Šeimos konfliktų priežastys ir jų sprendimo būdai

Emociniai konfliktai greitai įsiplieskia ir gali būti sunkiai išsprendžiami. Tai ypač taikytina šeimos ginčams. Kiekvienoje šeimoje kartais kyla konfliktų. Tik visiškai praradę susidomėjimą vienas kitu sutuoktiniai niekada nesutaria. Kai kurie ginčai yra nepavojingi, o kiti padaro nepataisomą žalą santykiams. Laiminga šeima yra ne ta, kurioje nėra ginčų, bet ta, kurioje mokama išspręsti nesutarimus dėl pinigų, nešvarių indų ir uošvės atvykimo. Tačiau jei kivirčai kyla per dažnai, jie gali baigtis skyrybomis. Taigi pageidautina išmokti, pirma, tinkamai elgtis konfliktinėse situacijose ir, antra, jei įmanoma, jų išvengti.

Kodėl kyla konfliktai šeimoje

Sutuoktiniai gali kivirčytis tiek dėl menkiausių dalykų, tiek dėl labai svarbių priežasčių.Dažniausios santuokinių konfliktų priežastys:

1. Kova dėl lyderystės. Jei susituokia dvi stiprios asmenybės, gali kilti ginčų, nes nė vienas sutuoktinis nenori paklusti, o abu nori įsakinėti.

2. Žalingi įpročiai. Kai vyras ar žmona piktnaudžiauja alkoholiu ar narkotikais, ramybė šeimoje neįmanoma.

3. Finansiniai klausimai. Vieno iš sutuoktinių noras taupyti šeimos lėšas arba gyventi partnerio sąskaita dažnai tampa nesutarimų priežastimi.

4. Pavydas. Jei vienas iš partnerių yra pavydus arba dažnai duoda pretekstą pavydėti, konfliktų išvengti nepavyks.

5. Principų ir įsitikinimų neatitikimai. Problema dažnai iškyla, kai vyras ir žmona yra kilę iš skirtingų socialinių sluoksnių arba užaugę skirtingose kultūrinėse ir religinėse tradicijose.

6. Nesugebėjimas teisingai paskirstyti namų ruošos darbų ir spręsti buitinių problemų. Kai vienas iš sutuoktinių nori visus namų ruošos darbus užkrauti partneriui, tai kelia pagrįstą pasipiktinimą. Šventės, laisvalaikis ir tai, kas šiandien plauna indus ir kas ruošia vakarienę, yra dažni kivirčų šeimoje šaltiniai.

7. Giminaičių kišimasis į šeimos reikalus.Dažnai konfliktus ir skyrybas išprovokuoja giminaičiai.

8. „Vaikų klausimas”,Kai sutuoktinis nori vaikų, o kitas sutuoktinis vengia tėvystės. Tas pats pasakytina ir apie vaikų skaičių bei jų auklėjimo principus.

Dauguma šių santuokinių nesutarimų yra lengvai išsprendžiami, ypač tie, kurie yra susiję su nedideliais situaciniais neatitikimais. Tačiau jei šeimyniniai kivirčai tampa kasdienybe, pora nuolat konfrontuoja ir negali susitarti net buitiniais klausimais, tikėtina, kad kyla bendras nepasitenkinimas santuoka ir nepasitenkinimas partneriu, kuris yra už nepilnamečių.

Tokie partneriai dažniau ginčijasi labai aštriai, panašiai kaip „kova”, o ne bandymas susitarti. Ginčo metu jie pamiršta, dėl ko kilo konfliktas, ir jų tikslas yra ne išspręsti konfliktą, o įsitvirtinti ir įskaudinti vienas kitą. Konfliktas tampa destruktyvus.

Destruktyvaus konflikto požymiai

Kartais nuo pat pokalbio pradžios tampa aišku, kad konfliktą bus sunku išspręsti taikiai ir su mažiausiais nuostoliais abiem pusėms. Tokia griežta pokalbio pradžia 96 % atvejų gali lemti neigiamą rezultatą.

Vienas iš konflikto dalyvių pradeda konfliktą paniekinamai, kritiškai ar sarkastiškai.

Nepagarba:Sutuoktiniai yra linkę žeminti vienas kitą, kartais atvirai agresyviai, bet dažniau tyčiodamiesi.

