*Editoriaus geriausi pasirinkimai. Apie atrankos kriterijus. Ši medžiaga yra subjektyvi, ji nėra reklama ir nėra pirkimo gairės. Konsultacija su specialistu prieš perkant.
Senovės Egipto religija yra nuostabi pati savaime. Nors, kaip ir daugelis kitų priešistorinių tikėjimo sistemų, ji yra politeistinė ir pagrįsta animalistinėmis sampratomis, panteonas nėra labai platus ir apima ribotą skaičių dievybių. Senovės egiptiečių religinėse sąvokose nėra jokių ypatingų „kvepalų”.
Tikriausiai todėl Senovės Egipto architektai ne „retino” daugybę mažų altorių, bet statė nepaprastai monumentalias ir įspūdingas šventyklas vienu metu. Kai kurie iš jų išliko iki šių dienų. Jie nieko nebijo – nei vėjų, nei smėlio audrų, nei liūčių, nei paties laiko.
Įspūdingiausios ir nuostabiausios senovės Egipto šventyklos, kurias surinkome šioje medžiagoje.
Nuostabios senovės Egipto šventyklos
| Nominacija | vieta | produkto pavadinimas | įvertinimas |
| Nuostabios senovės Egipto šventyklos | 1 | Edfu šventykla | 5.0 |
| 2 | Karnako šventykla | 4.9 | |
| 3 | Luksoro šventykla | 4.8 | |
| 4 | Khonsu šventykla Tėbuose | 4.7 | |
| 5 | Kalabšos šventykla | 4.6 | |
| 6 | Kom Ombo | 4.5 | |
| 7 | Šventyklų kompleksas Filėjų saloje | 4.4 | |
| 8 | Karalienės Hatšepsutos laidojimo šventykla | 4.3 | |
| 9 | Abu Simbelio šventykla | 4.2 |
Edfu šventykla
Įvertinimas: 5.0
Viena iš pagrindinių senovės Egipto panteono dievybių buvo Horas, simbolizavęs saulę ir dangų. Jis buvo vaizduojamas kaip sakalas arba žmogus su paukščio galva. Mitologijoje Goras buvo priešpastatomas Seto, įniršio, karo ir griovimo dievo, priešingybei. Be to, jis valdė gyvųjų karalystę ir atstovavo teisingumui. Niekas nepavyksta išvengti Ouajet, Horo akies.
Edfu šventykla, viena didžiausių šiuolaikiniame Egipte, buvo pastatyta Horo garbei. Taip pat vienas iš jauniausių. Edfu šventykla, remiantis matavimais ir tyrimais, pradėta statyti 230 m. pr. m. e.
Edfu yra trapecijos formos pastatas. Išorėje ant sienų piešiami mitai, kuriuose aprašomas dievo gyvenimas ir istorija. Viduje yra platus kiemas, apsuptas 32 kolonų. Jos centre stovi statulėlė, vaizduojanti sakalą – paukštį, kurį, kaip dažnai teigė pats Goras, vaizduoja. Sienos yra 36 metrų aukščio.
Edfu dekore taip pat yra faraonų gyvenimą vaizduojančių paveikslų. Ir tai nestebina. Senovės Egipto politinė sistema buvo neatsiejama nuo religinės sistemos, o faraonai buvo laikomi dievybių įsikūnijimu žemėje. Todėl pasakojimai apie jų gyvenimus ir pasiekimus taip pat buvo bendro mitologinio pasaulio paveikslo dalis.
Karnako šventykla
Įvertinimas: 4.9
Karnako šventykla – didžiausias religinis pastatas, išlikęs iš Senovės Egipto iki šių dienų, buvo pastatyta iš karto trijų dievybių garbei: Amonas, Mut ir Khonsu.
Senovės tikėjimuose Amonas buvo juodosios erdvės ir oro dievas. Po religinių reformų jis užėmė Horo vietą ir tapo saulės globėju. Pasak mitologijos, jis buvo vedęs motinystės deivę Mut. Trečiasis Tėbų triados narys Chonsu buvo šių dviejų panteono narių sūnus. Jis buvo Mėnulio dievas, taip pat gydytojas, todėl globojo gydytojus.
