*Pagal redaktorių nuomonę – geriausiųjų apžvalga. Dėl atrankos kriterijų. Ši medžiaga yra subjektyvi ir nėra reklama ar rekomendacija pirkti. Prieš perkant reikia ekspertų patarimo.
Pasaulinis konkurencingumo indeksas – tai rodiklis, kurį kasmet apskaičiuoja Vadybos plėtros institutas (IDM), įsikūręs Lozanoje (Šveicarija). Reitingas parodo, kiek kiekviena šalis sugeba sukurti sąlygas verslo plėtrai, kad galėtų konkuruoti tarptautinėje arenoje.
Vertinimas grindžiamas 333 kriterijais, apibūdinančiais šalies ekonomiką, vyriausybės veiksmingumą, verslo aplinką ir infrastruktūrą. Reitingas sudarytas remiantis statistiniais duomenimis, ekspertų nuomonėmis ir verslininkų atsiliepimais. Šalių pozicijos reitinge kasmet keičiasi, tai išsamiai paaiškinta.
IMD Pasaulio konkurencingumo indeksas
| Nominacija | vieta | Šalis | reitingas |
| IMD pasaulinio konkurencingumo ataskaita | 1 | Singapūras | 5.0 |
| 2 | JAV | 4.9 | |
| 3 | Honkongas | 4.8 | |
| 4 | Nyderlandai | 4.7 | |
| 5 | Šveicarija | 4.6 | |
| 6 | Japonija | 4.5 | |
| 7 | Vokietija | 4.4 | |
| 8 | Švedija | 4.3 | |
| 9 | Jungtinė Karalystė | 4.2 | |
| 10 | Danija | 4.1 | |
| 11 | Suomija | 4.0 | |
| 12 | Taivanas | 3.9 | |
| 13 | Pietų Korėja | 3.8 | |
| 14 | Kanada | 3.7 | |
| 15 | Prancūzija | 3.6 |
1 vieta: Singapūras
Įvertinimas: 5.0
Reitingo viršuje yra Singapūras – maža salų valstybė Pietryčių Azijoje. Tai šalis su išvystyta rinkos ekonomika ir dideliu – apie 26 tūkst. JAV dolerių – BVP vienam gyventojui. Gerovę didina elektronikos, informacinių technologijų, finansinių paslaugų ir vaistų eksportas.
1965 m., gavęs nepriklausomybę nuo Malajų federacijos, Singapūras buvo labai neturtinga ir korumpuota šalis. Respublika neturėjo savo gamybos įrenginių, net gėlas vanduo ir statybinis smėlis buvo importuojami iš Malaizijos. Pirmasis salų valstybės prezidentas Lee Kuan Yew pradėjo aktyviai verbuoti investuotojus, įtikinėdamas Singapūru susidomėjusius žmones steigti čia savo įmones.
Ekonominė laisvė ir protekcionizmo, kuris saugojo neefektyvias įmones, nebuvimas leido Singapūrui pasiekti aukštus nacionalinio turto augimo tempus – skirtingais laikotarpiais 2-7 proc. per metus. Respublika vadinama „Azijos tigrais” – Rytų šalimis, kurios iš neturtingų besivystančių šalių greitai tapo išsivysčiusiomis.
2 vieta: JAV
Reitingas: 4.9
Jungtinės Amerikos Valstijos yra turtingiausia pasaulio valstybė, kurios ekonomika sukuria beveik ketvirtadalį pasaulio BVP. Ekonominė struktūra paprastai yra poindustrinė, o didžioji dalis produkto sukuriama paslaugų sektoriuje – daugiausia švietimo ir mokslo, medicinos, transporto, valdžios ir kitų paslaugų srityje. Šiems sektoriams tenka beveik 80 % BVP, 20 % – pramonei ir mažiau nei 1 % – žemės ūkiui.
JAV ekonominei gerovei svarbu tai, kad JAV doleris yra pagrindinė pasaulio rezervinė valiuta. Tai leidžia šaliai sutaupyti valiutos konvertavimo išlaidas ir dėl didelio dolerio likvidumo skolintis pinigų kapitalo rinkose mažomis palūkanomis. Kita vertus, yra ir neigiamas poveikis – dėl stiprios valiutos mažėja JAV eksportuotojų konkurencingumas.
