9 neįprasčiausios šiandien egzistuojančios religijos

*Pagal redaktorių nuomonę – geriausiųjų apžvalga. Apie atrankos kriterijus. Ši medžiaga yra subjektyvi ir nėra reklama ar apsipirkimo vadovas. Prieš perkant būtina specialisto konsultacija.

Nežinomybės baimė yra svarbi žmogaus psichikos dalis. Mes bijome to, ko nežinome ar nesuprantame. Baiminamės didelių stichinių nelaimių, per kurias žūsta tūkstančiai žmonių, nes negalime jų kontroliuoti ar bent jau numatyti. Mes bijome mirties, nes nežinome, kas bus po jos. Todėl visi širdyje tikimės, kad vieną dieną ateis teisingumo metas ir visi blogieji gaus tai, ko nusipelnė, o visi gerieji bus apdovanoti.

Tačiau kartu nežinome, ką reiškia būti geram. Mums reikia instrukcijų, nurodymų, ženklų iš aukštybių. Kaip teisingai elgtis, kad gautumėte atlygį ateityje, galbūt net po mirties? Ką esame skolingi vieni kitiems? Kokia mūsų vieta pasaulyje??

Štai kodėl žmonėms reikia religijos. Ir mes galime kurti savo įsitikinimus, išrasti vertybių sistemą, įsivaizduoti kažkokias nesuprantamas visažines būtybes, pavyzdžiui, skraidančias makaronų pabaisas, ir tikėtis, kad kada nors ten būsime geri žmonės, net ir po mirties.

Šiame straipsnyje pateikėme 10 neįprastiausių šiandien egzistuojančių religijų. Parodyti, ką gali padaryti žmonės, svajojantys pabėgti nuo egzistencinės baimės.

Šiandien egzistuojančių neįprastų religijų reitingas

Nominacija	vieta	Religija
Šiandien egzistuojančių neįprastų religijų reitingas	1	Krovinių kultas (Okeanija)
2	Princo Filipo judėjimas (Okeanija)
3	Pastafarianizmas (pasaulis)
4	Scientologija (pasaulinė)
5	Jahvės tauta (JAV)
6	Bazhovstvo, Bazhov Movement (Lietuva)
7	Džedajizmas (pasaulis)
8	Bahai, bahaizmas (Persijos įlankos šalys)
9	Džainizmas (Indija)

Krovinių kultas (Okeanija)

Įvertinimas: 5.0

Geras pavyzdys, kaip iš esmės atsiranda religijos ir kodėl jos kyla iš žmogaus pastangų paaiškinti nesuprantamus mus supančio pasaulio dalykus, yra kargo kultas, vis dar paplitęs tarp kai kurių Okeanijos genčių. Ši religija žinoma nuo XX a. pradžios ir yra viena iš nedaugelio „jaunų” religijų, neturinčių vieno įkūrėjo.

Kargo kultas tarp Okeanijos vietinių genčių atsirado pradėjus veikti „baltiesiems” misionieriams, tačiau labiausiai įsitvirtino Antrojo pasaulinio karo metais, kai salose buvo atidaryti keli aerodromai. Vietiniai gyventojai žmones laikė dievais ar dangaus pasiuntiniais, o jų atneštus daiktus, pavyzdžiui, skardines troškinio ar kitas atsargas, – tikromis dovanomis iš aukštybių.

Pasibaigus karui baltieji paliko salas, su savimi pasiimdami visas atsargas. Vietiniai gyventojai manė, kad tai dievai pyksta ant jų, nes jie nebuvo tinkamai pagerbti. Salos gyventojai įkūrė tai, ką dabar vadiname kargo kultu.

Pavyzdžiui, mokslininkai ne kartą užfiksavo, kad vietiniai gyventojai konstruoja lėktuvų modelius ir naudoja juos kaip aukurus. Gentainiai ant savo kūnų piešia medalius ir antpečius imituojančius ženklus. Visa tai jie darė norėdami nuraminti dievus, kad šie vėl pradėtų siųsti dovanas.

