Gipskartonio ir gipso kartono plokščių palyginimas | kas geriau tinka sienoms

Dažnai, kai reikia atlikti apdailos darbus naujuose pastatuose ar renovacijos darbus, kyla klausimas, kokį sienų apdailos būdą pasirinkti – aptaisyti gipso kartono plokštėmis ar tinkuoti? Niekas negali pateikti vienareikšmiško atsakymo, nes kiekvienas iš šių apdailos tipų turi tam tikrų privalumų ir trūkumų. Mūsų ekspertai – profesionalūs statybininkai – išanalizavo apdailos gipso kartono plokštėmis ir gipso kartono plokštėmis metodų ypatumus ir išryškino kiekvieno metodo privalumus ir trūkumus, kurie padės jums galutinai apsispręsti.

Kad būtų aiškiau, abiejų sienų apdailos būdų privalumus ir trūkumus apibendrinome lentelėje, kurią galite naudoti rinkdamiesi.

Kas yra gipso kartonas

Gipso kartono plokštė – tai surenkamas statybos produktas, kurį sudaro plonasienė plokštė, sudaryta iš statybinio gipso, iš abiejų pusių laminuoto storu kartono sluoksniu. Gamintojai gamina kelių rūšių gipso kartono plokštes, kurios pasižymi skirtingomis savybėmis ir yra skirtos įvairios paskirties patalpoms apdailinti.

Gipskartonio plokščių tipai ir jų naudojimas

Gipso kartono plokščių geometrinės charakteristikos

Labiausiai paplitusios gipso plokštės matmenys yra 1200 x 2500 mm, tačiau gamintojai gamina ir kitokių matmenų lakštus: nuo 625 mm pločio ir nuo 1500 mm iki 4000 mm ilgio. Lakštų storis gali būti nuo 6,5 iki 12,5 mm. Gipso kartono plokštes taip pat galima atskirti pagal kraštų profilį:

1. stačiakampio formos kraštas, pažymėtas PC;

2. kraštų apvadai su vienpusiu ploninimu – žymėjimas UC;

3. iš vienos pusės pusapvalė briauna – žymėjimas PLK;

4. kraštais, iš vienos pusės plonais ir pusapvaliais kraštais – ženklas PLUK;

5. Suapvalintas kraštas – žymėjimas ZK.

Gipso kartono plokščių kraštai profiliuojami, kad po montavimo būtų paprasčiau įrengti jungtis tarp jų.

Specialios gipso kartono plokščių savybės

Pagrindinė gipso plokščių paskirtis – išlyginti patalpų sienų ir lubų paviršių. Naudodami gipso kartono plokštes turėtumėte žinoti šias savybes ir naudojimo taisykles:

1. Standartinės 12,5 mm storio gipso kartono plokštės naudojamos įprastai naudojamoms sienoms ir pertvaroms apkalti, taip pat lengvoms pertvaroms su karkasu iš medinių rąstų arba plonasienių plieno profilių statyti;

2. Lubų paviršiams ir pakabinamoms luboms su karkasu iš plonasienių plieninių profilių, taip pat medinių sijų, įprastai naudojamose patalpose naudojamos standartinės 8 arba 9,5 mm storio gipso kartono plokštės;

3. Patalpų, kuriose yra ypatingos eksploatavimo sąlygos – padidėjęs drėgmės ar gaisro pavojus, padidėję triukšmo izoliacijos reikalavimai, sienoms ir luboms padengti naudojamos atitinkamų savybių – ugniai atsparios, atsparios vandeniui ar akustinės – gipso plokštės;

4. standartinės gipso kartono plokštės, kurių storis ne mažesnis kaip 6,5 mm, naudojamos sudėtingos formos konstrukcijoms – arkinėms, apvalioms sienoms, apvalioms kolonoms ir stulpams, skirtingų lygių pakabinamoms luboms ir t. t. – statyti.., sudrėkinus arba supjausčius plokštės paviršių į segmentus, gipso kartono plokštę galima lenkti.