Skaidrumas – svarbus JAV ekonomikos konkurencinis pranašumas. JAV vyriausybė skelbia daug laisvai prieinamų ataskaitų apie įvairius rodiklius. Duomenų apie įvairias įmones atvirumas leidžia investuotojams priimti geresnius ekonominius sprendimus.
3 vieta: Honkongas
Įvertinimas: 4.8
Honkongas yra autonominis Kinijos regionas. Nuo 1841 m. yra Didžiosios Britanijos kolonija, kuri paskelbė ją laisvosios prekybos zona, kuriai palanki jos palanki geografinė padėtis. 1997 m. Honkongas buvo grąžintas Kinijai, tačiau pagal „vienos šalies, dviejų sistemų” politiką jis išlaikė didelę autonomiją. Turi savo valiutą – Honkongo dolerį.
Honkongo ekonomika yra viena liberaliausių pasaulyje. Vyriausybė labai mažai kišasi į verslo reikalus, nekontroliuoja valiutos ir nekelia kliūčių užsienio investicijoms. Bankai yra nemokami – visame regione veikia daugiau nei 250 bankų įstaigų.
Honkongas turi stiprią paslaugų ir pramonės bazę. Svarbus vaidmuo tenka drabužių ir tekstilės pramonei, kuriai tenka 30 proc. eksporto; elektronikos pramonė yra antra pagal dydį užsienio eksportuotoja. Honkongas yra vienas didžiausių pasaulio finansų centrų. Turizmas taip pat klesti – kasmet regione apsilanko daugiau nei 10 mln. žmonių.
4 vieta: Nyderlandai
Balai : 4.7
Nyderlandai pirmauja tarp Europos šalių pagal konkurencingumą. Ekonomika orientuota į tarptautinę rinką, o transportas ir prekyba yra labai svarbūs – prie to prisideda centrinė Europos vieta.
Didelė ekonominė laisvė, teigiamas verslo klimatas ir didelis aukštos kvalifikacijos specialistų būrys paskatino daugelį Europos įmonių įkurti savo gamybos įmones Nyderlanduose. Pagrindinės pramonės šakos yra dujų ir naftos gavyba, metalurgija, elektrotechnika ir buitinė chemija.
Turizmas labai svarbus Nyderlandų ekonomikai – kasmet šalyje apsilanko daugiau kaip 10 mln. turistų. Šiaurės ir Pietų Olandija yra dvi dažniausiai lankomos iš dvylikos provincijų. Olandijos pavadinimas taip pat prigijo likusioje šalies dalyje, tačiau neseniai Nyderlandai oficialiai atsisakė šio pavadinimo, kad sumažintų turistų „spūstis” šiose provincijose ir leistų žmonėms suprasti, kad ir kitose šalies dalyse yra ką aplankyti.
5 vieta: Šveicarija
Balai : 4.6
Šveicarijos Konfederacija yra Europos bankininkystės „širdis”; jos ekonomika daugiausia grindžiama užsienio finansinio kapitalo apyvarta. Viena stabiliausių pasaulio šalių, kuri jau kelis šimtmečius nebuvo įsitraukusi į karą.
Konfederacijoje yra palankios sąlygos mažoms ir didelėms įmonėms. Valstybė minimaliai kišasi į įmonių veiklą, o žmonių poreikius tenkina laisvoji rinka. Beveik nėra nedarbo. Be bankininkystės, Šveicarijos laikrodžių pramonė yra svarbi visame pasaulyje.
Trys ketvirtadaliai visų Šveicarijos darbuotojų dirba turizmo sektoriuje. Atostogos šioje šalyje yra gana brangios, tačiau vis dar yra daug žmonių, norinčių aplankyti Alpių kurortus. Turizmo verslas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių praturtinti šalį ir užtikrinti aukštą gyvenimo lygį.
6 vieta: Japonija
Reitingas: 4.5
Japonija yra viena iš „Azijos tigrų” – šalis, kurios BVP nuo 1960 m. išaugo daugiau nei 60 kartų. Tai buvo daroma didesnio eksporto sąskaita – pigios japoniškos prekės, kaip ir šiandien kiniškos, prieš kelis dešimtmečius užplūdo Vakarų rinką. Siekdamos sustabdyti šį procesą, JAV ir Europos šalys įtikino Japoniją sustiprinti jenos kursą, todėl pastebimai pabrango jos prekių ženklai.
