sistema pagrįsta tuo, kad situacija kuo labiau priartėja prie idealios situacijos, kai vaikas mokosi savarankiškai. Sistema yra trišalė ir apima vaiką, jo aplinką ir mokytoją. Vaikas yra sistemos centre.

Aplink vaiką sukuriama tam tikra aplinka, kurioje jis turi galimybę mokytis pats, tiesiog gyvendamas joje. Dėl sukurtos aplinkos vaikai įgyja amžių atitinkančių stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžių ir sensorinio suvokimo, patiria gyvenimiškas situacijas, tobulina savo fizinį pajėgumą, mokosi susieti ir klasifikuoti įvairius daiktus ir reiškinius iš savo patirties.

Pedagogo užduotis – prižiūrėti vaiką ir prireikus jam padėti. Montessori pedagoginės sistemos esmę nusako jos šūkis „Padėk man tai padaryti pačiam”.

Kasdieniame gyvenime naudojami pratimai

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai natūraliai nori judėti. Vaikams patinka judėti aplinkoje, kad geriau pažintų juos supančią aplinką ir išmoktų ja prasmingai naudotis. Sistema šį laikotarpį apibūdina kaip jautrų judesių tikslumo ugdymo laikotarpį.

Iš pradžių visi vaiko judesiai yra vikrūs, dažnai chaotiški ir betiksliai, jiems trūksta harmonijos. Mokymosi procesas apima aktyvius motorinius įgūdžius. Vaikų pradinių užduočių įsisavinimas kontroliuojamas atliekant tikslingas pratybas.

Šiems tikslams pasiekti ir vaiko judesių tikslumui padidinti sukuriama paruošta aplinka, kurioje atsižvelgiama į vaiko motorinius poreikius. Šioje aplinkoje, atitinkančioje vaiko fizinius gebėjimus ir augimą, jam siūlomi įvairūs pratimai, padedantys lavinti koordinaciją ir tobulinti atliekamus veiksmus. Aplinkos medžiagos ir daiktai parenkami taip, kad atitiktų įgūdžius, kuriuos reikia naudoti kasdieniame gyvenime. Šio metodo tikslas – kad vaikai sąmoningai atliktų veiklą, turėdami aiškų tikslą. Be to, pratimai turėtų būti įdomūs ir malonūs.

Be individualių pamokų tvarkaraščių, vaikai taip pat dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose ir pratybose, kurių metu turi dirbti kartu. Šia veikla ugdomi vaikų socialiniai įgūdžiai ir gerinami jų gebėjimai reikšti savo nuomonę, teikti prašymus, ieškoti bendrų sprendimų ir apskritai gerinti bendravimo įgūdžius.

Savo sistemoje Montessori randa kasdienio gyvenimo pratimų, kurie iš dalies yra įprasta kasdienė veikla. Vaiko elgesį turėtų prižiūrėti suaugusieji. Vėliau, kai vaikas išmoks ką nors daryti pats, jis įgis savigarbos ir savarankiškumo jausmą, nes išmoko savarankiškai atlikti svarbius kasdienius darbus.

Medžiagų, kuriomis bus atliekama šio metodo dalis, parinkimas turi būti patogus ir patrauklus vaikams savo spalvomis, formomis ir dydžiais. Ypač mėgaukitės veiklos elementais, su kuriais vaikas susiduria savo namų aplinkoje. Labai mažam vaikui pats veiksmas yra veiklos tikslas – jis (ji) jį atliks tik iš noro jį trinti, neprisirišdamas prie rezultatų lūkesčių. Vaikui augant, pagrindinis dėmesys bus skiriamas rezultatui.

Apibendrinkime veiklos tikslus remdamiesi vaiko kasdiene veikla:

1. pagrįstai sukelti vaikams norą ir poreikį užsiimti šia veikla.

2. Suderinti, koordinuoti ir tobulinti savo elgesį.

3. didinti vaiko savarankiškumą, ugdyti savivertės jausmą ir stiprinti savigarbą.

4. Įskiepijant vaikui būtinybės bendrauti su kitais visuomenės nariais jausmą, formuojant vidinį dvasinį pasaulį, ugdant kultūrinių ypatumų ir universalių socialinių elgesio normų supratimą.

Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą kasdienių Montessori užsiėmimų, kurie yra gana prieinami visiems.

Vandens pylimas

Ši mankšta skirta maždaug trejų metų vaikams, lavina vaiko judesių koordinaciją ir moko orientuotis aplinkoje.

