*Pagal redaktorių nuomonę – geriausiųjų apžvalga. Apie atrankos kriterijus. Ši medžiaga yra subjektyvi, nėra reklama ir nėra pirkimo vadovas. Prieš perkant būtina specialisto konsultacija.
Jūra – sūraus vandens telkinys, sujungtas su vienu iš 5 planetoje esančių vandenynų. Vieni jų yra žemynuose, kiti – vandenynuose. Pasaulyje yra apie 90 skirtingų druskos, gylio ir dydžio jūros vandens telkinių… Šiandien kalbėsime apie didžiausias planetos jūras.
Mūsų planetos vandens milžinai: 9 didžiausios jūros
| Nominacija | vieta | Jūra | Plotas | Didžiausias gylis |
| 9 didžiausios jūros | 1 | Sargasų | 6 000 000 (7 000 000) km2 | 6 995 . |
| 2 | Filipinai | 5 695 000 km2 | 10 994 ± 40 . | |
| 3 | Arabų | 3 862 000 km2 | 5 803 . | |
| 4 | Weddello jūra | 2 800 000 km2 | 6820 . | |
| 5 | Karibai | 2 753 000 km2 | 7 687 . | |
| 6 | Viduržemio jūros regiono | 2 500 000 km2 | 5121 . | |
| 7 | Tasmano jūra | 2 300 000 km2 | 6000 . | |
| 8 | Beringo jūra | 2 000 000 km2 | 4151 . | |
| 9 | Ochotsko jūra | 1 583 000 km2 | 3916 . |
Sargaso jūra
Įvertinimas: 5.0
- Plotas: 6 000 000 (7 000 000) km
2 - Didžiausias gylis: 6995 m
Sargaso jūra yra gamtos stebuklas – jūra vandenyne. Vienintelė pasaulyje jūra be krantų. Tai buvo įkvėpimo šaltinis garsiajam filmui „Mirusių laivų sala”. Deja, tai ne tokia jau fantazija: daugybė burlaivių žuvo Sargaso vandenyse dėl šiose platumose vyraujančių nuolatinių drumzlių.
Įdomus faktas. Sargaso jūros vandenyje yra neįtikėtinai daug dumblių, kurių atsargos viršija 11 mln. tonų. Dar visai neseniai okeanografai manė, kad juos iš Kubos, Antilų salų, Meksikos įlankos ir kt. atneša sūkuriai. Tačiau paaiškėjo, kad dumbliai gimsta Sargaso jūroje. Jūreiviai jas ėmė vadinti sargasu.
Kadangi Sargaso jūrą iš visų pusių supa vandenynas, jos srovės į jūras atneša daugybę šiukšlių. Jau susiformavo ištisa šiukšlių sala, kuri laikoma rimta aplinkosaugos problema.
Dėl nežinomų priežasčių unguriai iš Europos ir Amerikos kasmet atplaukia į Sargaso jūrą neršti, o išsiritę jaunikliai plaukia atgal į savo „tėvynę”. Iš viso ši kelionė trunka apie 3 metus žuvies jauniklio gyvenimo.
Filipinų jūra
Reitingas: 4.9
- Plotas: 5 695 000 km
2 - Didžiausias gylis: 10 994 ± 40 m
Ši jūra nesulaukia didelio europiečių ir buvusios Sovietų Sąjungos susidomėjimo, ir tai nenuostabu, nes geografiškai ji pernelyg tolima, o Raudonoji ir Viduržemio jūros dažnai pasirenkamos labiau. Ne veltui tie, kuriems teko laimė pabuvoti Filipinų jūros pakrantėje, visam laikui įsimylėjo jos gamtos grožį, kuriam beveik nėra lygių visame pasaulio vandenyne.
Skaidrus, skaidrus vanduo, nuostabios koralinės lagūnos, vešli žaluma ir galingos atogrąžų audros – tokia yra Filipinų jūra. Manoma, kad iš visų pasaulio jūrų, kalbant apie pakrančių jūras, ji yra didžiausia pagal plotą. Jei atmesite šį veiksnį, įspūdingiausias yra Sargaso.