Pagrindinės eksportuojamos prekės yra transporto priemonės ir elektronika. Ypač vertinami japoniški automobiliai, kurie sudaro 40 proc. visų užsienyje parduodamų automobilių. Japonija turi importuoti gamtinius išteklius, kurių jos teritorijoje trūksta. Pagarba gamtai japonams būdinga nuo praėjusių šimtmečių.
Japonija dabar akcentuoja eksporto kokybę, o ne masinį pigių prekių pardavimą. Šalis orientuojasi į aukštųjų technologijų rinką – robotus, optiką, elektroniką. Japonija taip pat planuoja plėsti didelės vertės ir dietinių maisto produktų – vertingų žuvų rūšių, specifinių desertų – pardavimą užsienyje.
7 vieta: Vokietija
Įvertinimas: 4.4
Ypatingas Vokietijos bruožas – socialinis rinkos ekonomikos organizavimas. Tai reiškia, kad egzistuoja palyginti didelė verslo laisvė, tačiau vyriausybė taip pat rūpinasi socialine gerove, kurios kaina – palyginti didelė mokesčių našta. Profesinės sąjungos ir darbdaviai vieni į kitus žiūri kaip į partnerius, o ne kaip į priešingas jėgas.
Vokietijai būdingas „reinis kapitalizmas”, kai bankai yra įmonių akcininkai ir daro didelę įtaką verslo sprendimams. Pramonė vaidina svarbesnį vaidmenį ekonomikoje – jos svarba didesnė nei kitose brandžios ekonomikos šalyse, kur dominuoja paslaugų sektorius.
Vokietijos ekonomika labai orientuota į eksportą. Svarbūs prekybos partneriai: Prancūzija, kitos ES šalys, Didžioji Britanija, JAV, Kinija ir Lietuva. Šalis nuolat plečiasi keliais procentais per metus.
Vokietijos problemos – rytinės šalies dalies, buvusios VDR, ekonominė integracija. Federalinė vyriausybė skyrė 100 mln. dolerių per metus šiai problemai spręsti.
8 vieta: Švedija
Balai : 4.3
Daugelis Švedijos ekonomiką laiko socialistine, o kiti – „kapitalizmo su žmogišku veidu” pavyzdžiu. Šalyje labai maža valstybės skola, maža infliacija ir stabili bankų sistema.
XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje Švediją ištiko krizė: sparčiai nuvertėjo jos valiuta, padidėjo valstybės išlaidos ir nedarbas. Šiai situacijai spręsti buvo nustatyta viršutinė viešųjų išlaidų riba, leidžianti pasiekti biudžeto perteklių. Mokesčiai bendrovėms ir visuomenei buvo sumažinti, nepamirštant socialinių programų.
Švedijai būdingas liberalus požiūris į tarptautinę prekybą. Šalis eksportuoja įvairias prekes ir išlaiko prekybos perteklių. Šiuo metu IT ir telekomunikacijų sektorius čia vaidina svarbų ekonominį vaidmenį. Švedijoje dalyvauja ne tik didelės įmonės – priešingai, čia yra gera aplinka mažoms IT pradedančiosioms įmonėms.
Nors Stokholmas yra svarbus ekonomikos centras, šalies centro ir periferijos gerovės lygis labai nesiskiria. Net ir skurdžiausių Švedijos rajonų pragyvenimo lygis yra aukštesnis už Europos vidurkį.
9 vieta: Jungtinė Karalystė
Balai : 4.2
Nuo Antrojo pasaulinio karo smarkiai smukusi Didžioji Britanija nuo 1980-ųjų vėl patyrė spartų ekonomikos augimą. Prie to prisidėjo plataus masto privatizacija ir šalies įstojimas į ES. Valstybė investavo į švietimo kokybę ir darbo jėgos kvalifikaciją.
Paslaugų sektorius užima pirmaujančią vietą JK pagal užimtumą – jame dirba du trečdaliai darbo jėgos. Penktadalis dirba pramonėje. Likusieji dirba savarankiškai arba vyriausybėje ar kariuomenėje.
Skirtingai nei daugelis kitų Vakarų šalių, JK pati apsirūpina nafta ir anglimis. Šios fosilijos taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį eksportuojant. Tačiau apskritai gamtos turtų čia nėra daug, o jų indėlis į Britanijos žmonių gerovę yra nereikšmingas. Pavyzdžiui, geležies rūda nebeišgaunama, kad būtų išsaugotos likusios jos atsargos.
