12 geriausių Liudmilos Ulickajos knygų

Liudmila Ulickaja yra šiuolaikinės prozos meistrė, žinoma tarp protingų skaitytojų, mėgstančių neskubius pasakojimus apie įvairių žmonių gyvenimą. Jos knygos verčia susimąstyti, yra kupinos paslapčių ir palieka malonų bei ilgalaikį apmąstymų poskonį. Žavesys, su kuriuo parašyti romanai, žavi, siūlome jums jį įvertinti! „Expertology” pateikia 12 geriausių Liudmilos Ulickajos knygų, iš kurių daugelis išverstos į įvairias kalbas.

Geriausių Liudmilos Ulickajos knygų reitingas

Kukotzky atvejis

Įvertinimas: 5.0

Romanas apie Pavelo Aleksejevičiaus Kukutskio, ginekologijos profesoriaus, kuris savo pacientes matė ir jautė, kaip sakoma, „per akis”, likimą. Jis praktiškai visada neklystamai nustatydavo sergantį žmogaus organą, todėl kartą išgelbėjo nuo mirties Jeleną Georgijevną, kuri vėliau tapo jo žmona. Po karo jos gyvenimas ir karjera klostėsi gerai, tačiau viskas pasikeitė, kai prasidėjo kampanija prieš genetikos vystymąsi. Pavelas randa būdą, kaip išvengti šių įvykių, – jis daug geria ir įgyja alkoholiko reputaciją. Tuo pat metu griūva šeima: dėl neteisėto aborto miršta valytoja, kuri buvo Kukockio dukters bendraklasės motina. Ginčo įkarštyje profesorius primena savo žmonai, kad jai buvo pašalinta gimda, siekiant išgelbėti jos gyvybę, o Helena primena savo vyrui jo norą įteisinti abortus. Kivirčas nutraukė ankstesnius poros santykius, nors išoriškai šeima atrodė nepasikeitusi.

Tokiomis aplinkybėmis Elena suserga, tampa išsiblaškiusi ir neatidi. Dėl paslaptingos ligos ji visiškai praranda atmintį, o vėliau sapnuoja keistus sapnus apie tarpinį pasaulį. Tania Kukockaja stoja į biologijos fakultetą, studijuoja histologiją, tačiau vieną dieną jai kyla mintis sukurti vaistą iš gyvo žmogaus vaisiaus..

„Kukotskio byla” – tai prozos istorija apie savaip nelaimingą šeimą. Kas laukia poros ir jų dukters? Perskaitę šią knygą tikrai pagalvosite apie savo artimuosius.

Žalioji palapinė

Įvertinimas: 4.9

Psichologinis romanas „Žalioji palapinė” – tai pasakojimas apie žmonių likimus, jų išgyvenimus ir jausmus, kuriuos vienija savotiška nelaimės nata. Pavadinimas suponuoja tam tikrą aliuziją į visuotinį atleidimą, kurio verti mūsų civilizacijos žmonės, ypač gyvenantys XX a. pabaigoje, t. y. tuo laikotarpiu, kuriuo vyksta kūrinio veiksmas. Autorius iškelia problemą, kad daugelis žmonių negali pasiekti asmeninės brandos ir visiškos savirealizacijos dėl aplinkybių spaudimo ir įvairių veiksnių, kylančių iš juos supančios visuomenės, derinio. Žmonės įstrigę psichologinėje paauglystės būsenoje ir nemato kelio į kitą etapą. Daugeliui ši knyga bus atsakymų į klausimus, į kuriuos atrodė neįmanoma rasti atsakymų, rinkinys.

Ulickajos knyga „Žalioji palapinė” kartu ir rimta, ir juokinga – autorė net ir aprašydama sudėtingas vadinamųjų paauglių civilizacijų problemas nepraranda saviironijos, o psichologiją derina su psichoterapija. Daug įvairių emocijų, kurias skaitytojas galės patirti romano puslapiuose.