Stebėtina, kad Filipinų jūros vandens druskingumas visoje teritorijoje yra beveik vienodas – skirtingose jos dalyse druskingumas skiriasi ne daugiau kaip 1 proc. Povandeniniai išsiveržimai šioje vietovėje nėra retas reiškinys. Neįtikėtinos vulkaninės bombos iškyla į paviršių, kartais net sukurdamos tikras pelenų salas. Tiesa, kad jie labai greitai nyksta.
Nors Filipinų jūra pasižymi vešliais kraštovaizdžiais, ji negarsėja draugiškumu: gegužės-spalio mėnesiais (lietinguoju sezonu) čia siaučia vieni didžiausių pasaulyje uraganų. Per jos vandenis taip pat driekiasi Ramiojo vandenyno ugnies žiedas – itin aktyvi seisminė zona.
Įdomus faktas. Čia yra giliausia planetos vieta – Marianų įduba arba, kaip dar vadinama, Challenger Deep. Naujausiais duomenimis, šios vietos gylis yra 10 994 metrai.
Arabijos jūra
Įvertinimas: 4.8
- 3 862 000 km plotas
2 - Didžiausias gylis: 5803 m
Arabijos jūros pavadinimas kilęs iš to, kad nuo IX a. iki vėlyvųjų viduramžių ji buvo svarbus arabų jūrininkų laivybos kelias. Tačiau pasaulis ne visada jį žinojo kaip arabiškąjį: jis taip pat buvo vadinamas persiškuoju, indoarabiškuoju, žaliuoju.
Arabijos vandenys pasižymi nuolat aukšta temperatūra: čia šilta ištisus metus. Vandens temperatūra svyruoja nuo 22 iki 29 °C
Arabijos jūra labai nukenčia dėl to, kad yra netoli dviejų pagrindinių uostų – Mumbajaus (Indija) ir Karačio (Pakistanas). Įmonės, perdirbančios naftą ir gabenančios ją iš Persijos įlankos šalių, daro neigiamą poveikį. Nepaisant to, Arabijos jūra (galbūt laimei) laikoma viena švariausių jūrų pasaulyje.
Tiems, kurie nori aplankyti Maldyvus, Arabijos jūra nėra Indijos vandenynas; salas skalauja jūra.
Weddello jūra
Įvertinimas: 4.8
- Plotas: 2 800 000 km
2 - Didžiausias gylis: 6820 m
Viena iš mažiausiai ištirtų pasaulio jūrų – dėl atšiaurių klimato sąlygų ir beveik užšalusio jūros ledo jos vandenis tyrinėti sudėtinga. Įsikūręs Vakarų Antarktidoje. Weddello jūrą beveik visus metus dengia ledas, o vidutinė mėnesio temperatūra pakrantėje gali nukristi iki -30 °C
Weddello jūra laikoma skaidriausia planetoje: vanduo čia toks skaidrus, kad galima įžiūrėti iki 80 metrų gylio objektus. Atlikus cheminį vandens tyrimą paaiškėjo, kad jo sudėtis panaši į distiliuoto vandens. Šiuo požiūriu Vedelio jūra prilygsta Baikalo ežerui.
jis pakankamai gilus (vidutinis gylis – 3 km) ir, beje, šalčiausias pasaulyje: vandens temperatūra nukrenta žemiau nulio, todėl susidaro storas ledo stulpas (kartais jis siekia 2 m). Tokiu laikotarpiu Waddello buvimas jūroje tampa mirtinai pavojingas, nes neretai tenka stebėti žavų ir bauginantį reiškinį – akimirksniu užšąlančias bangas. Jei laivas pakliūtų į tokius spąstus, jis negalėtų pats ištrūkti.
Įdomus faktas. Jūrininkai iš lūpų į lūpas pasakojo seną legendą: šimtmečius tyrinėtojai pasakojo apie jūroje matytas undines, taip pat ir vyrus.
Šaltą jūros platybę galima pamatyti tik dalyvaujant tyrėjų komandai, kuri į šiuos vandenis neretai neišplaukia.