Karnaksi šventykloje buvo garbinami visi trys šie dievai. Jis buvo pradėtas statyti maždaug 3200 metų prieš Kristų. Jame yra kelios atskiros šventyklos. Pavyzdžiui, dievui Amon-Ra skirta jo šventykla, užimanti 30 ha plotą ir sudaryta iš 10 pilonų (bokštų, panašių į nupjautos piramidės ar trapecijos formos statinius). Čia yra kariatidžių salė, kelios alėjos su įvairių „veislių” sfinksais ir net šventasis ežeras.
Savaime suprantama, kad faraonai, dalyvavę statant šventyklų kompleksą, nebuvo tokie kuklūs. Didžiulė statula viename iš vidinių kiemų skirta Ramziui II. Khonsu šventyklos sienas puošia freskos, vaizduojančios Ramzį III. Bet labiausiai Amenhotepui II – jis turi visą atskirą šventyklą, kuri yra net didesnė už šventyklą, skirtą dievui demiurgui ir amatininkų globėjui Ptah.
Karnako šventyklų kompleksas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir buvo vienas iš pirmųjų objektų, įtrauktų į šį sąrašą – jo eilės numeris yra 87.
Luksoro šventykla
Įvertinimas: 4.8
Nuo III iki II tūkstantmečio pr. m. e. Senovės Egipto politinis centras (kartais ir sostinė) buvo Tėbai, įsikūrę rytinėje šalies dalyje, maždaug viduryje, abiejuose Nilo krantuose. Šio beveik didmiesčio gyventojai garbino tris pagrindines vietos panteono dievybes: Amon-Ra, Mut ir Khonsu. Jų garbei buvo pastatytos didelės šventyklos, iš kurių didžiausia buvo Karnakas, ankstesnė pagal svarbą.
Tačiau Luksoro šventykla buvo šiek tiek mažesnė ir skirta tik vienai dievybei – Amonui-Ra. Jo pavadinimas kilęs iš geografinės padėties. Dabar šis šventyklų kompleksas yra šiuolaikinio Luksoro miesto teritorijoje.
Luksoro šventykla ilgą laiką buvo vadinama „pietų haremu” – pirmiausia dėl klaidingo vietinio pavadinimo vertimo. Be to, šis pavadinimas kilo iš šventyklos sienų bareljefų, vaizduojančių dievo Amon-Ra gimimą. Architektūriniu požiūriu Luksoro kompleksas būdingas vadinamosios Naujosios karalystės laikotarpio religiniams pastatams – jis išsiskiria didingumu, didingu dizainu ir daugybe iškilmingų detalių. Pavyzdžiui, čia gausu kolonų, skulptūrų, bareljefų ir kitų dekoratyvinių elementų.
Luksoro šventyklą su Karnaksì kompleksu jungia Sfinksų alėja. Skulptūrų eilė taip pat leido architektams teisingai orientuoti šventyklos pilonus iš pietryčių į šiaurės vakarus. Ant kai kurių komplekso elementų sienų vaizduojami ne tik mitologiniai motyvai, bet ir literatūrinės vertybės, pavyzdžiui, „Pentauro poema”, kurią šiuolaikiniai istorikai vadina propagandiniu kūriniu, sukurtu faraonui Ramziui II pašlovinti.
Beje, šios šventyklos teritorijoje vis dar galima rasti įdomių radinių. Pavyzdžiui, 2018 m. archeologai aptiko liūto galvos sfinkso statulą, gana panašią į Kairo Didžiojo sfinkso statulą.
Khonsu šventykla Tėbuose
Įvertinimas: 4.7
Tebų Chonsu šventykla – vienas iš „senovės egiptiečių ilgosios statybos” pavyzdžių. Vienam iš trijų pagrindinių karalystės dievų dedikuotas pastatas buvo statomas kelis šimtmečius ir darė įtaką jo architektūrai. Taigi, pagrindinis pilonas atrodo daug mažiau puošnus nei bareljefiniai centriniai vartai.