Jokūbo kopėčios

Įvertinimas: 4.8

Trečioje vietoje – romanas-parabolė „Jokūbo kopėčios”, kuriame skaitytojas susipažįsta su daugiau nei šimtmečio Oseckių giminės istorija – veiksmas vyksta XIX a. pabaigoje ir 2011 m. Autorius nelinijiniu pasakojimu pristato šešias giminės kartas: pasakojime susipina ne tik epochos, bet ir kultūros bei aplinkinio pasaulio vizijos. Dėmesio centre – du likimai: Jokūbo Oseckio, pasižyminčio nenumaldomu žinių troškimu, ir jo anūkės Noros, ekspresyvios asmenybės, pasirinkusios teatro menininkės kelią. Personažai susitinka vieną dieną penktojo dešimtmečio viduryje. Tik po kelių dešimtmečių Nora atrado naują savo protėvio pusę, užklydusi į KGB bylą ir perskaičiusi jo dienoraščius.

Liudmilos Ulickajos pasakojime, kaip visada, yra daug klausimų, apie kuriuos reikia susimąstyti, tačiau autorė neverčia skaitytojo daryti konkrečių išvadų, palikdama laisvę kūrybai ir kiekvienam savo pasirinkimui.

Medėja ir jos vaikai

Įvertinimas: 4.8

Bevaikė Medėja Sinopli, kaip ir antikinė Medėja, yra savo šeimos dievybė, tik kitaip nei jos prototipas, ji ne griauna, o klijuoja savo šeimos gabalėlius, savo jėgomis ir krauju atkuria tokias trapias ir suplyšusias šeimos gijas.

„Medėja ir jos vaikai” yra unikalus Ulickajos autorinis eksperimentas kuriant šeimos prozą, panašių eksperimentų sunku rasti klasikinėje literatūroje. Kūrinyje susipina skirtingi istorijos sluoksniai, unikalūs žmonių likimai, idėjos ir patirtys.

Nuoširdžiai Jūsų Shurik

Įvertinimas: 4.7

Kaip ir Gaidai, Ulickaja turi savo „pagrindinį” personažą Šuriką. Jis simbolizuoja motinų ir sūnų santykių problemą, kai tėviškus jausmus pakeičia visiška kontrolė, visiškas paklusnumas ir pareigos jausmo primetimas. Ar herojai galvoja apie tokio „auklėjimo” pasekmes?? Ir ši problema nėra autoriaus sugalvota, ji būdinga daugeliui šiuolaikinių, net iš pirmo žvilgsnio klestinčių šeimų. Savanaudiškas motinystės instinktas ir nesavanaudiška sūniška meilė yra romano „Nuoširdžiai Jūsų, Šurikas” pagrindas. Autorė atskleidžia skirtingų moterų jausmų spektrą šiuose santykiuose – vienišos, savaip nelaimingos, infantilios, tačiau jų nesmerkia, o kviečia skaitytoją pačiam pasidaryti išvadas.

Smagios laidotuvės

Įvertinimas: 4.7

Ar laidotuvės gali būti linksmos?? Žinoma, kadangi kalbame apie Liudmilos Ulickajos šeštąjį romaną. Pagrindinis dėmesys skiriamas nuostabiai Aliko, talentingo menininko, kilusio Iš Lietuvos ir gyvenančio Amerikoje, istorijai. Jis nepagydomai suserga, bet nepasiduoda – stengiasi išnaudoti likusį laiką aplinkinių labui. Pastaraisiais metais jį supo visos buvusios moterys, žmonos, su kuriomis Alikas sugeba susidraugauti, iš naujo supažindinti visus draugus. Menininkas tampa savo paties visatos centru dėl žmogiškųjų ryšių, kuriuos jam pavyko užmegzti prieš mirtį, net ilgai nesutariantys bičiuliai rado tarpusavio taiką. Nenuostabu, kad palikęs šį pasaulį jis nebus pamirštas.

Skersinė linija

Įvertinimas: 4.6

Knygoje „Peržengiant ribą” autorė pasakoja apie melą įvairiomis jo apraiškomis: paauglių mergaičių, mokytojų, profesorių, šeimoje įsitvirtinusių moterų fantazijos – visi jie papildo savo gyvenimą fantazijomis. Taip jie kompensuoja neįgyvendintas ambicijas, paįvairina savo egzistenciją, nes taip jiems atrodo įdomiau. Kiekvienoje istorijoje melas buvo raudona linija ir kiekvienu atveju turėjo ypatingų pasekmių. Knygoje gausu atsitiktinių ir neatsitiktinių susitikimų, lemtingų įvykių ir emocijų, kurios svyruoja nuo nemalonių iki jaudinančių ir keliančių norą gyventi.