Kritika arba sarkazmas: kitas sutuoktinis ne tik dėl ko nors skundžiasi, bet ir apskritai išreiškia neigiamą požiūrį į kitą sutuoktinį. Apibendrinimai yra ypač destruktyvūs. „Pavyzdžiui, visada po savęs palieki purvo” arba „Bent kartą išsiskalbk savo nešvarias kojines”, arba „Niekada nepasirodai laiku” ir t. t..

Kritikos ar sarkazmo srauto veikiamas asmuo reaguoja gynybiškai, teisinasi arba ignoruoja visus į jį nukreiptus žodžius, tapdamas neįveikiama siena. Dėl abiejų strategijų konfrontacija tampa dar intensyvesnė.

Patarimai, kaip destruktyvų konfliktą paversti konstruktyviu

Šeimos psichologai mano, kad daugelis porų konfliktuoja, nes nėra pasirengusios santuokos iššūkiams ir išbandymams. Jauni vyrai ir žmonos dažnai klaidingai mano, kad jei juos sieja abipusiai jausmai, a priori neturėtų kilti problemų ir nesutarimų. Todėl jie nusivilia vienas kitu ir išsiskiria, nors galėjo bandyti konstruktyviai išspręsti konfliktą.

Sutuoktinių poros, žinančios, kaip elgtis konfliktinėse situacijose, ne tik išvengia skyrybų, bet ir stiprina savo santykius. Taigi, pateikiame keletą naudingų patarimų, kaip išspręsti bet kokį konfliktą ir neleisti jam paaštrėti:

Išmokite ne tik klausytis, bet ir išgirsti savo partnerį.Sutuoktiniai, kurie kivirčo metu bando išsakyti savo nuomonę neišklausę vienas kito argumentų, rizikuoja susipykti ir išsiskirti dėl menkiausių motyvų. Parodykite partneriui, kad nors ir nesutinkate su jo požiūriu į tam tikrą dalyką, apskritai jį priimate (tokį, koks jis yra). Atminkite, kad, išsakydami žmogui daug kritikos ir nuoskaudų, tiesiog priverčiate jį aklai gintis.

Kai žmonės konfliktuoja (tai gali būti trumpi nesutarimai, šauksmai ar ledinė tyla), kiekvienas tikisi laimėti mūšį. Žmogus taip susikoncentruoja į savo nuoskaudas ir bandymus įrodyti savo nuomonę, kad normalus bendravimas tampa beveik neįmanomas. Vietoj to stenkitės ramiai ir su meile išklausyti vienas kito nuomonę; tai padeda rasti kompromisą ir atkurti pusiausvyrą.

Psichologai kaip tinkamiausią konfliktų sprendimo būdą siūlo aktyvų klausymąsi. Svarbiausia yra pabandyti įsijausti į priešininko vietą. Pirmiausia atidžiai išklausykite, o tada švelniai pasakykite, kad suprantate, bet situaciją vertinate iš kitos perspektyvos. Jei turite pretenzijų sutuoktiniui, išdėstykite jas „Aš – teiginiai” forma, sutelkdami dėmesį į savo išgyvenimus ir jausmus, kuriuos sukėlė partnerio elgesys. Pavyzdžiui, vietoj „Tu visada vėlai dirbi, niekada nespėji laiku pavalgyti vakarienės ir man tenka 10 kartų pašildyti maistą” – „Jaučiuosi vieniša, nes turiu vakarieniauti be tavęs. Kitas asmuo turi įsitikinti, kad supranta, kas sakoma atsakant į kiekvieną teiginį. Norėdami tai padaryti, perfrazuokite sakinį ir užduokite klausimą: „Ar teisingai supratau?…” arba „taigi, jūs norite pasakyti, kad…”. Po to turite leisti partneriui suprasti, kad jums rūpi jo jausmai ir kad gerbiate jo poziciją.

Šis metodas iš tiesų veikia, ir daugelis santuokos terapeutų jį taiko terapijoje. Nors šis metodas turi ir kritikų. Pavyzdžiui, garsiosios „Meilės laboratorijos” autorius Johnas Gottmanas. Jo manymu, konflikto metu, kai emocijos yra labai stiprios, beveik neįmanoma ramiai išklausyti kitą šalį, besąlygiškai priimant ir pripažįstant jos poziciją. Tačiau verta išbandyti aktyvų klausymąsi.