Ši šventykla buvo pradėta statyti antrojo tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje, vadovaujant faraonui Ramziui II. Būtent jis pastatė centrinį stulpą, pagrindinį religinio statinio elementą. Tačiau jis neturėjo laiko užbaigti savo darbo – nedaugelis faraonų garsėjo ilgaamžiškumu.
„Faraonas Nektanebas I perėmė estafetę. Nuo šventyklos pastatymo jau buvo praėję keli šimtmečiai. Nektanebas I pastatė hipostilinę salę su daugybe dažnai išdėstytų kolonų. Deja, laikas jo nepagailėjo, todėl dabar šis kambarys atrodo šiek tiek liūdnai.
Nektanebas I valdė 18 metų ir tuo metu kovojo su persais. Jo mirties priežastis nežinoma, tačiau gedulo valanda išmušė jo soste. Vėlesni faraonai pamiršo apie Khonsu šventyklą, ir tik Ptolemėjas III tęsė statybas. Būtent jis pastatė nuostabius įėjimo vartus, kurie pasitinka turistus ir stebina sudėtingais raštais. Taigi, be hieroglifų, vaizduojančių mitologinius ir istorinius dalykus, jie papuošti trimačiu bareljefu su sparnuota saule ir gyvatėmis.
Kalabšos šventykla
Įvertinimas: 4.6
Ne visi senovės Egipto religiniai pastatai yra priešistorinio laikotarpio. Kai šalį užkariavo Romos imperija, šventyklos buvo statomos ir „mūsų laikais”. Vienas didžiausių iš jų buvo Kalabasasas.
Dešiniajame Nilo upės krante esanti Kalabšo šventykla pradėta statyti 30-aisiais mūsų eros metais, vadovaujant Romos imperatoriui Oktavianui Augustui. Tiesa, jis niekada nebuvo užbaigtas. Romos imperatoriai taip pat nepasižymėjo ilgaamžiškumu, kartais pernelyg staiga tapdavo mirtingais.
Įdomu tai, kad Kalabšos šventykla buvo pastatyta nubių dievybės Mandoulio, simbolizuojančio saulę, garbei. Jis nelabai skiriasi nuo senovės egiptiečių mitologijos Amono-Ra ir taip pat dažnai vaizduojamas kaip sakalas. Vienintelis svarbus „bet” yra tai, kad Mandulis nešioja sudėtingą karūną-atefą su avino ragų ornamentu. Tačiau Amonui-Ra nereikia tokios garbės, jis ir taip yra saulės dievas.
Kalabšo šventykla architektūriškai panaši į kitus Senovės Egipto religinius pastatus, tačiau šiek tiek „rafinuotesnė” – tai susiję su senovės Romos imperijos įtaka. Jis taip pat yra nupjautos piramidės formos, tačiau išorinės sienos nėra vientisos, o sudarytos iš kolonų.
Beje, dabar jis nėra toje pačioje vietoje, kaip buvo anksčiau. Praėjusio šimtmečio viduryje, kai Nilą pradėjo blokuoti Asuano užtvanka ir hidroelektrinė, jį teko atsargiai perkelti.
Kom Ombo
Įvertinimas: 4.5
Pirmojo tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje Egiptą pradėjo valdyti Ptolemėjų faraonai. Šiais laikais nebuvo itin kruvinų karų (jie kilo kiek vėliau), todėl valdovai daugiausia dėmesio skyrė religiniam egzistencijos aspektui. Jie ne tik užbaigė Chonsu šventyklą Tėbuose, bet ir pradėjo statyti naują, dar ambicingesnį, didingesnį ir įspūdingesnį statinį.
Kom Ombo šventykla, esanti senovės Egipto Nubito mieste, buvo skirta dviem dievybėms – Horui ir Sebkui.
