10 mokslinių meditacijos naudos paaiškinimų

Meditacijos istorija siekia daugiau nei 3000 metų. Kilęs iš budizmo ir hinduizmo gelmių, jis pirmiausia buvo dvasinė priemonė, padedanti išvalyti protą ir pasiekti vidinį nušvitimą.

Vakaruose naudojama šiuolaikinė meditacinė praktika toli gražu nesusijusi su religiniu kontekstu. Jis naudojamas stresui, nervinei įtampai mažinti ir atsipalaidavimui pasiekti.

Už šią pasaulietinę meditaciją, be kitų, esame dėkingi Džonui Kabatui-Zinnui (John Kabat-Zinn), kuris, daug metų studijavęs budistų dvasines praktikas, nusprendė naudoti meditaciją kaip streso mažinimo programos pagrindą. Jis iš meditacijos praktikos pašalino viską, kas susiję su religija, ir pavertė ją pagrindine psichoterapijos priemone dirbant su žmonėmis, linkusiais į streso reakcijas ir padidėjusį nerimą. Šiai meditacijos atmainai suteiktas alternatyvus pavadinimas – dėmesingo įsisąmoninimo praktika. Šiuo metu tai populiariausia nereliginės meditacijos forma.

Mokslininkai į meditaciją atkreipė dėmesį daugiau nei prieš 50 metų. XX a. septintajame dešimtmetyje Harvardo medicinos mokyklos kardiologo Herberto Bensono (Kabat-Zinnas taip pat dirbo šioje mokykloje) dėka tapo žinoma apie meditacijos poveikį širdies ritmui, kvėpavimo dažniui ir medžiagų apykaitai. Nuo to laiko mokslininkų bendruomenės susidomėjimas šia tema nemažėjo ir per pastaruosius 15 metų pasiekė aukščiausią tašką.

Pastaruoju metu meditacija tampa vis populiaresnė.

Meditacijos nauda yra moksliškai paaiškinta. Dauguma jų pagrįstos patikimais smegenų magnetinio rezonanso tomografijos ir encefalografijos duomenimis.

Meditacijos poveikį lemia tai, kad žmogaus smegenys pasižymi neuroplastiškumu, t. y.. gali keistis veikiamas tam tikrų veiksnių. Meditacija yra toks galingas poveikis, keičiantis fizinę smegenų struktūrą. Reguliariai mankštinantis galima pasiekti reikšmingų gyvenimo ir suvokimo pokyčių.

Laimė

Mokslininkai mano, kad medituojant didėja nervų aktyvumas centruose, atsakinguose už laimės pojūtį. Daugelį metų meditaciją praktikuojančių žmonių meditacija yra 700-800 proc. Naujokų – 10-15 proc. Šį poveikį pastebėjo JAV ir Tibeto mokslininkai.

Nerimo mažinimas

Sąmoningumo meditacija padeda apdoroti trauminius išgyvenimus, susijusius su baimėmis, ir padeda pacientams susidoroti su nerimo sutrikimais. Tokią išvadą padarė 2019 m. tyrimą atlikę mokslininkai. Jie nustatė, kad meditacija keičia smegenų baimės prisiminimų apdorojimo būdą. Kenčiantysis nuo nerimo reaguoja su baime, kai jam primenamas traumuojantis įvykis, net jei iš tikrųjų nėra jokios grėsmės. Šuns įkandimo auka grįžta į tą būseną kiekvieną kartą, kai išgirsta šuns lojimą arba pamato artėjantį šunį.

Nerimo sutrikimai, kuriuos lemia prisiminimai apie ūmią stresinę situaciją, dažnai gydomi taikant poveikio terapiją. Kai žmogus susiduria su nerimą keliančiu dirgikliu, tačiau saugioje aplinkoje. Dėl to šis provokuojantis stimulas nebeturėtų būti suvokiamas kaip pavojingas ir keliantis baimę. Individas palaipsniui pripranta, kad stimulas pats savaime nekelia grėsmės.

Sąmoningumo meditacija buvo pasiūlyta kaip optimali poveikio terapijos sąlyga, nes ji apima dabarties momento išgyvenimą atviru, smalsiu ir inertišku protu.

Sąmoningumo mokymas (meditacijos forma) gali pagerinti emocijų reguliavimą, nes keičia neurobiologines reakcijas. Meditacija padeda žmonėms išmokti mažiau reaguoti ir geriau prisitaikyti prie nerimą keliančių dirgiklių. Tai patvirtino Masačusetso ligoninės, esančios Harvarde, mokslininkų atliktas tyrimas.

Tyrimo dalyviams (42 žmonėms) po 8 savaičių meditacijos kurso buvo atliktas smegenų magnetinio rezonanso tyrimas. Mokslininkus domino su dėmesiu ir atmintimi susijusių neuroninių tinklų pokyčiai. Tyrėjai nustatė, kad po sąmoningumo mokymų hipokampe įvykę pokyčiai buvo susiję su didesniu gebėjimu prisiminti saugius momentus ir taip adaptyviau reaguoti – nereaguoti į dirgiklius su baime.

Meditacija taip pat gali pagerinti mūsų gebėjimą kartais prisiminti šią naują, mažiau bauginančią reakciją ir taip atsikratyti įpročio nerimauti.

