13 lėčiausių planetos gyvių

*Editoriaus parengta geriausiųjų apžvalga. Apie atrankos kriterijus. Ši medžiaga yra subjektyvi, ji nėra reklama ir nėra pirkimo vadovas. Prieš perkant reikėtų pasitarti su mokslininkais.

Ne kiekvienas pasaulio gyvūnas priklauso nuo greičio. Kita vertus, kai kurie gyvena labai lėtai ir, atrodo, jiems tai nė kiek nerūpi. Pabandykime pažvelgti į kitą medalio pusę ir sutikti tuos, kurie išlieka ramūs ir niekada neskuba…

13 lėčiausių Žemės gyvių

Tasmanijos velnias

Įvertinimas: 3.8

Purpurinis velnias yra gana mažas, nedraugiškas ir lėtai judantis mėsėdis, priklausantis mėtų šeimai, gyvenantis Tasmanijos saloje, nors prieš 400 metų jį buvo galima sutikti tik didžiulėse Australijos platybėse. Nerangus, neproporcingai dideliais žandikauliais, šis į šunį panašus plėšrūnas dėl savo agresyvaus elgesio ir atgrasaus kvapo atbaido kitus plėšriuosius gyvūnus.

Tačiau agresija – ne vienintelis marsupinio velnio ginklas. Šio gyvūno kaukolė yra masyvi, ją papildo neįtikėtinai stiprus žandikaulis, leidžiantis įkąsti į grobio kaulus. Jo įkandimo jėga, palyginti su kūno svoriu, laikoma didžiausia pasaulyje (tarp žinduolių). Gyvūnas juda lėtai ir retai matomas bėgantis kaip briedis. Galbūt todėl, kad Tasmanijos velniui nereikia medžioti, nes jis yra šiukšlintojas.

Greitis – 13 kilometrų per valandą

Gyvatė

Įvertinimas: 3.9

Kiekvienas, bent kartą gyvenime matęs gyvatę, prisiektų, kad šis roplys ant žemės juda labai greitai. Tai ne visai taip veikia. Taip, gyvatės kūnas juda labai greitai, tačiau atstumas, kurį ji gali įveikti per tam tikrą laiką, nėra didelis. Jo vidutinis greitis prilygsta sparčiai einančio žmogaus greičiui.

Tačiau ne visos gyvatės tokios lėtos: yra tokių, kurios pirmenybę teikia greičiui, o ne žudančiai reakcijai. Kalbame apie mirtinai pavojingą gyvatės rūšį – juodąją mambą. Šis roplys turi neįtikėtinai didelę nuodų atsargą vienu įkandimu (todėl daugiau nei 95 % su juo susidūrusių žmonių neturi jokių šansų). Ši gyvatė dar pavojingesnė dėl to, kad jos greitis yra didesnis nei jos bendrakeleivių – apie 15 km/val. Pažymėtina, kad visos gyvatės yra mėsėdės ir dažnai minta didesniais už save objektais.

Greitis – 10-12 kilometrų per valandą

Amerikinė miškinė vištvanagė

Įvertinimas: 4.0

Keista, kad lėčiausių pasaulio gyvūnų reitinge pavyko gauti paukštį. Galbūt būtų pernelyg paprasta pavadinti jį tipišku paukščių nariu. Tai išties nepaprastas gyvūnas. Amerikinė vištvanagė nemėgsta skraidyti ir sparnus naudoja tik poravimosi metu.

Tai gali atrodyti nelogiška: paukščiui reikia sparnų, kad rastų maisto, bet ne šiam. Mažasis eremitas renkasi ramų naktinį gyvenimo būdą ir laiką leidžia neskubėdamas, ieškodamas mėgstamo maisto – sliekų. Neįprastai didelės jo struktūrai akys ir pailgas snapas palengvina „medžioklę” ir daro ją neįtikėtinai veiksmingą.

Šis paukštis turi labai spalvingą plunksną, todėl puikiai maskuojasi krūmuose ir krūmokšniuose. Dėl savo struktūros ir akių dydžio miškinė vištvanagė yra vienas didžiausių pasaulio paukščių, kurio regėjimo laukas siekia 360°0 horizontaliai ir 1800 – vertikalus.