Pratyboms atlikti reikia šių priemonių

1. Iš skaidraus plastiko pagamintas laistytuvas su skysčio lygio jame žymėjimu;

2. indas su plačiu kaklu;

3. padėklas;

4. skudurą vandeniui nuvalyti.

Pratybų vykdymo tvarka. Pripildykite laistytuvą vandeniu iki žymėjimo linijos, nes jei jis bus pripildytas „iki galo”, bus nepatogu jį perpildyti. Pastatykite dubenį ir laistytuvą vieną šalia kito. Trenerio stalas turi būti tvarkingas.

Instruktorius turėtų paimti laistytuvą už rankenos, pakelti jį ir pakreipti virš indo bei lėtai pilti vandenį, kol jis bus pilnas. Lengvu, trūkčiojančiu judesiu laistytuvas grąžinamas į pradinę padėtį. Kita ranka nuvalykite vandens lašus, kurie galėjo išsilieti prieš pilant. Tada pastatykite laistytuvą atgal ant stalo, paimkite indą ir supilkite iš jo vandenį atgal į laistytuvą, tada šluoste nuvalykite išsiliejusį vandenį ir pastatykite laistytuvą atgal į vietą.

Veikla mokiniui turėtų būti demonstruojama apgalvotai, neskubant ir atidžiai atliekant kiekvieną judesį. Siekiant sukelti vaiko susidomėjimą, visa veikla turi būti atliekama kuo labiau demonstruojant jo didžiulį susidomėjimą atliekamu veiksmu. Įžanginė pamokos dalis neturėtų būti pertraukiama tol, kol vaikui nebus aiški visa procedūra.

Tada mokytojas turėtų paprašyti vaiko atlikti pratimą pačiam, stebėdamas jo veiksmus. Kai vaikas įvaldo pagrindinius metodus, veiklą galima paįvairinti, pavyzdžiui, padidinti indų skaičių arba paimti indą su mažesne anga vandeniui pilti, pvz.

Metalo paviršiaus valymas (trynimas)

Šis pratimas skirtas trejų metų amžiaus vaikams ir lavina judesių koordinaciją.

Reikalinga mokomoji medžiaga:

1. specialus skystis arba gelis, skirtas metalinėms dalims ir paviršiams valyti, talpykloje jam laikyti;

2. skudurėliu uždengtą padėklą;

3. dėžutę su vata;

4. Dvi talpyklos: viena – valymo skysčiui, kita – panaudotai vatai;

5. skuduru nupoliruokite paviršių;

6. poliruojama dalis, – pagaminta iš žalvario, be papuošimų.

Pratybų seka. Kartu su vaiku ir instruktoriumi paruoškite erdvę, kad paskatintumėte vaiką veikti. darbo vieta turi būti įrengta taip, kad pamokoje naudojamos priemonės būtų lengvai pasiekiamos. Valymo skystis turėtų būti nedideliame buteliuke, kad jo dydis nesukeltų papildomų sunkumų vaikui su juo elgiantis. Suaugusysis perkelia jį į vaiką, laikydamas jį ranka virš. Tada mokytojas padeda jį ant klasei ištiesto audeklo, atsuka dangtelį, įpila šiek tiek valymo gelio į indą ir vėl padeda jį ant padėklo.Vaiko dėmesys turi būti sutelktas į jį:

1. atidarant butelį;

2. užpildyti skysčiu;

3. uždarymas (įsukimas).

Paimkite nedidelį vatos gumulėlį ir parodykite vaikui, kaip sukamaisiais judesiais lėtai ir tolygiai įtrinti skystį į žalvario detalės paviršių. Įdėkite suteptą vatą į kitą tam skirtą indą. Vaiko dėmesys turėtų būti sutelktas į įgūdį imti valiklį proporcingai vatos kamuoliuko plotui, ne daugiau ir ne mažiau.

Kai ateina metalų valymo skysčio veikimo laikas, mokinys ištuština likučius ir vėl uždaro buteliuką. Vatos tamponu nuvalęs skystį nuo paviršiaus, instruktorius parodo vaikui likusį purvą ir vatos tamponu šluosto paviršių tol, kol po nuvalymo jis lieka švarus.