Goras buvo saulės ir dangaus dievo Ra sūnus, dažnai vyriškosios giminės personifikacija. Jis buvo vaizduojamas su sakalo galva. Net jo hieroglifas senovės egiptiečių kalba buvo užrašytas sėdinčio paukščio pavidalu. Sebekas buvo vandens dievas. Taip pat jo nuopelnas, kad buvo užfiksuotas Nilo išsiliejimas. Sebekas buvo vaizduojamas kaip žmogus su krokodilo galva, tačiau jis buvo geranoriškas dievas, saugojęs žmones ir savo panteono kaimynus.
Kom Ombo iš esmės yra šventyklų kompleksas, kurį sudaro dvi šventyklos. Jie buvo visiškai simetriški ir identiški vienas kitam – na, išskyrus bareljefus ir kitus papuošimus. Kom Ombo turi vieną įėjimą, bet jei eisite į kairę, link sakalo statulos, galėsite patekti į Horo šventyklą. O jei į dešinę, tai pas krokodilą, į Sebekų salę.
Šventyklų kompleksas Filėjų saloje
Įvertinimas: 4.4
Filė (Philae) – sala pietinėje Nilo dalyje, prie pirmųjų slenksčių. Legenda byloja, kad čia palaidotas senovės egiptiečių atsinaujinimo dievas ir mirusiųjų karalystės vadovas Ozyris. Ji vertino mirusiųjų sielas, nustatydama, kiek pamaldžios jos buvo per savo gyvenimą. Jei mirusysis buvo geras žmogus – jį išleisdavo į Hialu laukus, o jei nusidėjėlis… Apskritai Ozyris turėjo asmeninę pabaisą, vadinamą Ammat, kuri (beje, tai „mergaitė”) mėgo maitintis nedorėlių sielomis.
Filai buvo neįveikiama sala. Niekas, išskyrus kunigus, neturėjo teisės būti joje. Net faraonas, nors jis buvo Dievo vietininkas žemėje. Griežta „pasų kontrolė”, pasak padavimų, nebuvo taikoma ir faunai. Senovės egiptiečių teigimu, Filo saloje nesilankė net paukščiai ir žuvys.
Tačiau visa tai nesutrukdė saloje pastatyti didžiulį šventyklų kompleksą. O statyba prasidėjo palyginti neseniai – IV a. pr. m. e. pradžioje. Tuomet faraonas Nektanebas I, kuris jau buvo prisidėjęs prie chonsu šventyklos, pradėjo statyti deivės Hator (dangaus, meilės, šokių, apsvaigimo, motinystės ir vaisingumo globėjos) šventyklą saloje.
„Mūsų laikais”, kai senovės Egiptą užkariavo romėnai, šventyklų statyba Filajuose nenutrūko. Imperatorius Trajanas pastatė Izidės, moteriškumo ir motinystės deivės, šventyklą.
XX a. pabaigoje ant Nilo buvo pastatyta Asuano užtvanka, ir sala tapo dar labiau neįveikiama nei anksčiau, visiškai išnyko po vandeniu. Laimei, UNESCO pavyko laiku perkelti helenistines šventyklas į Aguilkiją. Tačiau, pavyzdžiui, reljefų polichromija negrįžtamai prarasta.
Karalienės Hatšepsutos laidojimo šventykla
Įvertinimas: 4.3
Antrojo tūkstantmečio prieš mūsų erą viduryje senovės Egiptą valdė karalienė Hačepsuta. Per maždaug 20 savo valdymo metų ji daug nuveikė šalies labui – atkūrė valstybę po ankstesnių konfliktų, pradėjo kelis naujus, pastatė daug miestų, „pakėlė” ekonomiką ir nutiesė kelis prekybos kelius.
Visa tai, taip pat veiksmingas valstybės propagandos mechanizmas lėmė, kad Hatšepsuta buvo labai mylima žmonių. Štai kodėl po jos mirties – arba dėl neteisingai ištraukto danties, arba dėl nuodingos kosmetikos – senovės egiptiečių architektas Senmutas (kuris, neoficialiais duomenimis, taip pat buvo karalienės meilužis ir favoritas) pastatė jos kapui skirtą šventyklą.