Greitis – 8 km/val

Virdžinijos oposumas

Įvertinimas: 4.1

Šiam į žiurkę panašiam gyvūnui nereikia didelio greičio, kad galėtų saugiai ir patogiai gyventi. Kilus pavojui, Šiaurės Amerikos vietiniai gyventojai mieliau apsimeta negyvais nei bėga. Tai nenuostabu: oposumas skleidžia bjaurų kvapą iš savo analinių liaukų, kai krenta ant žemės negyvo gyvūno „poza”, todėl niekas nesiryžta jo „papjauti”.

Virdžinijos oposumas yra gana tvirto kūno sudėjimo ir dydžiu prilygsta didelei naminei katei. Šis marsupialinis žinduolis mėgsta retai apaugusias, drėgnas vietoves, tačiau puikiai prisitaiko prie žmonių kaimynystės (taip pat ir miestuose). Palyginti su kitais žinduoliais, Mergelės oposumas atrodo labai gremėzdiškas ir lėtas, juda gana lėtai. Nepaisant to, kad apsimeta negyvas, jis taip pat gali elgtis agresyviai, o tai klaidina priešą.

Jo greitis – 7 km/val

Manatee

Įvertinimas: 4.2

Ši įspūdingo dydžio lėtai judanti jūros būtybė ilgą laiką buvo laikoma undine (taip, iki pat XX a.). Dabar ji žinoma kitu ne mažiau įspūdingu epitetu – jūros karvė. Ir tai nėra atsitiktinumas, nes lamantinai yra didžiuliai gurmanai: vienam lamantinui per dieną reikia apie 30-50 kg maisto. Apskritai, kiekvieną dieną manatė užtrunka apie 7 valandas, kol suranda ir suvalgo rastą maistą.

Šis gyvūnas pasižymi dideliu svoriu (kai kurie egzemplioriai gali sverti iki 1,8 tonos) ir dideliu jautrumu šalčiui, todėl dažnai gyvena netoli šiluminių elektrinių, dažniausiai esančių dideliuose miestuose. Nors lamantinai turi daug riebalų (apie 5 cm storio), jie linkę reaguoti į temperatūros svyravimus: yra buvę atvejų, kai šie gyvūnai nugaišo, kai vandens temperatūra buvo apie +18 °C 0. Palyginti su daugeliu jūros gyvūnų, lamantinai yra labai lėti ir savo mieguistumu lenkia daugelį sausumos gyvūnų.

Greitis – 5-8 km/val

Kretas

Įvertinimas: 4.3

Šis apgamas yra nedidelis, tačiau stambus ir pasižymi galingomis priekinėmis kojomis su aštriais nagais. Kadangi didžiąją gyvenimo dalį praleidžia po žeme, šio vabzdžiaėdžio žvėrelio regos organai beveik neišsivystę. Tačiau apgamai turi puikų lytėjimo ir uoslės pojūtį. Šį gyvūną galima vadinti patyrusiu požemių gyventoju: dėl savo kailio struktūros (jis auga tiesus, todėl gali gulėti ant odos bet kuria kryptimi) apgamai lengvai juda savo išraustais tuneliais.

„Povandeninis gyventojas turi didžiulį apetitą – kasdien jis suvalgo tiek maisto, kiek sveria pats. Laikomas atsiskyrėliu. Kurmiai yra naudingi gyvūnai, nes purena dirvą, skatina dirvožemio drėgmę ir oro cirkuliaciją. Tačiau, nors ir naudingas, jis taip pat gali pakenkti sodo ir daržo augalų šaknims.

Greitis – 5-7 kilometrai per valandą

Grenlandijos poliarinis ryklys

Įvertinimas: 4.4

Šis didžiulis plėšrus žvėris mėgsta šaltus Arkties vandenis ir puikiai orientuojasi tamsoje. 500 kg sveriantis ir vidutiniškai 5 m ilgio poliarinis ryklys galėtų pasiekti savo rūšiai neblogą greitį, tačiau jis nėra. Paaiškinimas paprastas: norint išsaugoti energiją ir šilumą, kūno judesiai turi būti kuo švelnesni ir lėti. Grenlandijos poliarinis ryklys tai daro labai sėkmingai: jam užtenka maždaug 6 sekundžių, kad pajudintų uodegą (!).