Karibai
Įvertinimas: 4.7
- Plotas: 2 753 000 km
2 - Didžiausias gylis: 7 687 m
Karibų jūros regionas visada buvo susijęs su piratų romantika: čia gyveno dauguma praeities flirtuotojų ir piratų. Nors pirato gyvenimas tikrai nėra romantiškas. Tačiau net ir šiandien Karibų jūros dugne po smėlio sluoksniu slepiasi nesuskaičiuojami lobiai, kuriuos surinko nuskendę laivai (manoma, kad jų yra dešimtys tūkstančių).
Nors daugelis narų ieško lobių, čia nelengva rasti ką nors vertingo: jūros dugno nuosėdų gylis kai kur siekia iki kilometro. Karibų jūros taip pat yra viena iš nepalankiausių jūrų pasaulyje, nes jose siaučia žiaurios audros, o vėjo greitis kartais viršija 120 km/val.
Karibų jūros vandenyse yra daugybė salų, iš kurių 98 % yra negyvenamos. Dabar jos pakrantėse gyvena daugiau kaip 100 mln. žmonių. vyras.
Įdomus faktas. Pasaulinis atšilimas daro neigiamą poveikį pasaulio vandenynams, ne išimtis ir Karibų jūra. Daugeliui koralinių rifų gresia pavojus: daugiau kaip 95 % jų yra paveikti klimato kaitos.
Viduržemio jūros regiono
Reitingas: 4.6
- Plotas: 2 500 000 km
2 - Didžiausias gylis: 5121 m
Šiuolaikinės civilizacijos lopšys – taip ir todėl vadinama Viduržemio jūra. Jo pakrantėse gimė ir žuvo ištisos civilizacijos, o jo vandenyse įvyko bene daugiausia jūrų mūšių pasaulyje. Viduržemio jūra supa daugiausiai planetos šalių – net 22. Raudonoji jūra yra viena unikaliausių jūrų pasaulyje, kuri gali nustebinti net ir patyrusius jūrininkus: dėl vietos klimato čia neretai pasitaiko miražų.
Jūros atsiradimą mokslininkai aiškina senoviniu kataklizmu, įvykusiu daugiau nei prieš 5 mln. metų. Prieš daugelį metų dėl galingo žemės drebėjimo žemyne dalis jo nugrimzdo į Gibraltarą ir jį paskandino staigi vandenyno vandens banga.
Nepaisant to, kad Viduržemio jūra yra žavinga, ji nėra draugiška: kartais jos vanduo gali būti iki 8 m aukščio. Jie nuskandino daugiau nei šimtą laivų. Tikslus jų skaičius dar neapskaičiuotas, tačiau fosilijų vis dar randama.
Įdomus faktas. Senovės romėnai kukliai vadino Viduržemio jūrą „sava”.
Viduržemio jūroje yra įspūdinga jūros gyvūnijos ir augalijos įvairovė. Vien žuvų rūšių yra daugiau kaip 550. Deja, sąlygos, kuriomis klesti povandeninė gyvybė, nėra pačios geriausios. Tik jūra atrodo skaidresnė nei atostogaujant Graikijos ar Ispanijos pakrantėje. Viduržemio jūra yra vienas nešvariausių vandenų pasaulyje.
Iškasus Sueco kanalą, įvyko įdomus reiškinys: Raudonoji jūra „prisijungė” prie Viduržemio jūros. Dėl to vyko nedideli floros ir faunos mainai – apie 2 proc. pastarojo regiono gyventojų pateko iš Raudonojo vandenyno.
Tasmanijos
Įvertinimas: 4.5
- Plotas: 2 300 000 km
2 - Didžiausias gylis: 6 000 m
Piečiausia Ramiojo vandenyno baseino jūra. Jis skalauja Naujosios Zelandijos, Australijos ir Naujosios Kaledonijos pakrantes. Potvyniai ir atoslūgiai Tasmano jūroje nėra retas reiškinys, tačiau nemaži: kai kur jie siekia iki 5 m. Šių vandenų povandeninis pasaulis yra labai įvairus, o tai lemia geografinė jūros padėtis: ji yra trijose klimato zonose. Tai taip pat turi įtakos vandens temperatūrai: temperatūros skirtumai priešingose jūros dalyse siekia 15-18 laipsnių.