Hačepsutos laidojimo šventykla yra Deir el-Bahri slėnyje, iškalta tiesiai uoloje. Jį sudaro trys terasos. Senovės Egipte ši šventykla buvo architektūros stebuklas. Ant uolose iškaltų terasų augo medžiai, vešėjo sodai, o priešais įėjimą telkšojo dirbtinis ežeras… Šiam architektūros šedevrui pastatyti prireikė vos 9 metų.
Dabar, žinoma, didžioji dalis struktūros yra sunaikinta. Net hipostilinė salė neteko stogo, o kolonos stovi atviros. Tačiau išliko nedidelis portikas prie įėjimo ir net jį puošiančios statulos yra daugiau ar mažiau nepažeistos. Juose pavaizduota karalienė Hačepsuta su Ozyrio galva.
Abu Simbelio šventykla
Įvertinimas: 4.2
Vakariniame Nilo krante yra kalnuota vietovė, kurios uolienos ir stabilios, ir plastiškos. Todėl čia yra keletas religinių ir apeiginių pastatų, iš kurių didžiausias ir įspūdingiausias yra Abu Simbelio šventyklų kompleksas.
Abu Simbelio kompleksą pradėjo statyti faraonas Ramzis II, kuris taip pat pasižymėjo Luksore ir Tėbuose. Pirmoji šventykla statinyje skirta pačiam valdovui. Jis stebina vaizdais. Šventyklos dekore yra bareljefas, vaizduojantis faraoną Ramzį, garbinantį dievybę Ramzį.
Be to, šioje Ramziui II skirtoje šventykloje buvo įamžinti du senovės egiptiečių dievai – Atonas (regimasis Ra, Saulės disko, pavidalas) ir Ptahas (demiurgas, amatininkų ir architektų globėjas).
Antroji komplekso šventykla skirta Nefertitės garbei. Ji buvo ne tik Egipto karalienė, bet ir pirmoji faraono Ramzio II žmona. Šioje šventovėje buvo garbinama ir ji, ir dangaus, meilės, vaisingumo, motinystės ir net apsvaigimo deivė Hathor.
Ar šios nuostabios senovės Egipto šventyklos dar egzistuoja iki šių dienų ar jos buvo sunaikintos arba sugadintos?
Ar galite pateikti sąrašą su 9 nuostabiausiomis senovės Egipto šventyklomis? Norėčiau atrasti daugiau informacijos apie jas. Ačiū!
Žinoma! Štai sąrašas su 9 nuostabiausiomis senovės Egipto šventyklomis:
1. Karnako šventykla – didžiausia Egipto šventykla su įspūdingomis pylimomis ir kolonadomis.
2. Luxoro šventykla – viena iš geriausiai išsaugotų šventyklų, kurios siužetas nusako faraonų gyvenimą.
3. Abu Simbelio šventyklų kompleksas – garbingos Ramzeso II ir jo karalienės Nefertarii skulptūros, įsitaisiusios uolose.
4. Edfu šventykla – puikus pavyzdys to, kaip graikiškos ir romėniškos architektūros įtaka atsirado Egipte.
5. Filae šventykla – salų šventykla, perkelta nuo potvynio užtvindytos vietos į Ašuanės upe.
6. Hatshepsuto šventykla – didžiulė šventykla Al-Deir Al-Baharyje, kurią pastatė vienintelė Egipto faraonė.
7. Denderos šventykla – pagarbos Egipto dievybei Hatorai šventykla su sudėtingais raštais ir puošmenomis.
8. Amon-Ra šventykla, kuri kalbama taip pat Amon-Re arba Amun-Re – garbingo dievo Amono šventykla Karnako komplekse.
9. Ptah šventykla – šventykla su didžiuliais stalagmito formos ramais, kurie kadaise papuošdavo pagrindinį kulto altarą.
Rinkdamasis šventyklas, pasirinkite tas, kurios jūsų labiausiai domina, ir išsamiai sužinokite apie jos istoriją ir architektūrą. Gausite unikalų įžvalgų į senovės Egipto religinį gyvenimą!