Kurį nešiojamąjį kompiuterį geriausia pirkti žaidimams

Nešiojamasis kompiuteris nėra geriausias žaidimų kompiuterio formos veiksnys. Tai lemia mažas aušinimo sistemos našumas ir ribotos galimybės ją atnaujinti.

Kurį nešiojamąjį kompiuterį geriau pirkti žaidimams: funkcijos ir gamintojai

Renkantis žaidimų nešiojamąjį kompiuterį verta atsižvelgti į šias funkcijas:

1. Techninės specifikacijos (vaizdo plokštė, procesorius, operatyviosios atminties kiekis, skiriamoji geba ir ekrano įstrižainė);
2. Žaidėjo funkcijos;
3. Gamintojas.
4. Be to, svarbi ir kaina.

Žaidimų nešiojamojo kompiuterio savybės ir specifikacijos

Kaina

Žaidimų nešiojamieji kompiuteriai yra brangūs. Todėl būtina iš karto pasiimti prietaisą, kuris yra kainų diapazone „nuo 60 tūkst. Euro” (2017 m.). Tikėtina, kad pigesniuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose nebus įrengta pakankamai efektyvi vaizdo plokštė, procesorius ar aušinimo sistema.

Tačiau kaina nėra „tinkamumo žaisti” rodiklis. Pavyzdžiui, ultrabook’ai „Dell XPS 13” (2017 m.) kainuoja daug daugiau nei 60 tūkst. Euro, tačiau jie netinka žaidimams. Būtina atkreipti dėmesį į specifikacijas.

Procesorius

Žaidimams tinka tik dvi procesorių šeimos – „Intel Core i5” ir „i7”. Visi kiti lustai, įskaitant AMD, nesuteiks pakankamai našumo.

Pageidautina, kad nešiojamasis kompiuteris turėtų stalinio kompiuterio procesorių. „Intel” lustai, skirti naudoti mobiliuosiuose kompiuteriuose, žymimi Y arba U. Šie procesoriai nėra tinkami žaidimams, nes jie pasižymi mažesniu maksimaliu našumu – dėl mažesnio energijos suvartojimo ir mažesnio šilumos kiekio.

Žaidimų nešiojamiesiems kompiuteriams tinka „Intel” procesoriai, kurie neturi jokių raidžių arba yra pažymėti raidėmis Q, HK, K. Šie lustai užtikrina pakankamą našumą žaidimams.

Vis dėlto, jei neketinate žaisti šiuolaikinių projektų maksimaliais nustatymais, tinka bet kuris „Intel Core i5” ir i7 šeimos procesorius.

Nešiojamojo kompiuterio vaizdo plokštė

Integruotos vaizdo plokštės („Intel HD Graphics” ar net „Intel Iris”) netinka šiuolaikiniams žaidimams. Įvairūs „atsitiktiniai” ir seni projektai vis dar gali „traukti”, bet kai kalbama apie kažką naujesnio nei GTA San Andreas, grafikos greitintuvas praeina.

Kad žaidimas būtų patogus, reikia bent jau diskrečiosios vaizdo plokštės. Kuo geresni rezultatai, tuo geriau. 2017 m. optimali konfigūracija – vaizdo plokštė su 2 GB GDDR5 vaizdo atminties. Geriau, žinoma, daugiau, tačiau tai padidins ne tik išlaidas, bet ir kainą.

Mažiausia šiuolaikiniams žaidimams tinkama vaizdo plokštė – „NVIDIA GeForce GTX 980. Tačiau, žinoma, geriau įsigyti galingesnį modelį. Pavyzdžiui, „NVIDIA GeForce GTX 1060-1080.

Operatyviosios atminties talpa

Kuo daugiau operatyviosios atminties nešiojamajame kompiuteryje, tuo geriau. Mažiausia reikalaujama talpa yra 8 GB. Tiesa, su tiek daug RAM nešiojamojo kompiuterio „traukti”, nebent labai senas, arba ne per daug reiklus išteklių žaidimai.

Optimalus operatyviosios atminties kiekis: nuo 16 iki 32 GB. To pakanka daugumai šiuolaikinių žaidimų.