Gipso kartono plokščių apdailos technologija

Sienų ir lubų apdailos darbų technika nėra sudėtinga, ją sudaro medinių lentų arba plonasienių cinkuoto plieno profilių, pritvirtintų prie sienos ar lubų paviršiaus, apvalkalų karkasas. Rėmas susideda iš horizontalių kreipiančiųjų, kurios tvirtinamos prie grindų ir lubų išilgai sienos, ir vertikalių statramsčių, kurie įrengiami kas 600 mm ir tvirtinami prie kreipiančiųjų. 600 mm tarpai tarp plokščių yra neatsitiktiniai, nes jie atitinka standartinį gipso kartono lakšto plotį – 1200 mm.

1. Sumontavus karkasą, montuojamos gipso plokštės; jos montuojamos vertikaliai ir savisriegiais varžtais tvirtinamos prie karkaso smeigių ir kreipiančiųjų bėgių. Montuojant išilgai kiekvieno lakšto perimetro ir tiksliai viduryje, varžtai dedami 200-250 mm atstumu, o dviejų gretimų lakštų sandūroje jie yra tarpuose.

2. Sumontavus visas plokštes, siūlės užklijuojamos lipnia juosta, tada siūlės ir visas apdailos paviršius glaistomi. Naudojant gipskartonio plokštes plonais kraštais, siūlės užpildomos patogiau ir užtikrinama aukšta apdailos kokybė. Po gruntavimo sienų paviršius gruntuojamas ir apdailinamas pagal interjero dizaino sprendimus – dažomas, tapetuojamas, klijuojamas plytelėmis ir t. t..

3. Ta pati technologija naudojama ir lubų apdailai.

Kitas sienų ar lubų lyginimo gipso kartono plokštėmis variantas – plokštės tvirtinamos tiesiai ant paviršiaus specialiais klijais be karkaso. Pagrindinė sąlyga yra ta, kad paviršiai turi būti visiškai lygūs, be to, turi būti atlikta nemažai paruošiamųjų darbų.

Apdailos gipso kartono plokštėmis privalumai ir trūkumai

Sienų apdailos gipso kartono plokštėmis privalumailapai gali būti priskiriami:

1. Nedidelio sudėtingumo darbo technologija, kurią gali atlikti ne specialistai, turintys elementarius darbo rankomis įgūdžius. Su gipso kartono plokštėmis lengva dirbti – jas galima pjauti metalo pjūklu, lankstyti sudrėkinus arba pjaustyti segmentais;

2. palyginti nedidelė darbų ir naudojamų medžiagų kaina, palyginti su kitais sienų lyginimo būdais

3. Trumpas dengimo laikas;

4. „švarumas”, nes gipso kartono plokščių gamybos metu susidaro daug mažiau atliekų, statybinių atliekų ir purvo nei kitų, ypač „šlapių” apdailos procesų, kuriuose naudojami skiediniai;

5. Galimybė naudoti įvairių tipų gipso kartono plokštes, specialiai pritaikytas patalpoms, kuriose taikomos specialios eksploatavimo sąlygos, apdailinti – atsparias vandeniui, ugniai arba akustines;

6. Gipso kartono plokštes galima naudoti architektūriškai išraiškingiems interjerams su sudėtingų formų elementais;

7. Jei ant karkaso įrengtos apdailos plokštės, inžinerines komunikacijas galima paslėpti po gipso kartono plokščių paviršiumi arba įrengti šioje vietoje papildomą šilumos ar triukšmo izoliaciją.

