Nuo ko priklauso intelektas

Nuo ko priklauso intelektas?? Kas tai yra, kaip jį išmatuoti ir ką jis duoda? Taigi, intelektas – iš lotynų kalbos žodžio intellectus, kuris gali būti verčiamas kaip suvokimas, supratimas, samprotavimas, įžvalga.

Jis taip pat gali būti vadinamas trumpuoju rusišku žodžiu, reiškiančiu žvalgybą. Savo ruožtu tai yra tokia žmogaus psichikos savybė, kuri leidžia suvokti kylančias situacijas, gebėti išmokti ir įsiminti daugybę dalykų ir reiškinių remiantis gauta patirtimi, gebėti suprasti abstrakčius išvedžiojimus ir juos taikyti, taip pat taikyti gautas žinias siekiant pakeisti supančią tikrovę. Gana ilgas, bet ne visa apimantis paaiškinimas, ką žmonės turi omenyje. Dabar daugiau informacijos.

Intelekto priklausomybė nuo IQ

Šiais laikais plačiai paplitusi IQ sąvoka paprastai siejama su žmogaus intelekto lygiu. Kaip tai pateisinama? Galima turėti labai aukštą intelekto koeficientą, bet gyvenime jo visiškai nerealizuoti. Tuo pat metu yra daug pavyzdžių, kai pagal IQ testus vidutinio potencialo asmuo gana sėkmingai dirba pasirinktoje srityje.

Kas apskritai yra IQ?. Lengva šio testo kūrėjų ranka jam buvo priskirta kategorija, apibrėžianti intelekto lygį. Pradedant nuo subjekto gebėjimų, kurie nustatomi ir matuojami specialiu testu, rinkinio nagrinėjimo.

Šiuo metu yra nemažai būdų ir metodų. Eizeneko ir Wechslerio testai laikomi „klasikiniais” ir naudojami jau kelis dešimtmečius. Tačiau tiek mokslinėje, tiek praktinėje psichologijoje jie neturi visuotinai priimtino asmens intelektinių gebėjimų rodiklio.

Visi IQ testai turi standartinę struktūrą ir susideda iš užduočių, elementų ar klausimų serijos, todėl testą atliekantis asmuo turi į juos susikoncentruoti, remtis patirtimi ir atmintimi, palyginti žinomus duomenis ir iš jų išvesti dėsningumus. Kuo daugiau užduočių išsprendžiama teisingai, tuo aukštesnis IQ lygis. Testo sprendimui atlikti skiriamas tam tikras laikas.

Gyvenimo praktika rodo, kad egzistuoja du intelekto lygio tipai, o tas, kuris nustatomas IQ testo sprendimu, nedominuoja individo gyvenime. Tai galimybė panaudoti tiriamojo smegenyse esančius išteklius. Tačiau jei aplinka, kurioje asmuo, turintis aukštą IQ, vykdys savo veiklą, dėl kokios nors priežasties jam yra nepatogi, šis rodiklis liks iš testo rezultatų gautas skaičius ir neturės įtakos būsimam žmogaus kaip savarankiško asmens augimui ir vystymuisi.

Daug svarbesnis žmogaus gyvenime yra vadinamasis praktinis intelektas. Būtent apie tai verta kalbėti likusioje istorijos dalyje.

„Zefyro” bandymas

Šis neįprastas metodas buvo sukurtas 6-ojo dešimtmečio pabaigoje Stenfordo universitete, o jo autorius – profesorius Walteris Michelis, kuris pirmasis atliko zefyrų eksperimentą su vaikais.

Eksperimentatorius atveda 3-5 metų vaiką į kambarį, kuriame ant stalo guli skaniai atrodantis zefyras, ir iškelia sąlygą: jei vaikas palauks, kol jis sugrįš, gaus antrą zefyrą. Jei jis suvalgo prieš eksperimentatoriui grįžtant, daugiau nieko negauna. Tada eksperimentatorius išeina ir stebi vaiką per kambaryje esantį stiklinį veidrodį.