2016 m. prasidėjęs „Brexit” dar neturėjo rimtų pasekmių Didžiosios Britanijos ekonomikai. Tikimasi, kad laisvosios prekybos zona galios dar kelerius metus po to, kai Didžioji Britanija išstos iš ES.
10 vieta: Danija
Reitingas: 4.1
Danija yra šalis, kurioje vyrauja pramoninė-agrarinė ekonomika. Šio šimtmečio pradžioje žemės ūkyje dirbo penktadalis dirbančių gyventojų, o šiandien, išsiplėtus ūkiams, šiame sektoriuje liko tik 6 proc. Pramonė sudaro 40 proc. nacionalinių pajamų. Šalies ekonomika yra viena stabiliausių Europoje, o valiuta – Danijos krona – viena stabiliausių.
Danija pirmauja pasaulyje pagal užsienio prekybos apyvartą vienam gyventojui. Pajamos iš eksporto sudaro 50 % BVP. Eksportuojami maisto produktai – jūros žuvys, Danijos gyvulininkystės produktai (mėsa ir pienas), taip pat pramonės ir žemės ūkio įranga, įrankiai, baldai, vaistai. Įdomi eksporto prekė – Kalėdų eglutės, užaugintos dirbtinai pasodintuose miškuose.
Darbdavių ir profesinių sąjungų susitarimas dėl darbo rinkos. Danijos požiūrį čia iliustruoja žodis flexicurity – iš junginio flexibi
Danijos ekonominės sistemos trūkumai – dideli mokesčiai, konkurencingumo užsienio rinkose praradimas dėl aukšto kronos kurso, didelės būtiniausių prekių ir būsto kainos. Ypač brangūs automobiliai – kelis kartus brangesni nei kaimyninėse Europos šalyse.
11 vieta: Suomija
Įvertinimas: 4.0
Suomijos ekonomika iš esmės yra poindustrinė, 70 % gyventojų dirba paslaugų sektoriuje. Šalis pasižymi ekonominiu ir politiniu stabilumu. Konkurencinis pranašumas – glaudus švietimo įstaigų, mokslo ir technologijų centrų bei įmonių bendradarbiavimas.
Pagrindinės pramonės šakos – miškininkystė. Suomija gauna nemažai pajamų iš medienos pardavimo į užsienį; popierius taip pat vežamas į kitas šalis. Kita eksporto prekė – skaitmeninė elektronika, įskaitant „Nokia” telefonus. Iš viso užsienio prekyba sudaro apie 40 % Suomijos BVP. Turizmo sektorius taip pat prisideda prie gerovės.
Suomijos ekonomikos sistemos trūkumai – dideli mokesčiai. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis gali siekti 35 %. Tačiau mainais suomiai gauna nemokamą išsilavinimą, kuris leidžia net ir iš neturtingos šeimos kilusiam asmeniui tapti aukštos kvalifikacijos specialistu, taip pat nemokamą sveikatos priežiūrą ir kitas socialines išmokas.
12 vieta: Taivanas
Įvertinimas: 3.9
Taivanas – sparčiai auganti kapitalistinė ekonomika. Jai būdingas laipsniškas valstybės kontrolės silpninimas, bankų ir pramonės šakų privatizavimas. Praėjusiame amžiuje Taivanas buvo daugiausia žemės ūkio šalis, o vėliau žemės ūkio sektorius smuko ir prasidėjo sparti industrializacija.
Dideles eksporto pajamas generuoja medvilnės pramonė, dominavusi šalyje praėjusio amžiaus viduryje, statybinių medžiagų, aliuminio, plieno ir stiklo gamyba. Gerai išvystyta maisto pramonė – gaminami ir eksportuojami žuvies konservai ir jūros gėrybės. Žemės ūkio produktų eksportas – tai vaisiai ir daržovės, kurie gerai auga šilto klimato zonose.
Kaip ir daugelis kitų ekonomiškai sėkmingų šalių, Taivanas eksportuoja elektronikos gaminius. Čia gaminamos kompiuterių dalys ir spausdintuvai – praėjusio amžiaus pabaigoje čia buvo gaminama dauguma šių prietaisų. Mašinų gamyba tampa vis svarbesnė.
Taivano silpnybė – jo priklausomybė nuo gamtinių išteklių, ypač energijos šaltinių: naftos ir dujų, tiekimo. Šalis siekia pereiti prie hidroenergijos, tačiau dabar ji nepatenkina visų poreikių ir vargu ar patenkins ateityje.