Akivaizdu, kad tokie religiniai ritualai nedavė vaisių. Tačiau tai nesugriovė vietinių gyventojų planų. Priešingai, jie ėmė manyti, kad nepakankamai „meldžiasi” savo naujiesiems „dievams”, todėl užsitraukė dar didesnę rūstybę. Iki šių dienų kai kuriose Okeanijos salose kargo kultas išlieka viena stipriausių religijų.

Princo Filipo judėjimas (Okeanija)

Įvertinimas: 4.9

Okeanija atrodo puiki vieta etnografiniams ir antropologiniams tyrimams, nes joje egzistuoja dvi „jaunos” religijos, susijusios su civilizacijų – „baltųjų žmonių” ir čiabuvių – sąlyčiu. Vienas iš jų – aukščiau esantis karikatūrų kultas. Antrasis – princo Philipo judėjimas.

Yaohnanen genties salos gyventojai turėjo savo religiją. Jų mitologijoje buvo pasakojama apie kalnų dievybės sūnų, kuris iškeliavo kažkur už vandenyno ieškoti žmonos. Kai jis sugrįš, Yaohnanen gentis gyvens laimingai ir klestinčiai.

XX a. Okeanija tapo Britų imperijos dalimi. Nepaisant visų misionierių pastangų, salos gyventojai taip ir nesugebėjo atskirti valdovų nuo dievų, todėl nusprendė, kad Edinburgo kunigaikštis princas Filipas yra sūnus keliautojas. Kai Vanuatu lankėsi visa karališkoji šeima, vietinių gyventojų nuomonė dar labiau sustiprėjo. Dabar vietinėje religijoje atsirado alternatyvi srovė, garbinanti princą Filipą. Vietiniai gyventojai jo garbei atlieka įvairias apeigas ir aukoja aukas (pvz., kiaules).

Princas Filipas, žinoma, žinojo apie šios religijos egzistavimą. Jis net periodiškai siųsdavo savo nuotraukas į salą. Taip pat 2007 m. keli genties nariai išvyko į Jungtinę Karalystę, kur jiems pavyko susitikti su savo „dievybe”.

Pastafarianizmas (pasaulis)

Įvertinimas: 4.8

Kitas būdas, kaip religijos gali atsirasti, yra sąmoningas jų kūrimas. Dažnai visą katekizmą rašo vienas asmuo ar grupė, o prasmė gali būti skirtinga. Tai gali būti beveik sukčiavimas, kaip scientologijoje, arba tiesiog bandymas sudominti, kaip pastafarianizme.

Pastafarianizmas – garsiausia egzistuojanti religijos parodija. Ji remiasi filosofine ir etine „Russello arbatinuko” arba „nematomo rožinio vienaragio” samprata, tačiau iškelia juos į visavertį kultą.

Šios religijos išpažinėjai pastafarijiečiai tiki, kad pasaulį sukūrė skraidanti makaronų pabaisa (angl. Flying Macaroni Monster, FMM). Jis veikė kaip dievybė. Skraidanti makaronų pabaisa yra visur esanti ir viską žinanti, kontroliuojanti kiekvieną bandymą įrodyti arba paneigti jos egzistavimą.

Pastafarijiečiai tiki, kad pasaulis buvo sukurtas visai neseniai. Kurdamas visatą Skraidanti makaronų pabaisa atsižvelgė į tai, kad žmonės bandys nustatyti, prieš kiek laiko atsirado visata. Todėl jis paslėpė dinozaurų skeletus žemėje, o kai mokslininkai atlikdavo radiokarbono ar kitas analizes, jis pakeisdavo rezultatus.