Vaikai daro išradingumo stebuklus, kad įveiktų pagundą suvalgyti zefyrą. Kai kurie paslepia zefyrą toli nuo akių, o paskui slepiasi, kur tik gali – po stalu, už kėdės atlošo, tiesiog kampe, kad į jį nežiūrėtų.

Kiti vaikai, priešingai, įdėmiai žvelgia į savo „geismo objektą”. Suspaudęs kumščius ir suspaudęs rankas, kažką sau murmėdamas. Kiti pradeda dainuoti ar švilpauti dainas ir melodijas, kad nukreiptų dėmesį nuo saldumo. Trumpai tariant, laimėtojas ima viską!

Neurofiziologiniame lygmenyje vyksta žiaurus konfliktas. Tarp smegenų žievės, atsakingos už „aistringą” norą nedelsiant patenkinti žmogaus troškimą. „Šaltakraujiška” ir apskaičiuojanti smegenų žievė, skirta kontroliuoti impulsus į smegenų sritis, atsakingas už sprendimų priėmimą.

Tačiau Mišelės eksperimente dalyvaujančio vaiko smegenys visai nesirūpina, kaip gali atrodyti, savo sukeliamo potraukio slopinimu. Priešingai, jis didina savo aktyvumą, o tuo metu smegenyse sukuriama vis daugiau pagalbinių stimuliacijos vietų. Dėl šio interesų konflikto priekinėse smegenų skiltyse susikaupia papildoma įtampa.

Būtent priekinės smegenų skiltys yra atsakingos už tai, kad spontaniški po žieve esantys troškimai nebūtų įgyvendinti, o tai galiausiai gali lemti didesnį pelną. Taigi, kuo daugiau konkuruojančių smegenų sričių vaikas gali aktyvuoti, tuo didesnė tikimybė, kad sulaikydamas momentinius impulsus jis įgyvendins savo ilgalaikius planus.

Vaikas ne tik „laikosi”. Jie turi sąmoningai ir atkakliai ieškoti argumentų, kad dvigubas prizas yra geras dalykas, jie turi sužadinti savo apetitą, numatyti „prizą” ir t. t.. Būtent toks darbas intelekto lygmeniu ir toks mąstymas leidžia žmogui tapti kuo veiksmingesniu.

Eksperimentas tikrai neįprastas ir vaikų galėjo būti gaila, tačiau jo rezultatai labai svarbūs. Buvo stebima visa eksperimente dalyvavusių vaikų grupė, kurioje buvo 32 vaikai.

Kai šie vaikai užaugo, tie iš jų, kurie sugebėjo suvaldyti savo potraukį ir laukti antrojo zefyro ilgiau nei dvidešimt minučių, pasiekė tikrą sėkmę suaugusiųjų gyvenime. Eksperimento metu parodytas didesnis tvirtumas vėliau atsipirko šių vaikų įstojimu į universitetą. Vėliau jie pasiekė akivaizdžios sėkmės ir parodė didelį atsparumą įvairioms priklausomybėms, žalingiems įpročiams. Šie žmonės taip pat buvo atsparesni stresui.

Vaikai, kurie anksčiau suvalgė zefyro, pasiekė daug prastesnius rezultatus. Jie mokėsi vidutiniškai, prastai laikė baigiamuosius egzaminus. Nemažai jų išsiugdė žalingus įpročius, buvo linkę į depresiją ir sunkiai įveikdavo stresines situacijas.

Daugelis ekspertų jau seniai mano, kad šis testas yra tiksliausias ilgalaikis asmens intelektinių gebėjimų rodiklis. Vėliau testas buvo išbandytas su 900 tiriamųjų; dėl didesnio eksperimento dalyvių skaičiaus skirtumas vėlesniame jų gyvenime nebuvo toks ryškus. Kai kurie psichologai teigė, kad paneigė pirmojo tyrimo rezultatus, tačiau diskusijos tęsiasi iki šiol.

Jei jūsų kūdikis tiesiog nemėgsta zefyrų arba nėra pasiruošęs atidėti noro jais mėgautis čia ir dabar, tai nėra priežastis nusiminti. Kiekvieno žmogaus gyvenimo situacijos yra unikalios, o jo likimas nenuspėjamas. Svarbiausia – mylėti vaiką, tačiau šis eksperimentas gali tapti priežastimi sustiprinti ugdomąjį ir pedagoginį darbą su vaiku.