Nešiojamieji kompiuteriai su 64 GB RAM yra itin reti. Pavyzdžiui, tokį tūrį galima rasti aukščiausios klasės konfigūracijoje Asus ROG GX800, žaidimų nešiojamojo kompiuterio flagmane, kuris parduodamas už 5500 eurų (apie 380 000 Euro nuo 2017 m. rugsėjo mėn.).

Ekrano įstrižainė ir skiriamoji geba

Pavyzdinės mobiliosios vaizdo plokštės (įskaitant „NVIDIA GeForce GTX 1080”) gali užtikrinti įspūdingą 4K raišką maždaug 30-60 kadrų per sekundę greičiu. Tačiau 15 d.Tačiau dėl mažo 6 colių ekrano dydžio negalėsite mėgautis visu HD grožiu.

Mažiausia žaidimų nešiojamojo kompiuterio ekrano įstrižainė yra 15.6 coliai. Didesni ekranai užtikrina geresnę žaidimų patirtį, tačiau sumažina nešiojamojo kompiuterio perkeliamumą. Optimali skiriamoji geba yra tokia:

1. 15.6 coliai – F
   l HD (1920×1080 taškų);
   • 17.3″ ir didesni – 4K.

Taip pat verta prisiminti, kad kuo didesnė ekrano skiriamoji geba, tuo daugiau energijos suvartojama. 4K ekranai akumuliatorių išsikrauna maždaug du kartus greičiau nei FHD ekranai – nepriklausomai nuo įstrižainės.

Žaidėjų funkcijos

Specializuotos žaidėjams skirtos funkcijos, kurios labai pagerina žaidimų patirtį (o kai kuriais atvejais prideda tiek pat vertės nešiojamajam kompiuteriui)

1. Mechaninė klaviatūra arba tiesiog padidinta klavišų eiga. Dėl to žaisti greitas šaudykles ir panašius projektus tampa malonu, nes galima geriau kontroliuoti veikėjo elgesį;
2. Stalinio kompiuterio vaizdo plokštės palaikymas. Deja, tai įdiegta tik viename žaidimų nešiojamojo kompiuterio modelyje – „Razer Blade”, tačiau tai užtikrina maksimalų grafikos našumą;
3. Perprogramuojama klaviatūra. Daugelyje žaidimų nešiojamųjų kompiuterių yra speciali klaviatūra arba jutiklinis kilimėlis, kuriam galima pritaikyti reikiamus sparčiuosius klavišus;
4. Itin plonas dizainas. Kai kurių žaidimų nešiojamųjų kompiuterių modelių (pvz., „Aorus x5 v6” arba „Dell Inspiron 15 Gaming”) matmenys panašūs į klasikinių mobiliųjų kompiuterių matmenis. Dėl to juos galima lengviau nešiotis, tačiau gerokai sutrumpėja akumuliatoriaus veikimo laikas. Kito itin plono nešiojamojo kompiuterio „Razer Blade” baterija veikia mažiau nei 4 val.

Pardavėjai

Geriausius nešiojamuosius kompiuterius žaidimams gamina šios bendrovės:

1. „Razer”;
2. „Dell”;
3. Asus;
4. „Gigabyte”;
5. HP;
6. Aorus.

Razer

„Razer” pristato pavyzdinius žaidimų nešiojamuosius kompiuterius. Pavyzdžiui, 2016 m. „Blade” ir „Blade Pro” modeliuose buvo visiškai žaidėjų įkvėptų „dalykų”, pavyzdžiui, „NVIDIA GeForce GTX 1080” vaizdo plokštės, 32 GB operatyviosios atminties ir 2 TB SSD diskas, įrengtas PCIe lizde, kad būtų užtikrintas didžiausias greitis. Ir visa ši aukščiausios kokybės aparatinė įranga kažkaip telpa į ploną korpusą. Be to, „Razer” išrado unikalią nešiojamojo kompiuterio „atnaujinimo” sistemą – prie „Blade” galima prijungti išorinę vaizdo plokštę per specialų įrenginį. Trūkumas yra gana nuspėjamas – kaina.

„Dell”

„Dell” turi dvi žaidimų nešiojamųjų kompiuterių linijas, brangią ir ne tokią brangią. Pirmiausia – A serija