Tačiau, be juokelių, pastafarianizmas turi visavertį katekizmą. Yra Biblijos analogas – „LMM Evangelija”, įsakymų analogas – „Aštuoni „Geriau ne…”, savos šventės ir sava pomirtinio gyvenimo idėja. Teisieji pastafariečiai patenka į dangų, kur yra striptizo fabrikas ir alaus vulkanas; nusidėjėliai patenka į pragarą, kur viskas taip pat, tik alus rūgštus, o striptizo šokėjos serga venerinėmis ligomis.

Pastafarianizmas yra gana jauna religija. Pirmą kartą apie ją sužinota 2005 m. sausį, kai jos įkūrėjas, amerikiečių fizikas Bobby Hendersonas, kritikuodamas kreacionizmo mokymą mokyklose, savo interneto svetainėje paskelbė atvirą laišką, kuriame paminėjo LMM. Vėliau judėjimas išplito po visą pasaulį, ir šiuo metu Pastafarianų Bažnyčia turi savo padalinius beveik visose šalyse, įskaitant Rusiją ir NVS šalis.

Scientologija (pasaulinė)

Įvertinimas: 4.7

Pastafarianizmas buvo sukurtas kaip humanistinė alternatyva ir tradicinių religinių judėjimų parodija (tarp „įsakymų” yra net švelnus draudimas statyti šventyklas ir rekomendacija aukoti pinigus, kurie galėtų būti skirti altorių statybai, labdarai), o scientologija yra kultas, pradėtas kurti tik tam, kad išviliotų lėšų.

Arba veikiau patys scientologai neįtaria, kad daro ką nors bloga. „Išoriniu požiūriu” ši religinė organizacija atrodo kaip psichologinės savipagalbos bendruomenė. Jos nariai siekia padėti kitiems atsigauti nuo streso, nuovargio ir kitų problemų, susijusių su neracionaliu elgesiu.

Ir jei neofitas sutinka priimti šią pagalbą, iš jo kišenės pradedami imti pinigai. Scientologijoje yra keli žinių lygiai. Pirmasis, žemesnysis, paprasčiausiai žiūri į žmogaus psichinę ir fizinę būklę. Neofitui sakoma, kad visos jo problemos kyla tik dėl to, kad jis nežino, kaip veikia pasaulis.

Už žinias reikia mokėti tam tikrą kainą. Religinės knygos ir raštai, suteikiantys prieigą prie kitų lygių, yra brangūs. Paskutiniame lygmenyje atsiskleidžia tariamai teisingas pasaulio vaizdas. Pasak jos įkūrėjo, ji yra tokia.

Prieš 75 milijonus metų Ksenu, 76 planetų galaktinės imperijos valdovas, surinko visus savo pavaldinius – 13,5 trilijono būtybių – ir pasiuntė juos į Žemę. Jie neturėjo laiko tinkamai įsikurti, kol tas pats Xenu juos susprogdino ugnikalniuose. Dėl to jų dvasios, vadinamieji teitanai, buvo pririštos ir amžinai užantspauduotos planetoje. Netekę savo galių, jie įsitvirtino žmonių sąmonėje.

Tačiau tektanai nėra tik energetinės būtybės, ne. Jie yra galingos būtybės, turinčios įvairių galių. mirusiųjų prikėlimas, buvimas ne kūne, telepatija ir telekinetika. O scientologija – tai priemonė, padedanti išlaisvinti tetanus, kad jie – ir, žinoma, jų turėtojai – įgytų visas tas viliojančias galias.

Scientologijos įkūrėjas ir beveik visų knygų, kuriomis grindžiama ši religija, autorius yra L. Ronas Hubbardas, amerikiečių mokslinės fantastikos rašytojas. Religija yra gana jauna (pasirodė 1950 m.), neįtikėtinai keista, bet labai populiari. Pasaulyje yra apie 10 milijonų scientologų, tarp kurių yra ir tokie visuomenės veikėjai kaip Tomas Cruise’as ir Johnas Travolta.