1. Būkite pasirengę nuolaidoms ir kompromisams. Jei pirmenybę teiksite savo išdidumui, o ne santykiams, atsidursite aklavietėje ir niekada neatsigausite po konflikto. Atminkite, kad jūsų ginčas yra tik nuomonių ir požiūrių skirtumas, o ne kova. Todėl tikslas yra ne parodyti panieką oponentui ar savo pranašumą, bet rasti bendrą sprendimą ir išspręsti nesutarimus.

2. Per ginčus stenkitės nekelti balso.Sutuoktiniai, kurie yra linkę prarasti emocijų kontrolę, dažniau išsiskiria.

3. Niekada nesureikšminkite to asmeniškai.Jei norite išsaugoti santuoką, atminkite, kad ginčai praeis, o išsakyti skaudūs žodžiai ilgai išliks atmintyje.

4. Niekada niekam neleiskite kištis į jūsų konfliktus. Net artimi giminaičiai neturi teisės kištis į situaciją, kuri susijusi tik su jumis ir jūsų sutuoktiniu.

5. Slopinkite savo egoizmą. Atminkite, kad kai susituokiate, tai reiškia, kad nuo šiol jūs ir jūsų partneris gyvensite vienas dėl kito, o ne kiekvienas dėl savęs. Būtina suprasti nesutarimus sukeliančius skirtumus ir išmokti gerbti sutuoktinio poziciją.

6. Dažniau atsisveikinkite. Poros, negalinčios pamiršti nuoskaudų ir nesusitaikstančios su vienas kito trūkumais, pasmerktos išsiskirti.

7. Nesistenkite išvengti konfliktų. Bandymas vengti aptarti skirtumus paverčia konfliktą pagrindine problema. Šiuo atveju nepasitenkinimas lieka neišsakytas ir tik kaupiasi sieloje, bet neišnyksta. Tai gali tapti uždelsto veikimo bomba – anksčiau ar vėliau ji sprogs ir bus daug sunkiau taikiai išspręsti problemą.

Bloga žinia yra ta, kad daugumos ginčų santuokoje neįmanoma išspręsti. Galite pakeisti vienas kito nuomonę, bet negalite išvengti nesutarimų dėl esminių gyvenimo būdo, asmenybės bruožų ar vertybių skirtumų. Konfliktai dėl šių skirtumų yra laiko švaistymas ir kenkia santuokai.

Gera žinia yra ta, kad sutuoktiniai gali išmokti valdyti savo santykius taip, kad nesutarimai dėl tokių skirtumų būtų reti.

Ką galima padaryti, kad konfliktai kiltų kuo rečiau:

1. Domėjimasis kito žmogaus gyvenimu. Šeimose, kuriose vyras žino žmonos gyvenimą, jos interesus, žino, kas jai svarbu ir vertinga, o žmona žino vyro gyvenimo detales, pageidavimus, problemas ir vertybes, daug rečiau kyla konfliktų ir lengviau išeina iš konfliktinių situacijų. Tai susiję tiek su giliomis vertybėmis, tikslais, svajonėmis ir gyvenimo principais, tiek su smulkmenomis (ar jūsų vyras mėgsta gruzdintus kotletus, ar labiau mėgsta minkštus). Žinoti, ką galvoja ir jaučia jūsų partneris, ir gerbti jo jausmus bei įsitikinimus – konstruktyvaus visų konfliktų ir ginčų sprendimo pagrindas.

2. Rūpinimasis savo partneriu ir dėmesys jam. Dėmesys yra emocinio artumo pagrindas; jis padeda mums palaikyti ryšį net dėl mažų dalykų: „Sriuba šalta” – „Leisk man ją pašildyti”; „Sapnavau košmarą” – „Papasakok man”; „Ar prisimeni, ar turime namuose duonos” – „Neprisimenu, bet tam atvejui nupirksiu” ir pan..

3. Šiluma, draugiškumas ir geranoriškumas vienas kito atžvilgiu yra saugos pagalvė, kuri gali padėti išlaikyti teigiamą jausmą vienas kitam ir jūsų santuokai net skandalų metu.

Išmokti priimti ir mylėti kitą žmogų su visais jo ypatumais ir trūkumais nėra lengva. Tačiau sutuoktiniai, kurie pirmenybę teikia šeimai, o ne sau, yra linkę gyventi kartu daug metų, nepaisant problemų ir konfliktų.

Šaltiniai:

John Gottman, „7 laimingos santuokos principai, arba Emocinis intelektas meilėje”

Daniel Shapiro knyga „Apie emocijas: kaip spręsti skaudžiausius konfliktus šeimoje ir darbe