13 vieta: Pietų Korėja
Įvertinimas: 3.8
Korėjos Respublika – tai šalis, kuri vos per kelis dešimtmečius nuo didžiausio skurdo iki milžiniškos gerovės. 1953 m. įkurta Pietų Korėja buvo viena skurdžiausių pasaulio šalių, pagal BVP atsilikusi net nuo daugelio Afrikos valstybių. Dabar viena turtingiausių ir labiausiai klestinčių Rytų Azijos valstybių.
Pietų Korėja jau kelerius metus užima pirmąją vietą „Bloomberg” inovacijų indekse, pagal kurį vertinamas inovacijų vaidmuo šalies ekonomikoje. Patentavimas čia labai aktyvus, ypač elektronikos ir kitų aukštųjų technologijų srityse. Šių technologijų eksportas į užsienį yra vienas iš pagrindinių šalies pajamų šaltinių.
Korėjos atvirumas tarptautinei prekybai ir orientacija į eksportą laikomi pagrindine spartaus ekonomikos augimo priežastimi. Korėja eksportuoja ne tik elektroniką, bet ir kosmetiką bei vaistus ir skatina medicinos turizmą – vizitus į šalį tam tikroms procedūroms ir operacijoms, įskaitant plastinę chirurgiją. Užsieniečiai į šalį atvyksta ir dėl kitų priežasčių – turistų skaičius kasmet auga.
14 vieta: Kanada
Reitingas: 3.7
Vienas iš pagrindinių Kanados ekonomikai palankių veiksnių yra jos artumas JAV. Šalis yra sudariusi daugybę sutarčių su Jungtinėmis Valstijomis, kurios palengvina prekybą ir keliones. JAV tenka trys ketvirtadaliai Kanados eksporto.
Kanados, kaip ir JAV, ekonomika grindžiama laisvąja rinka. Paslaugų sektorius pirmauja pagal užimtumą – jame dirba 70 proc. šalies piliečių. Ketvirtadalis dirba pramonėje – orlaivių, traukinių, kitų transporto priemonių, elektronikos gamyboje. Kanadoje gausu naudingųjų iškasenų, kurios tenkina ne tik šalies vidaus, bet ir užsienio poreikius. Tai ypač pasakytina apie į JAV eksportuojamus energijos išteklius – dujas, naftą, anglis.
Kanada yra antra pagal dydį pasaulio valstybė, tačiau dėl milžiniško dydžio ekonominis vystymasis joje vyksta netolygiai. Daugiausia miestų ir gyventojų yra pietuose, palei JAV sieną. Šiaurėje yra vietovių, kuriose tebegyvena ne europiečiai, o aborigenai, gyvenantys tradicinį gyvenimo būdą ir daugiausia besiverčiantys žvejyba.
15 vieta: Prancūzija
Reitingas: 3.6
Prancūzija yra Vakarų Europos centre. Šalies ekonomikai labai svarbi prieiga prie Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros prekybos kelių. Dėl savo ekonominio svorio Prancūzijos valstybė gali atlikti svarbų vaidmenį ES ir pasaulio politikoje.
Šiuo metu Prancūzijoje vyksta perėjimas nuo nacionalizavimo prie privatizavimo, tačiau valstybės dalyvavimas ekonomikoje vis dar gana ryškus. Šalyje kapitalistiniai bruožai derinami su socialinę sritį remiančiais ir pajamų nelygybę mažinančiais įstatymais.
Turizmas yra vienas iš pagrindinių Prancūzijos gerovės šaltinių. Tai labiausiai lankoma šalis pasaulyje, kurioje kasmet apsilanko daugiau kaip 75 mln. turistų. Ji turi plačiausią Europoje geležinkelių tinklą, kuriuo naudojasi prancūzai, taip pat kaimyninių šalių gyventojai ir įmonės.
Valstybės kišimasis į ekonomiką apima planavimą. Tačiau, skirtingai nei socialistinėse šalyse, tai yra labiau vystymosi kriterijus ir rodiklis nei privalomų standartų rinkinys. Ši politika kartais vadinama „ekonominiu dirigizmu” – valstybė veikia kaip privačių įmonių „orkestro” dirigentas.
Kokios yra pagrindinės priežastys, kurios lėmė Lietuvos padėtį IMD Pasaulio konkurencingumo indekse? Ar yra kokių nors konkrečių iniciatyvų, kuriomis vykdoma šalies konkurencingumo skatinimo politika?