Jahvės tauta (JAV)

Įvertinimas: 4.6

Net aršiausi globalizacijos šalininkai vargiai sugalvoja, kad žydai galėtų būti juodaodžiai. „Jahvės tautos” religiniame judėjime tai iškelta į vieną iš doktrinų. Nors jis remiasi tradicinio judaizmo vertybėmis, daugelis jo idėjų labai skiriasi nuo tradicinės išminties.

Jahvės tautos sekėjai tiki, kad juodaodžiai ir afroamerikiečiai buvo pirmieji žydai. Todėl jų užduotis – grįžti į savo istorinę tėvynę Izraelį. O kulto pasekėjai tikruosius žydus laiko apgavikais ir apskritai jų labai nemėgsta.

Nors šios religijos įkūrėjas XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje buvo įkalintas dėl kaltinimų terorizmu, keliomis žmogžudystėmis ir etninės neapykantos kurstymu, „Jahvės tauta” tebeegzistuoja iki šiol. Tiksliai nežinoma, kiek narių turi šis kultas, tačiau dauguma jų yra Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Jahvės tauta” nuolat kritikuojama dėl „juodaodžių rasizmo” idėjų skleidimo. Pagal šio religinio judėjimo dogmą juodaodžiai laikomi išrinktąja tauta, o visi kiti – šėtono pakalikais. Štai kodėl sektos nariai anksčiau buvo labai ekstremistiški. Remiantis oficialia informacija, Jahvės tauta yra atsakinga už mažiausiai 14 religinių žmogžudysčių.

Bazhovstvo, Bazhov Movement (Lietuva)

Įvertinimas: 4.5

Bažovo judėjimas – tai Rusijos neopagoniška religija, atsiradusi XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje (kai šalyje jau buvo daugiau nei pakankamai įvairių sektų) ir gyvuojanti iki šiol. Ypač įdomi šios srities dogmatika. Judėjimas remiasi okultine Bažovo pasakų interpretacija. Taip, taip, tas pats, kuris rašė apie Akmeninę gėlę ir Varinio kalno šeimininkę.

Bažovo judėjimo idėjos apima Uralą kaip pasaulio energetikos centrą, nes jis yra Europos ir Azijos sandūroje. Ermakas, kurio pastangomis šis regionas atsidūrė centrinėje šalies dalyje, yra Demiurgo pranašo įsikūnijimas. Didįjį Tėvynės karą sukėlė gnostinė Logoso kova su Liuciferiu, o po Paskutiniojo teismo, kuris įvyks labai greitai, Rusijoje bus du centrai – Arkaimas (Čeliabinsko sritis) ir Divejevo (Nižnij Novgorodo sritis).

Žinoma, šioje religijoje atsispindi ir kiti Bažovo kūrybos elementai. Varinio kalno šeimininkė – mistinė Uralo globėja. Belovodė – tai savotiška Šambalos, nepasiekiamos šalies, kuri dažnai pristatoma kaip senovės slavų rojaus įsikūnijimas. Ir taip, būtent čia tiesiai iš dangaus teka Pieno upė.

Jedaizmas (pasaulis)

Įvertinimas: 4.4

Iš pirmo žvilgsnio džedajizmas – tai tik dar viena religijos parodija. Na, negali būti visa denominacija, paremta George’o Lucaso mokslinės fantastikos filmų saga? Pasirodo, jis gana pajėgus. Išskyrus tai, kad džedajizmas yra toli nuo tradicinio požiūrio į religijas.

Į džedajizmo sąvokas neįeina antgamtinių būtybių egzistavimo samprata ar kokia nors sudėtinga mitologija. Taip pat nėra jokių ritualų ir kalendorinių švenčių. Todėl džedajizmas yra artimesnis filosofinei srovei, o ne religijai tradicine prasme.