Kai tai atliekama, vaikui reikėtų pereiti prie metalo paviršiaus poliravimo šluoste arba metalo poliravimo šluoste. Mokytojas jį nupoliruoja iki blizgesio ir parodo mokiniui rezultatą. Specialistas turėtų domėtis tuo, ką jis daro, elgtis atsargiai, neskubėdamas ir neskubėdamas. Tada mokytojas pasiūlo tą patį padaryti su kitu metaliniu daiktu, o pats stebi mokinio judesius.

Pratimai leidžia vaikui ne tik įsisavinti judesių koordinaciją gerinančių žingsnių eigą ir seką, bet ir nustatyti pratimo metu atliekamų žingsnių ir veiksmų priežasties ir pasekmės ryšį.

Užsiėmimo pabaigoje mokiniui turi būti parodyta, kaip išvalyti ir sudėti naudotus daiktus ir medžiagas. Tik tada galima manyti, kad pratybos baigtos.

Pamoką galima dar labiau apsunkinti naudojant mažesnius, deformuotus arba dekoruotus metalinius objektus. Praktiškai tai gali būti stalo įrankiai arba durų rankenos.

Nuskintų gyvų gėlių laikymas ir priežiūra

Užsiėmimas organizuojamas su 3 metų ir vyresniu vaiku. Pamokos metu formuojama estetika, judesių koordinacija, ugdomas vaikų supratimas apie augalų auginimo sąlygas ir supažindinama su puokštės kūrimo būdais.

Pamokoms reikės:

1. Pačios gėlės, kurios neseniai buvo nuskintos;

2. mažą kibirėlį;

3. Šiukšliadėžė šiukšlėms;

4. žirklės;

5. laistytuvą;

6. kelios skirtingų formų ir dydžių vazos;

7. lininį kilimėlį dėklui;

8. gamybos atliekų konteineris;

9. skuduras.

Darbas su vaiku. kartu su vaiku paruoškite vietą užsiėmimui, neskubėdami ir patys atlikdami kai kuriuos veiksmus, kad vaikas galėtų išlaikyti susidomėjimą tuo, ką daro.

Mokytojas išdėlioja nupjautas gėles ant flanelės, o kitus daiktus išdėlioja vaiko regėjimo lauke, išdėstydamas juos tvarkingai, kad vaikui būtų lengviau sekti.

Mokytojui paprašius, vaikas iki pusės pripildo laistytuvą vandens. Kartu su vaiku parinkite tinkamą vazą gėlėms. Mokytojas, viena ranka paėmęs laistytuvą, kita ranka paima sulankstytą skudurėlį, lengvai prispaustą prie laistytuvo priekio, kad ant jo lašėtų vanduo, ir įpila vandens į vazą tiek, kiek reikia skintoms gėlėms. Tada parodykite vaikui vandens kiekį vazoje, kad jis suprastų, kiek vandens reikia gėlėms. Mokytojas nušluosto ant skudurėlio išsiliejusį vandenį.

Toliau mokinys vieną po kitos ima gėles, nuimdamas nuo jų apatinius lapelius ir pakreipdamas stiebo galą, kad įdėtų jas į vazą, ir taip tęsia, kol vazoje suformuoja puokštę. paimkite pakankamai gėlių pamokai, kad vaikas galėtų savarankiškai atlikti visą veiksmą su kita vaza. Užsiėmimo pabaigoje kartu su instruktoriumi sutvarkoma užsiėmimų vieta.

Šią veiklą galite tęsti ir po to, kai gėlės ilgą laiką stovi vazoje. Dar viena pamokos forma – puokštės gaminimas naudojant vandenyje išmirkytą substratą, į kurį įkišamos gėlės.

Kasdieniame gyvenime ši veikla tinka šventiniam stalui ar kambariui papuošti tam tikra proga, pvz., gimtadienio vakarėlyje.

Šio straipsnio apimtis neleidžia pateikti visų Montessori pedagogikos metodų, tačiau galima pasinaudoti šia informacija ir išbandyti šią veiklą su vaiku, o ateityje tobulėti šia linkme. Marijos Montessori pedagogika skatina ne tik vaiko, bet ir suaugusiojo pedagogo saviugdos procesą, padeda jam dvasiškai suprasti vaiką ir kitaip pažvelgti į jo vystymąsi bei mokymąsi.

Šis straipsnis parengtas remiantis knygomis: V. . Marijos Montessori ankstyvojo ugdymo metodikos kūrimas pagal Dmitrijevą. Nuo 6 mėnesių iki 6 metų”, „Montessori pedagogika” ir medžiaga iš pedagogų darbo ir darbuotojų ugdymo praktikos Solnyško vaikų namuose Kazachstane.