Bitinės ir vektorinės grafikos palyginimas | Svarbūs skirtumai

Grafiniai duomenys – nuo paprastų paveikslėlių iki sudėtingų dizaino maketų su daugybe elementų ir sluoksnių – gali būti supakuoti įvairiais būdais. Skirtumas tarp jų yra daug didesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Visų pirma visus grafinius formatus galima suskirstyti į dvi grupes – bitmap ir vektorinius.

Bitinė ir vektorinė grafika yra du pagrindiniai vaizdinės informacijos pateikimo būdai. Šių grupių paskirtis skiriasi ir jos skirtos skirtingoms projektavimo užduotims atlikti.

Šiame turinyje sužinosime, kuo skiriasi bitinė ir vektorinė grafika ir kurią geriau naudoti skirtingiems tikslams.

Rastrinė grafika

Rastrinė grafika – tai vaizdo pateikimas kaip atskirų pikselių tinklelis. Kiekvienas iš jų turi savo adresą ir yra nuspalvintas tam tikru tonu. Esant pakankamai raiškai, atskiri pikseliai tampa visiškai nematomi žmogaus akiai ir susilieja į atskirą vaizdą.

Duomenys monitoriaus ekrane rodomi bitų žemėlapių grafikos būdu, nes ekranas sudarytas iš atskirų pikselių. Nuotraukų ir vaizdo kameros fotografuoja rastrinius vaizdus, nes jutikliai yra atskirų šviesai jautrių taškinių jutiklių matrica. Bitinė grafika yra tai, ką spausdina spausdintuvai – kiekvienas tonerio lašas yra atskiras pikselis.

Štai kodėl raiška yra labai svarbi bitinės grafikos „vaizdo kokybei”. Kuo daugiau pikselių viename kvadratiniame centimetre ar colyje – tuo vaizdas atrodo lygesnis.

Jei paimsite bet kokį rastrinį vaizdą ir pradėsite jį mastelizuoti paprasčiausiai didindami, tam tikru momentu „vaizdas” suskils į atskirų taškų – pikselių tinklelį. Beveik neįmanoma suprasti, kas juose rodoma. Štai kodėl nerekomenduojama mastelizuoti bitų žemėlapių grafikos.

Pavyzdžiui, jei planuojate spausdinti įmonės logotipą ant didelio audinio – stulpo, vėliavos ar ženklo – labai bloga mintis siųsti spausdintuvui rastrinį šaltinį. Faktinė skiriamoji geba bus maža, o žiniatinklio dydis – didelis. Be to, logotipas „suskilinėja” į atskirus pikselius, kurie atrodo labai nemaloniai, kai priartinate vaizdą.

Tačiau dirbant su įvairiais tikroviškais vaizdais naudojama būtent rastrinė grafika. Ir ne tik todėl, kad fotoaparatai fotografuoja rastriniu būdu. Naudodami bitų žemėlapių grafiką galite vaizdą papildyti smulkiomis detalėmis, perėjimais, pusiau tonais, šešėliais ir kitais tikroviškumo suteikiančiais elementais.

Be to, kai peržiūrite bitų grafiką, ji reikalauja mažiausiai kompiuterio išteklių. Todėl jis naudojamas kuriant interneto svetaines, įterpiamas į įvairius dokumentus ir failus. Bitinės diagramos formatai: JPEG/JPG, BMP, PNG, TIFF, ICO ir daugelis kitų. Šiai kategorijai taip pat priklauso RAW, kuriame saugomi neapdoroti fotoaparato jutiklių duomenys.

Taigi apibendrinant.

Privalumai

• Užtikrinamas didelis tikroviškumas, nes galima išgauti puspalčius, perėjimus ir kitas smulkias detales;

• Galima atkurti bet kokio sudėtingumo vaizdus, nepriklausomai nuo elementų skaičiaus;

• Jį gana paprasta peržiūrėti, jis yra labai plačiai naudojamas, o jo atkūrimas minimaliai apkrauna kompiuterio išteklius.

Trūkumai

• Vaizdo „lygumas” priklauso nuo skiriamosios gebos. Kuo jis aukštesnis, tuo „paveikslas” bus malonesnis akiai;

• Mažos arba vidutinės raiškos vaizdai netinka spausdinti ant didelių drobių;

• Ir iš principo geriau nematuoti bitų žemėlapių grafikos.

Taigi, jei planuojate ką nors daryti „sau” arba redaguoti nuotraukas ar fotorealistinės grafikos failus, geriausia rinktis bitų žemėlapių formatus. Tačiau jie netinka spausdinti.

Vektorinė grafika

Vektorinė grafika reiškia, kad vaizdas vaizduojamas matematinių formulių rinkiniu. Jie apibūdina atraminių taškų ir juos jungiančių geometrinių figūrų vietą. Iš tikrųjų tai yra „vektorius” – tai tik matematinė diagrama, bet gana sudėtinga.