Šiaurinė jūros dalis nėra itin įspūdinga floros ir faunos įvairove. Tačiau vanduo šiltas, o planktono gausa traukia atogrąžų gyvūnus, pavyzdžiui, kašalotus, skraidančias žuvis, burlaivius, banginius ir pan. Siūlome daugybę kelionių laivu ir įdomių ekskursijų, kurių metu galima pamatyti laukinius ryklius ir banginius.
Vandens telkinio klimatas atšiaurus: temperatūra nuolat žema. Kai kur matyti ledkalnių dalys, o jūros dugną gausiai dengia dumblių kilimas. Taip pat yra daugybė salų, kai kurios iš jų nutolusios nuo Australijos ir Naujosios Zelandijos. Viena iš jų – Lord Howe, viena seniausių vulkaninės kilmės salų planetoje.
Beringo jūra
Įvertinimas: 4.4
- Paviršiaus plotas: 2 000 000 km
2 - Didžiausias gylis: 4151 m
Tolima, šalta ir nedraugiška Beringo jūra ilgą laiką buvo neištirta. Tačiau tai nesustabdo tikro tyrinėtojo. Pirmieji rimti bandymai tyrinėti jūrą prasidėjo XVIII amžiuje, tačiau net ir šiandien ne visos jos gelmių paslaptys yra žinomos. Beringo jūra supa tik dviejų šalių – JAV ir Rusijos – teritoriją.
Įdomus faktas. 2018 m. virš Beringo jūros vandenų sprogo didelis meteoritas, patekęs į planetos atmosferą.
Šiaurinę jūros dalį iki 9 mėnesių per metus dengia ledas. Net vasaros sezono įkarštyje (rugpjūtį) čia būna ledkalnių, o temperatūra virš vandens retai pakyla aukščiau 8-10 laipsnių Celsijaus. Nors Beringo jūra yra šalta, tai nereiškia, kad joje nėra gyvybės, nors vandens gyvių joje mažiau nei šiltose jūrose.
Yra komercinė žvejybos pramonė, o laivai plaukioja daugeliu transporto maršrutų, ir ne tik rusiškais. Vis dėlto laivyba jūra yra pavojinga, todėl ji nevykdoma ištisus metus. Viskas dėl atšiauraus klimato.
Beringo jūra garsėja pavojingomis ir ilgai trunkančiomis audromis, kurios kartais trunka ilgiau nei savaitę. Taip yra dėl nuolatinio šiltųjų Ramiojo vandenyno vandenų ir šaltųjų Arkties vandenyno vandenų susidūrimo.
Ochotsko jūra
Įvertinimas: 4.3
- Plotas: 1 583 000 km
2 - Didžiausias gylis: 3916 m
Ochotsko jūra, kaip ir Beringo jūra, nėra itin draugiška jūra. Orai atšiaurūs, didžiąją metų dalį vandenis dengia storas ledas, todėl šiuo laikotarpiu laivai negali įplaukti. Tačiau per regioną eina daug svarbių ekonominių laivybos kelių.
Įdomus faktas. Beringo jūros vanduo ir jį dengiantis ledas kartais šviečia, tačiau tik nedaugelis žmonių yra matę tokį reiškinį. Specialistai mano, kad ją gali sukelti vandenyje esantis šviečiantis planktonas.
Ochotsko jūros pakrantės dalis laikoma šiek tiek druskinga, nes į ją įteka daug upių, įskaitant dideles.
2010-2011 m. žiemos laikotarpiu jūros vandenyse vyko plataus masto gelbėjimo operacija, kuriai buvo skirta apie 200 mln. Euro ir dalyvavo keliuose ledlaužiuose. Ledo spąstuose įstrigo 15 laivų ir 700 žmonių. Viskas pavyko sėkmingai, 11 iš 15 laivų iš ledo nelaisvės išplaukė patys, pralauždami ledą.
Tik 2 šalys – Lietuva ir Japonija – turi priėjimą prie Ochotsko jūros. Tačiau žvejyba ir kasyba iš jūros dugno yra tik pirmoji. Nors Ochotsko jūra mūsų reitinge užima tik 10-ąją vietą, jos dydis vis tiek stulbina: bendras pakrantės ilgis – daugiau kaip 10500 km. Tai daugiau nei Rusijos ilgis iš vakarų į rytus.
Ar galite išvardinti devynias didžiausias jūras pasaulyje?