Laikomas šalčiausiu, lėčiausiai gyvenančiu ir ilgiausiai gyvenančiu rykliu (vidutinė gyvenimo trukmė 270 metų). Pagrindinė šių itin plėšrių gyvūnų buveinė – Atlanto vandenyno šiaurė. Grenlandijos poliarinis ryklys – gurmanas: mėgsta rajas, melsvadumblius, menkes, plekšnes ir net mažus ryklius. Retkarčiais jie nevengia pasimesti su lavonais (kartais sugautų ryklių skrandžiuose randama baltojo lokio liekanų). Žiemą mieliau maitinasi ruoniais. Ilgą laiką šis faktas kėlė mokslininkų nuostabą, nes ruoniai yra dvigubai greitesni už „tingius” ryklius. Paaiškinimas labai paprastas: šis plėšrūnas puola miegančius individus.

Greitis – 1,5 kilometro per valandą

Arizonos nuodingasis ryklys (viviparinis)

Įvertinimas: 4.5

Šis kuklus graužikų mylėtojas išsklaidė nuomonę, kad nuodingiausi planetos ropliai yra gyvatės. Mažą drakoną, o ne driežą primenanti Arizonos duobagyvė savo pavadinimą gavo dėl nuodų, kurie dažnai teka jos dantimis. Sakoma, kad vieno šio roplio įkandimo užtenka sukelti velnišką skausmą, o kelių lašų nuodų užtenka užmušti didelį šunį.

Arizonos suopis turi bjaurų įprotį vogti kitų žmonių kiaušinius, ir ne kilniais tikslais: jis juos suėda. Suaugusio vėžlio maisto masė yra maždaug 1/3 jo svorio (vidutinis vėžlio svoris – 2 kg). Įdomus faktas: gerai maitinantis, vėžlys yadot palaipsniui kaupia riebalus, ir ne bet kur, o uodegoje. Tačiau šį roplį sunku pavadinti valgytoju, nes jis nevalgo daugiau kaip 10 kartų per metus. Nors jų populiacija nėra ties išnykimo riba, tačiau retkarčiais mažėja dėl žmogaus naikinamų jų buveinių. Todėl šis gyvūnas įtrauktas į IUCN Raudonąją knygą.

Greitis – 1-1,5 km/val

Milžiniškas vėžlys

Įvertinimas: 4.6

Vėžliai vis dar klaidingai laikomi lėtais gyvūnais. Ne veltui dažnai vartojama frazė „šliaužti kaip vėžlys”. Tiesą sakant, daugelis jų yra gana greiti, ypač vandenyje. Sausumoje jie gali aplenkti einantį žmogų. Tačiau visa tai netaikoma milžiniško dydžio sausumos ir jūrų vėžliams. Jų konstrukcija neleidžia jiems išvystyti pakankamo greičio, todėl jie turi vingiuoti „kaip vėžlys”.

Jei kada nors susidūrėte su negrabiu, neįtikėtinai lėtu, kiauto formos ropliu, vadinasi, matėte vieną iš milžiniškų roplių. Vandenyje ar sausumoje šie vėžliai retai pasiekia didesnį nei 1 km/val. greitį. Tai gana logiška, atsižvelgiant į gyvūno svorį ir dydį: apie 100 cm ilgio karapaksas (nugaros skydas) sveria apie 120 kg.

Greitis – 900 m/h

Tripirštis tinginys

Įvertinimas: 4.7

Pavadinimas kalba pats už save. Iš tiesų tripirštis tinginys yra ne tik lėtas, bet ir tingus gyvūnas, kuris nori kuo mažiau judėti ir kuo daugiau ilsėtis. Šis unikalus gyvūnas yra toks lėtas, kad net iškilus pavojui paprastai nebando pabėgti.

Nuo sužalojimų ir kėsinimosi į savo gyvybę tinginį gelbsti dažniausiai naktinis gyvenimo būdas, jo imunitetas daugeliui nuodų ir gebėjimas neįtikėtinai greitai regeneruoti pažeistus audinius. Lenktynininkas dažniausiai mėgsta ilsėtis ant medžių šakų. Jis net nebando šokti, kad nusileistų, tiesiog paleidžia šaką ir susisukęs į kamuoliuką neria į žemę.