Trūkumai yra šie:

1. Sumažėja efektyvusis patalpų plotas, kai ant karkaso montuojamos dangos, kurios nors ir glaudžiai priglunda prie sienų, bet „suvalgo” kelių centimetrų erdvę;

2. mažas gipso kartono plokščių atsparumas mechaniniams poveikiams;

3. Problemos, susijusios su spintelių, lentynų ir pan. kabinimu ant sienų..

kas yra tinkas

Sienų tinkavimas – tai tinko sluoksnio, kurio sudėtis gali skirtis, dėjimas ant iš anksto paruošto pagrindo. Pagrindinė gipso plokščių skiedinio sudedamoji dalis yra rišamoji medžiaga. skiedinys maišomas iš cemento, kalkių arba gipso rišiklio, vieno ar kito skiedinio sudėtis priklauso nuo apdailos sienos medžiagos. Pagrindinės sienų statybai naudojamos medžiagos yra plytos arba akmuo, betonas ir mediena. Kiekvienu atveju tinkavimo procesas vyksta pagal savo taisykles.

Tinkavimas ant akmens ar mūro atliekamas cemento ar kalkių skiediniu su įvairiais priedais, ant betoninių paviršių – cemento rišiklio pagrindu pagamintu tirpalu, ant medinių paviršių – kalkių ir gipso skiediniu.

Apskritai tinkavimo technologiją sudaro nuoseklus trijų sluoksnių skiedinio dengimas ir lyginimas: purškiamasis sluoksnis, grunto sluoksnis ir dengiamasis sluoksnis. Atsižvelgiant į dengimo technologiją ir sluoksnių storį, skiriamos trys tinko rūšys: pagrindinis, pažangus ir aukštos kokybės. Priklausomai nuo patalpos paskirties ir naudojimo būdo, naudojami įvairių rūšių tinkai.

Akmens arba betono paviršių tinkavimas

Prieš nustatant bet kokios rūšies tinką, būtina paruošti paviršių, kurio technologija priklauso nuo sienų medžiagos.

1. Akmens, plytų ir betono sienų paviršius, kuriuos ketinama padengti tinku, pirmiausia reikia nuvalyti nuo įvairių nešvarumų – dulkių, alyvos ir tepalų dėmių, ant mūro paviršiaus pakilusių druskų. Mūro ir mūro darbams, atliekamiems be skiedinio, puikiai tinka bet kokio tipo tinkas, užtikrinantis gerą sukibimą su apdailos sluoksniu. Lygius betono paviršius reikia išfrezuoti arba padaryti įpjovas.

2. Kad paviršius būtų idealiai lygus, siena pirmiausia patikrinama vertikaliai ir horizontaliai, po to įrengiamos žymės arba lygintuvai. Sienos vertikalusis išlyginimas tikrinamas metaliniu svambalu, kurio skersmuo turi būti ne didesnis kaip 20 mm; horizontalusis išlyginimas tikrinamas tinkuotojo tiesiakalbiu ir gulsčiuku. Mūrinėse ir medinėse sienose gairėms įrengti galima įkalti vinis arba medines lentjuostes, o betoniniams paviršiams naudoti žymes iš skiedinio, kurios yra piramidės su nupjautu tašku, maždaug 5×5 cm dydžio ir aukščio, lygaus būsimo gipso liejinio storiui. Taip pat naudojamos standžiųjų metalų rūšys.

3. Vinys ir antspaudai prie sienos tvirtinami 1-3 metrų ir 300-400 mm atstumu nuo sienų ir lubų. Atlikti aukštos kokybės tinkas prieš atliekant parengiamąjį išlyginamąjį sluoksnį nustatyti sijos skiedinio arba medinių strypų skyriuje 50×50 mm. Jei skiedinys, iš kurio jie pagaminti, neatitinka baigiamojo sluoksnio skiedinio sudėties, švyturiai ir antspaudai nupjaunami po baigiamųjų tinko darbų.

4. Išsikišusios sienų dalys – pilonai, piliastrai – dengiamos tinko tinkleliu, nes apdailos sluoksnis prie tokių išsikišimų blogai prilimpa. Šiam tikslui naudojamas 10×10 mm dydžio tinklelis iš plonos vielos arba sintetinio pluošto tinklelis. Kad tinkas nesutrūkinėtų, taip pat sutvirtinkite sienų, pastatytų iš skirtingų medžiagų, siūles iki 50 cm pločio abiejose siūlės pusėse. Sutvirtinimas metalo ir stiklo pluošto tinklu taip pat naudojamas įvairiems grioveliams sienose uždengti, pavyzdžiui, plyšiams ir kanalams, kuriuose nutiesti elektros laidai ir kitos komunikacijos.