Alice Torrance kūrybiškumo testai

Taip pat praėjusiame amžiuje, laimingame 60-ajame dešimtmetyje, kita mokslininkė Alice Torrence sukūrė „Kūrybiškumo testus”, kurie dabar pavadinti jos vardu. Patys testai yra tokie pat paprasti kaip ir genialūs. Štai vieno iš jų aprašymas. Vaiko dėmesys atkreipiamas į kelias geometrines figūras. Prie jų turi pridėti viską, ką nori, kad geometrinės figūros įgautų prasmę. Nuotraukos gali būti įdomios ir kūrybingos arba paprastos ir vidutiniškos.

Kūrybiškumo lygis nustatomas pagal tai, kiek originalus ir sudėtingas yra vaiko sukurtas paveikslas. Šis testas atrodo taip:

Tai gali atrodyti ne itin reikšmingas testas. Tačiau daugybė tyrimų, kuriuos atliko ekspertai daugelyje šalių, įrodė, kad šis paprastas metodas leidžia jums prognozuoti asmens pasiekimus ateityje, daug geriau nei liūdnai pagarsėję IQ – testai, ir ne tik jie, bet ir baigiamųjų egzaminų rezultatai mokykloje, taip pat nuomonė apie asmenį tarp jo bendraamžių. Tai dar vienas testas, turintis didelę vaiko intelektinių gebėjimų prognozavimo galią.

Skaitmeninės aplinkos poveikis žvalgybai

Tęsdami Torranso testo temą, turime atkreipti dėmesį į dabartinę jaunosios kartos intelekto būklę.

Šį kartą Pietų Korėjos mokslininkė Kyung Hee Kim atliko didžiulį tyrimą ir išanalizavo tris šimtus tūkstančių Torrance’o testų, atliktų su vaikais nuo pat pradžių iki šių dienų, apimančių penkiasdešimt žmogaus gyvenimo metų.

Tyrimas atskleidė įdomią tendenciją: nuo 1960-ųjų iki 1984 m. vaikų mąstymo kūrybiškumas kasmet vis didėjo, o rezultatai buvo vis geresni. 1984 m. pasiekiame plokščiakalnį ir vaikų kūrybiškumo balai nustoja kilti, ir tai tęsiasi iki 1990 m., po to nagrinėjamų vaikų kūrybinio mąstymo balai nuolat mažėja, ir šis mažėjimas tęsiasi iki šiol.

Nuo ko šiomis dienomis priklauso vaiko intelektinis vystymasis? Pasirodo, kad viskas paprasta ir kartu sudėtinga. Kūrybiškumo nuosmukio pradžia sutapo su žmonijos įžengimu į naująjį „informacijos amžių” ir lengvai prieinama informacija, nereikalaujanti jokio mąstymo ar vaizduotės, krito ant jaunosios kartos iš „mėlynųjų ekranų”, o atsiradus internetui ir įvairiems įtaisams šis procesas tapo lavininis.

Vadinasi, dabar vaiko intelekto išsivystymo lygis labai priklausys nuo to, ar jam bus taikoma „skaitmeninė dieta” ir kokią pedagoginę praktiką taikys vaiko tėvai jį auklėdami. Jei viskas grindžiama rafinuota ir beasmene informacija skaitmeniniu pavidalu, apie tokio vaiko intelektinį vystymąsi negali būti nė kalbos.

Kad intelektas būtų visapusiškai išvystytas, tėvai turėtų kuo mažiau laiko skirti „informacijai iš ekrano” ir akcentuoti ugdymą, susijusį su realaus gyvenimo patirties įgijimu, papildomu kūrybiniu darbu, sportu ir kita praktika „realiame pasaulyje”.

Šis straipsnis parengtas pagal A. Kourpatovo knyga „Proto rūmai”. Nužudyk savyje idiotą, laimingas vaikas. Visuotinės taisyklės „ir mokytojų darbo medžiaga bei pedagoginės praktikos medžiaga RK Solnyško vaikų globos namų darbuotojams.