Sonečka

Įvertinimas: 4.5

Kadaise istorija „Sonečka” įkvėpė teatro veikėjus, pagal ją Maskvos Čechovo dailės teatre buvo pastatytas spektaklis. Čechovo itin vertinamas literatūrinis kūrinys. Pagrindinio veikėjo istorija tokia aktuali mūsų laikams, kad tuo pat metu beveik neįmanoma, išversta į įvairias kalbas, o 1993 m. kūrinys buvo apdovanotas Prancūzijos Medici premija.

Soniečka, nuo mažens mėgstanti literatūrą, nuo realaus gyvenimo slepiasi knygų puslapiuose. Laiminga santuoka žlunga mirus mylimam vyrui, kuris prieš mirtį įsimylėjo jaunąją Jasią. Išvykus dukrai, Sonja lieka viena su savimi ir savo literatūriniais šedevrais, visiškai pasinėrusi į fantazijų pasaulį, atitrūkusi nuo tikrovės.

Vaikystė 45-53 m. Ir rytoj bus laimė

Įvertinimas: 4.5

Vaikystėje 45-53. Ir rytoj bus laimė” Liudmila Ulickaja pasakoja apie vaikus, kurių ankstyvieji metai prabėgo pokario laikotarpiu XX a. viduryje. Pagrindinė autoriaus mintis – palaikyti trapų kartų ryšį, papasakoti palikuonims apie fronto karių vaikų tradicijas, apie dalykus, kurie pasidavė užmarščiai. Pasikeitė geografija, miestų ribos išsiplėtė, o miškų sumažėjo, žmonių vardai iš albumo nuotraukų buvo pamiršti..

Pasakojimo esmė – moralės tarp kartų stoka. Nėra „žiauraus” laiko, visi jie savaip gražūs, įdomūs ir sudėtingi. Iš dalies jas lemia mažos šeimų istorijos ir iš kartos į kartą perduodamos vertybės bei žinios, kurias būtina išsaugoti.

vargšai, nedorėliai, mylimieji

Įvertinimas: 4.4

Kitą Ulickajos prozos rinktinę „Ubagai, nedorėliai, mylimieji” sudaro įvairių metų kūriniai, tarp jų – anksčiau apžvalgoje minėtos „Sonečka” ir „Linksmosios laidotuvės” bei daugelis kitų – iš viso 16 apsakymų ir novelių. Kai kurie iš jų atnešė Liudmilai prestižinius apdovanojimus ir šlovę įvairiose šalyse. „The Poor, the Wicked, the Beloved” – gera knyga susipažinti su autoriaus kūryba. Skaitydami sužinosite apie Ulickajos stilių, jos, kaip psichologės ir nuostabios pasakotojos, talentą.

Merginos

Įvertinimas: 4.3

Apsakymų rinkinys „Mergaitės” – tai istorijos apie vaikystę. Mergaitės jaunystėje yra ypač jautrios ir kupinos ypatingų emocijų, kurios laikui bėgant keičia kokybę ir virsta suaugusiųjų patirtimi. Vaikų gyvenimo laikotarpis nuspalvintas ryškiomis spalvomis, visos mintys ir įvykiai yra perdėti ir suvokiami daug kartų ryškiau nei suaugusiųjų. Atrodo, kad mažos mergaitės turi daugiau garsų ir spalvų, kurias gali matyti ir jausti.

Kurdama šią kolekciją Liudmila Ulickaja panaudojo savo ryškiausius prisiminimus iš tolimos vaikystės.

Šventosios šiukšlės

Įvertinimas: 4.2

Mūsų vertinimas neapsieina be autoriaus autobiografinės prozos. „Šventosios šiukšlės” – tai rinkinys, kuris buvo rengiamas daugiau nei 20 metų, lygiagrečiai dirbant su kitais Ulickajos kūriniais. Istorijos, kurios dėl įvairių priežasčių netilpo į rinkinius, prie kurių kūrimo tam tikru metu dirbo Liudmila Jevgenjevna, buvo atsijotos, pateko į „Šventąsias atliekas”, tačiau šiandien atrodo, kad iš knygos nėra ko išimti, kiekviena „sėkla” rado savo vietą. Istorijos iš pačios autorės gyvenimo, jos mintys ir jausmai perteikiami kitokiame padaže, kai kur – atvirai, akis į akį su skaitytoju.