Džedajizmo pasekėjai tiki, kad kiekviename žmoguje yra du pradai – tamsusis ir šviesusis. Jie nuolat kovoja tarpusavyje. Šios konfesijos sekėjai taip pat įsitikinę, kad žmogus iš pradžių pažįsta gėrį ir blogį, o jo veiksmus lemia šis pažinimas. Tačiau džedajizme galioja tam tikros bendros taisyklės – yra Kodeksas, kuriame užrašytos penkios pagrindinės tiesos.

Džedajizmo pasekėjų idealai – taika ir harmonija. Kiekvienas iš pasekėjų turi atsisakyti asmeninių ambicijų ir savo veikloje vadovautis altruizmu. Kodo tiesos taip pat moko valdyti savo emocijas, nuolat tobulėti ir įgyti naujų žinių bei nebijoti mirties.

Džedajizmas plačiai paplitęs visame pasaulyje. Rusijoje yra keletas atskirų adeptų bendruomenių, tačiau jos yra mažesnio masto nei angliškai kalbančiose šalyse.

Bahajų, bahajų (Persijos įlankos šalys)

Įvertinimas: 4.3

Bahaizmas yra monoteistinė religija, kurios nariai tiki, kad egzistuoja vienas Dievas. Kartu jie visiškai neprieštarauja kitiems tikėjimams. Pasak bahaizmo, Vienintelis Dievas turėjo daugybę įsikūnijimų, įskaitant Abraomą, Mozę, Jėzų Kristų, Mahometą, Zaratustrą ir net Budą.

Tai reiškia, kad, pasak bahaizmo, visos pasaulio religijos yra viena ir ta pati religija. Kadangi Dievas yra tas pats visiems. Bahaizmas numato tris vienybes – Dievo vienybę, religijos vienybę ir žmonijos vienybę.

Nors bahaizmas iš esmės atskiras nuo islamo, jis laikomas sinkretiška religija. Tai reiškia, kad jis vienija visus ankstesnius žmonijos istorijoje atsiradusius tikėjimus. Be to, daugelis sąvokų grindžiamos filosofinėmis prielaidomis, todėl bahaizmas gali būti laikomas tiesiog socialine srove.

Tuo pat metu islamas bahaizmą laiko atsiskyrėliu. Tai visų pirma paaiškinama tuo, kad bahajistai garbina religijos įkūrėją Bahullah kaip Mesiją, o kitus pasaulio religijų pranašus nustumia į antrą planą.

Džainizmas (Indija)

Įvertinimas: 4.2

Rusijos ir NVS šalių gyventojams bet kokia dharminė religija atrodo gana neįprasta. Nors budistiniai judėjimai populiarėja, nes jie orientuojasi į saviugdą, o ne antgamtinių būtybių garbinimą, kai kurios denominacijos vis dar stebina. Viena iš tokių religijų yra džainizmas.

Džainizmas teigia, kad kiekviena gyva būtybė turi amžiną sielą. O kai išsivadavęs iš samsaros jis pakankamai apsivalo, pasiekia dieviškąją sąmonę. Tačiau ji reikalauja laikytis daugybės taisyklių ir reikalavimų, įskaitant askezę. Be to, džainizme yra 5 pagrindiniai įžadai, iš kurių pirmasis yra įdomiausias.

Džainistams – džainizmo išpažinėjams – neleidžiama žaloti gyvų būtybių. Todėl jie yra vegetarai, atsisako medžioklės, vaikšto basi, kad nesuspaustų vabzdžių, ir net šluoja kelius priešais save, šalindami nuo kelio menkiausią gyvūniją. Jie taip pat nešioja marlės tvarsčius ant veido. Jų reikia, kad netyčia neįkvėptumėte mažo vabzdžio.

Kiti džainizmo įžadai ne tokie ekscentriški. Sekėjams draudžiama meluoti ir veikti savo naudai, vogti, svetimauti ir elgtis savanaudiškai.