Verta paminėti, kad dėl ilgų nagų tinginys negali visiškai judėti sausuma, nes turi 4 galūnes. Įprastas judėjimo būdas – vilkti kūną aukštyn, priekinėmis letenomis griebtis paviršiaus. Tiesą sakant, jis turi šliaužti ant pilvo. Nenuostabu, kad tinginys negali pasigirti dideliu greičiu.

Jo greitis – 150 m/h

Žvaigždė

Įvertinimas: 4.8

Vienas neįprasčiausių planetos sutvėrimų. Neįtikėtina, bet tiesa: ekspertai mano, kad jūrų žvaigždės atsirado paleozojaus amžiuje. Šį jūrų gyvūną galima rasti beveik visame pasaulyje. Mėgsta vienatvę ir didelį gylį: kai kurie jūrų žvaigždžių egzemplioriai buvo rasti maždaug 8 km gylyje. Jie yra tikri jūros dugno sanitarai, kruopščiai išvalantys jį nuo gyvų organizmų liekanų ir pan. Kūno dydis svyruoja nuo kelių centimetrų iki 1 m.

Viskas, kas būdinga jūrų žvaigždėms, yra neįprasta, pradedant jų žvaigždės forma ir baigiant gebėjimu keisti lytį. Šis gyvūnas neturi smegenų, tačiau tai netrukdo jam gyventi visavertį mėsėdišką gyvenimą. Žvaigždžių mityboje pirmenybę teikia moliuskams, jūrų antis ir kitiems baravykams. Šie bestuburiai jūros dugnu juda nepaprastai lėtai: retai daugiau kaip 15 cm/val.

Greitis – 9 m/h

Vynuoginė sraigė

Įvertinimas: 4.9

Sausumos moliuskas laikomas vienu lėčiausių gyvūnų pasaulyje. Nors ši sraigė yra miniatiūrinė (jos kiautas yra apie 3-4 cm ilgio), ji yra didžiausia senojo pasaulio sraigė. Vynuoginė sraigė yra labai lėta dėl ypatingos sraigės struktūros.

Įdomus faktas: sraigės judėdamos išskiria gleives, tačiau jas naudoja tik vertikaliam paviršiui sulaikyti. Judėdamas horizontaliai, jis naudoja tik savo koją kaip varomąją svirtį, retkarčiais išlenkdamas tam tikras jos dalis, kad sumažintų trintį. Tačiau tai neprideda jam greičio.

Nuo seno pilvakojai moliuskai buvo vartojami kaip sveikas ir naudingas maistas, o juos valgyti galėjo sau leisti visų sluoksnių žmonės. Šiandien sraigės laikomos delikatesu ir kai kuriose šalyse (Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje) valgomos. Tačiau tokiose šalyse kaip Vokietija ir Šveicarija jis saugomas pagal įstatymus, nes moliuskas laikomas retu.

Greitis – 3,6 m/h

Jūrų arkliukas

Balai : 5.0

Originali žuvis, kurios forma primena šachmatų figūrą, yra unikalios struktūros (neturi skrandžio ir dantų) ir netradicinių lytinių santykių. Tarp sraigių dominuoja patinai, o patelės konkuruoja dėl jų meilės.

Jūrų arkliukas neabejotinai yra lėčiausias povandeninio pasaulio atstovas. Ši jūrų žvaigždė dažniausiai gyvena tropikų zonoje, mėgsta krevetes ir vėžiagyvius. Deja, ilgą laiką masiškai gaudant šią neįprastą žuvį, ji atsidūrė ties išnykimo riba. Neįprasta išvaizda iš tiesų pasmerkė juos mirčiai: jūrų arkliukai dažnai paverčiami suvenyrais.

Mažoji žuvelė renkasi sėslų gyvenimo būdą: uodega įsikibusi į augalus ir retai juos palieka. Jei jūrų arkliukas turi judėti, jis yra antras pagal lėtumą, todėl mūsų reitinge jis yra geriausias.

Greitis – 1,5 m/h