Pavyzdžiui, tam tikras apskritimas vektorinėje grafikoje aprašomas dviem formulėmis. Pirmasis rodo, kur yra vaizdo centras. Antrajame rodomas apskritimo spindulys. Pirmasis nebūtinai yra rastras – galite nurodyti nulį ir didžiausią ašies ilgį. Tai apibūdina atraminio taško koordinates procentais.

Kai braižote apskritimą, kompiuteriui duodama komanda: „Nubraižykite apskritimą, kurio spindulys 10 %, o centro koordinatės x=12 %, y=52.36%”.

Žinoma, pirmiau pateiktas vektorinės grafikos aprašymas yra supaprastinimas, kuris buvo naudojamas devintajame dešimtmetyje. Dabar technologija šiek tiek sudėtingesnė, tačiau bendras principas išlieka toks pat.

Vektorinė grafika neturi pagrindinės rastrinės grafikos problemos – ji leidžia mastelį keisti tiek, kiek norite. „Paveikslas” nepraranda nei sklandumo, nei ryškumo, nei aštrumo, kad ir kokioje drobėje jis būtų rodomas – nors ir 23 colių kompiuterio ekrane, nors ir 6×3 m reklaminiame stende, nors ir 27 aukštų pastatą uždengiančioje reklamoje (kaip „Samsung” reklama Vilniuje – drobės aukštis 80 metrų, plotis 40 metrų).

Tačiau tenka paaukoti daug detalių ir realizmo. Kuo daugiau „elementų” paveikslėlyje, tuo sudėtingesnis jį apibūdinančių formulių rinkinys. O norint parodyti „paveikslėlį” arba tiesiog jį nupiešti, reikia labai daug kompiuterio išteklių. Senesniuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose net nebus galima atidaryti sudėtingų vektorinių vaizdų.

Ši vektoriaus savybė lėmė tai, kad šie formatai naudojami labai retai ir daugeliu atvejų – labai specializuotose srityse. Pavyzdžiui, projektuojant ir braižant brėžinius (CAD sistemose, pavyzdžiui, „AutoCAD”, „Compass 3D” ar net „Microsoft Visio”, naudojami vektoriai), rengiant žemėlapius ir įvairias diagramas. Be to, vektorinė grafika naudojama spausdinant ir kuriant reklaminę medžiagą.

Interneto svetainių dizaine vektorinė grafika praktiškai nenaudojama – būtent todėl, kad ją peržiūrint apsunkinamas kompiuteris. Tačiau šioje srityje ji turi alternatyvą – CSS braižymą. Šiuo atveju puslapio grafinis komponentas yra surinktas iš paprasčiausių formų – linijų, stačiakampių, apskritimų ir trikampių. Tačiau CSS piešimas reikalauja aukšto žiniatinklio kodavimo profesionalumo lygio, kitaip rizikuojate gauti visiškai psichodelinį rezultatą.

Taigi, apibendrinkime.

Privalumai

• Puikiai tinka brėžiniams, schemoms ir žemėlapiams projektuoti;

• Tai leidžia lengvai keisti vaizdų mastelį, išlaikant tą pačią kokybę;

• Galite atlikti pakeitimus nerizikuodami viską sugadinti.

Trūkumai

• Mažas parengtų vaizdų detalumas ir tikroviškumas. Tiksliau tariant, galite pasiekti didelį realizmą, bet tada „paveikslas” bus „sunkus” visais atžvilgiais – įskaitant ilgą apdorojimą kompiuteriu;

• Netinka įterpti į svetaines, dokumentus ar kitas rinkmenas.

Kaip jau minėta, vektorinė grafika geriausiai naudojama spausdinimo srityje. Tuomet jis užtikrins pakankamą paveikslo „glotnumą” ir „grožį”, nepriklausomai nuo drobės dydžio. Tačiau piešiant ir redaguojant nuotraukas patartina apsiriboti tik bitų žemėlapiu.

Be to, vektorinę grafiką galima lengvai rastruoti, t. y. paversti norimos skiriamosios gebos pikselių vaizdais. Kita vertus, rastrinį vaizdą sunku konvertuoti į vektorinį, be to, prarandama kokybė.

Kas geriau – rastrinė ar vektorinė grafika?

Taigi, jei norite apdoroti nuotrauką, įterpti paveikslėlį į interneto svetainę ar bet kokį dokumentą, geriau rinktis bitinę grafiką. Rekomenduojama piešti brėžinius, schemas ir žemėlapius vektorine grafika, taip pat atlikti parengiamuosius spaudos darbus.

Palyginkime šiuos du dalykus.

Verta paminėti, kad norint pagerinti kompiuterio našumą (jei reikia) paprastus vaizdus su mažai detalių geriau naudoti vektorinę grafiką – ji mažiau apkrauna grafikos posistemę nei atvaizdavimas pikselis po pikselio.