5. Stiklo audimo tinklelis gali būti kelių rūšių: serpantininis, radialinis ir stiklo audimo tinklelis. Gofruota juosta pagaminta iš lavsano, raudona juosta – iš polipropileno. Norint įrengti sutvirtintą rūsį, reikiamas vietas padengiama pirmuoju tinko sluoksniu, tada į jį įterpiamas tinklelis, po to iš karto užtepamas antrasis skiedinio sluoksnis.

Medinių sienų tinkavimas

Prieš tinkuojant medinius sienų paviršius, jie taip pat nuvalomi nuo nešvarumų, tada aptaisomi smulkiomis lentjuostėmis, išdėstytomis 45 mm atstumu viena nuo kitos. Jei lubos apmuštos, gontai prikalami per du lentjuosčių susikirtimus su trečiuoju, o jei sienos apmuštos, – per kiekvieną gontą. juostos dedamos 45 laipsnių kampu grindų paviršiaus atžvilgiu. Patogus būdas – apmušti draperijų plokštėmis, kurios yra surenkamos ant horizontalaus paviršiaus ir greitai pritvirtinamos prie sienos paviršiaus.

Atstumas tarp gilzės juostų galų turi būti ne mažesnis kaip 3 cm, kitaip, joms išbrinkus po drėgnu tinku, paviršiuje gali atsirasti įtrūkimų. Gontai montuojami pradedant nuo sienos apačios, pasiekiant viršų, jei reikia, tęsti apmušalų.

Medinių sienų ir iš kitų medžiagų pagamintų sienų sandūros turi būti sutvirtintos metaliniu tinklu. Jei tinkavimo darbai atliekami patalpose, kuriose yra didelė drėgmė, t. y. vonios kambariuose, virtuvėse ir tualetuose, prieš dengiant sienas skiedromis reikėtų įrengti hidroizoliacinį sluoksnį.

Baigus tinko darbus, paviršinis sluoksnis turi džiūti keletą savaičių. Tada sienos paviršius padengiamas gruntu ir glaistomas keliais tinko sluoksniais. Išdžiūvus glaistui, galima padengti specialiu grunto sluoksniu ir tada imtis apdailos darbų: dažymo, tapetavimo, plytelių klijavimo ir t. t.. pagal interjero dizaino sprendimus.

Gipso privalumai ir trūkumai

Sienų lyginimo tinku metodu privalumai

1. dangos ilgaamžiškumas. Kokybiškai nutinkuota sienų danga tarnaus ne vieną dešimtmetį ir jos nereikės atnaujinti, reikės atnaujinti tik priekinį apdailos sluoksnį – dažus, tapetus arba apdailą;

2. ilgaamžiškumas ir patikimumas – gipskartonio plokštės yra atsparios net dideliems mechaniniams poveikiams, ko negalima pasakyti apie gipso kartono plokštes;

3. nereikia nerimauti dėl baldų, sunkių interjero aksesuarų, buitinių ir elektroninių prietaisų bei kitos įrangos kabinimo ant tinkuotų sienų;

4. dėl nedidelio storio tinkas tik šiek tiek sumažina naudingąjį patalpos plotą;

5. naudojant dekoratyvinį tinką, kuris pasižymi didele rūšių ir tekstūrų įvairove, galima sukurti turtingą ir originalų interjerą.

Gipso metodo trūkumai yra šie

1. sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis darbas;

2. Darbus turi atlikti aukštos kvalifikacijos specialistai ir jų griežtai laikytis;

3. „Sienų tinkavimo darbus turi atlikti aukštos kvalifikacijos specialistai;

4. santykinai didelė darbų ir naudojamų medžiagų kaina.