Poilsis smegenims

Fiziologiškai meditacijos metu smegenys nustoja apdoroti įprastą informacijos kiekį. Sumažėja beta ritmas (EEG ritmas nuo 14 iki 30 Hz diapazone, kurio įtampa yra nuo 5 iki 30 µV), todėl jis gali atsistatyti. Po 45 minučių trukmės treniruotės atlikus smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą paaiškėjo, kad smegenų srityse, atsakingose už planavimą ir sprendimų priėmimą, sumažėja aktyvumas. Sumažėjęs aktyvumas kitose srityse, ypač susijusiose su išorinių signalų apdorojimu. Dėl to smegenys atsipalaidavo ir iš „budrumo” tapo „budrumo” būsenos. Tokias išvadas padarė Harvardo mokslininkai.

Padidėjęs serotonino kiekis

Meditacijos metu į smegenis išsiskiria serotoninas, neurotransmiteris, vadinamas laimės hormonu. Serotoninas iš tikrųjų yra naudingas nuotaikai gerinti ir depresijos simptomams mažinti. Tačiau jo perteklius gali sukelti nerimą, liūdesį ar panikos priepuolius. Šizofrenija sergantiems žmonėms jis gali sukelti psichozę.

Mąstymo funkcijų išsaugojimas senatvėje

Kalifornijos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad meditacija padeda išvengti smegenų senėjimo. Jie tyrė medituojančių vyresnio amžiaus žmonių pilkosios medžiagos (atsakingos už atmintį ir mąstymo operacijas) kiekį. nustatė, kad jų smegenys buvo geresnės nei tų, kurie nemeditavo.

Sumažėjo depresijos simptomų

Privačiame Baltimorės universitete atliktas tyrimas patvirtino, kad meditacijos poveikis depresijai yra panašus į antidepresantų poveikį.

Geresnė psichologinė savijauta

Teigiamas poveikis psichologinei savijautai, kai žmogus reguliariai medituoja bent 8 savaites (tiek trunka MBSR programa – mindf

Streso mažinimą, kuris buvo taikomas tyrimo dalyviams, įrodė magnetinio rezonanso tomografija. Atvaizduose matėsi, kad amygdaloje, kuri yra atsakinga už baimę, nerimą ir stresą, sumažėjo ląstelių tūris. Ir kaip padidėjo smegenų sričių, atsakingų už emocijų kontrolę, apimtis.

Atitinkamą meditacijos poveikį pastebėjo ir patys tiriamieji.

Didesnė koncentracija ir dėmesio koncentracija

Yra mokslinių įrodymų, kad praktikuojant meditaciją pagerėja kognityviniai įgūdžiai. Praėjus vos dviem savaitėms po praktikos, jų gebėjimas susikaupti ir įsiminti informaciją pagerėjo 16 proc. Tokią išvadą padarė JAV mokslininkai. Šis poveikis yra suprantamas. Pasaulietinė meditacija apima ilgalaikį susitelkimą į objektą, o tai galima laikyti gera dėmesio lavinimo praktika.

Pagalba nuo priklausomybės

Pastaraisiais metais atliekama vis daugiau tyrimų, kuriuose pateikiami svarūs įrodymai apie teigiamą meditacijos poveikį priklausomybių turintiems žmonėms. Nuosekliausias poveikis pastebėtas tarp rūkančiųjų. Pavyzdžiui, vos dvi savaites praktikuojant meditaciją intensyviai rūkantys asmenys surūko 60 % mažiau cigarečių. Tie, kurie praktikuoja sąmoningumo praktiką, meta rūkyti net dažniau nei tie, kurie dalyvauja populiarioje Amerikos programoje „Nerūkyti”. Šie rezultatai gauti dėl to, kad meditacijos metu už savikontrolę atsakingos smegenų sritys – prefrontalinė žievė ir priekinė cingulinė. Tai patvirtina smegenų skenavimas. Taigi net ir trumpi meditacijos mokymai gali pagerinti savikontrolę ir sumažinti rūkymą. Meditacija taip pat gali turėti įtakos kovojant su kitų rūšių priklausomybėmis.

Poveikis moksleivių akademiniams pasiekimams

Mokyklose, kuriose meditacija buvo įtraukta į pamokų tvarkaraštį, mokinių rezultatai pagerėjo – pagerėjo pažymių vidurkis, jie rečiau praleidžia pamokas. Šių mokyklų mokytojai pranešė, kad klasėse mažiau trikdoma veikla ir pagerėjo vaikų elgesys.

Mokslas patvirtina, kad meditacija gali būti naudinga tiems, kurie ją praktikuoja reguliariai. Neatsitiktinai tokios technologijų milžinės kaip „Google”, „Apple” ir „Target” meditacijos praktiką įtraukė į savo darbuotojų darbo grafikus.

Šaltiniai:

naujienos.harvardas.edu/gazette/story/2019/10/mindf

ness-meditation-study-shows-changes-in-neural-responses-to-pain-and-fear/

Eileen Luders, Nicolas Cherbuin ir Florian Kurth „Amžinai jaunas: galimas ilgalaikės meditacijos poveikis pilkosios medžiagos atrofijai”

/journals/jamainternalmedicine/f

larticle/1809754

Sarah Lazar ir kt. „Smegenų kamieno pilkosios medžiagos koncentracijos pokyčiai po sąmoningumu pagrįstos intervencijos koreliuoja su geresne psichologine savijauta”.

Nėra susijusių pranešimų