Realiai: 7 veiksmingos praktikos pavyzdžiai

Visi gyvename pusiau idealiame, išgalvotame pasaulyje, kurį lemia individualus suvokimas ir vyraujančios nuostatos. Kartais tai lieka nepastebėta ir dažnai tampa konfliktų ir nesusipratimų priežastimi. Niekas negali įtikti, bet savo pačių labui galite pabandyti į viską pažvelgti realistiškiau.

Psichinės gynybos mechanizmai yra pažįstami ir patogūs

Likti tikrovės užkulisiuose yra pakankamai patogu, jei tai leidžia užtikrinti deramą gyvenimo lygį ir supratimą. Turite teisę skelbti savo vertybes ir įsitikinimus, jei jie padeda bendrauti ir atlikti kasdienę veiklą. Tačiau kartais reikia keisti įprastą gyvenimo būdą.

Tikrovės vengimas – tai psichikos gynybiniai mechanizmai, kai asmuo susikuria vidinį stabilų mąstymo ir elgesio modelį, interpretuoja tai, kas vyksta, pritaikydamas prie jo išorinius veiksnius.Tokiose situacijose reikalinga psichologinė apsauga:

1. yra pavojingų, nenuspėjamų bendravimo elementų, kurie apsunkina psichofiziologinę būseną;

2. Norima išlyginti padėtį, neutralizuoti krizę sukeliančius reiškinius dedant kuo mažiau pastangų.

Komfortas ir saugumas yra pagrindiniai žmogaus poreikiai; nuolatiniai konfliktai ir stresas išsekina psichiką ir sukelia norą atsiriboti, pasislėpti. Visus gynybos mechanizmus žmogus įjungia veikiamas pasąmonės impulsų, kurie verčia jį bėgti ir slėptis. Psichologiniai gynybos mechanizmai padeda „sušvelninti” pasekmes ir suteikti joms pakenčiamą prasmę, jei neįmanoma visiškai pašalinti jų poveikio situacijai.

Asmuo turi arba sąmoningai įveikti kylančias problemas, arba vengti dalyvauti ir iškreiptai interpretuoti savo tikrovę. Sprendžiant problemą, kritinį prieštaravimą, gyvenimo nenuoseklumą, tenka vienaip ar kitaip reaguoti, priimti atsakingus sprendimus. Tada įgyvendinkite planus, gaukite rezultatus ir įvertinkite efektyvumą. Ilgas ir nuobodus, lengviau apsimesti, kad nieko nevyksta.

Jei neįmanoma adekvačiai reaguoti į vyraujančias sąlygas, turime susikurti fiktyvią patogią realybę, kurioje nėra jokių erzinančių aplinkybių. Taip išvengiama psichologinių traumų poveikio ir išlaikomas stabilus savęs suvokimas.

Savisaugos instinktas kartais trukdo

Psichinės gynybos mechanizmai – tai savireguliacijos sistema, kuri būtina norint susidoroti su neigiamais, traumuojančiais išgyvenimais. Kiekvienas žmogus siekia sukurti stabilią, nuspėjamą egzistenciją, kad galėtų reaguoti į išorinius poveikius su mažiausiomis energijos sąnaudomis.Todėl formuojasi tvarūs savisaugos būdai:

1. Paslėpti, pašalinti streso šaltinius iš sąmoningos proto dalies, suteikti jiems „nelegalų” statusą;

2. keisti, transformuoti neigiamą patirtį, koreguoti suvokimą, kad būtų išvengta streso.

Toks prisitaikymas padeda susikurti savo elgesio modelį, pagrįstą baimėmis ir įprastu elgesiu. Tačiau realus gyvenimas nėra toks grėsmingas, koks buvo praeityje, priešpaskutiniame šimtmetyje, kai reikėjo kovoti su badu, ligomis, skurdu, buitine netvarka. Tačiau mūsų smegenys paprastai įtarinėja visus, niekuo nepasitiki, šiuolaikiniai neurotikai visai nekaltą pastabą gali interpretuoti kaip rimtą „išpuolį” ir pasiūlyti visą atsako strategiją.

Gynybos mechanizmų buferinė funkcija padeda suderinti asmeninius poreikius ir suvokimą su gyvenimo realybe. Protingos ir apdairios smegenys užtikrina dinamišką asmenybės vystymąsi, kad ji kuo geriau prisitaikytų prie aplinkos ir visuomenės. Pavyzdžiui, religingi žmonės noriai keičia savo gyvenimo įsitikinimų sistemą, kad galėtų pasinaudoti pažangiausio mokslo ir technologijų privalumais.

Žinoma, psichologine gynyba siekiama kilnių tikslų: sumažinti psichologinio distreso sunkumą, reguliuoti emocinės įtampos lygį. Tačiau laikui bėgant įprastinė apsauginė reguliacija praranda savo gydomąsias savybes ir tampa paliatyvia reakcija. Tokia gynyba turi nedidelį poveikį ir negali padėti radikaliai peržiūrėti savo pozicijos.

įsivaizduojamos ir realios pasekmės

Nuolatinis neigiamų emocijų slopinimas sukelia apatiją ir emocinį perdegimą, kai sumažėja bendras suvokimo gylis ir nyksta teigiamos, džiugios emocijos. Psichika yra organizuota taip, kad negali būti sukonfigūruota tik transliuoti teigiamas emocijas, nervų sistema gali patirti ir stresą, diskomfortą.

Klausimas – kaip tinkamai reaguoti ir susidoroti su jausmais, o ne kaip jų išvengti, kaip atsikratyti „nereikalingų” sukrėtimų ir kančių. Skonio įvairovę galima pajusti tik naudojant „kartaus” ir „saldaus” receptorius. Psichoprotekciniai veikimo būdai blokuoja improvizaciją, kūrybiškumą. Asmuo nustoja būti savo paties biografijos autoriumi, sąmoningai prisitaikydamas prie kito asmens scenarijaus šeimoje ar referencinėje socialinėje grupėje.

Neigiama tokios apsaugos vertė akivaizdi ir individualios situacijos lygmeniu, nes asmuo jaučia tam tikrą palengvėjimą ir ignoruoja realias pasekmes. Iliuzinis, trumpalaikis palengvėjimas ilgainiui neduoda ramybės ir užtikrintumo. Tačiau naudojama apsaugos technika yra fiksuota, kaip naudingas elgesio įgūdis, kaip įprotis, padedantis įveikti panašias situacijas, nes ji sumažina energijos sąnaudas ir laiko praradimą.

Apsvarstykime, kas dėl to kaltas

Psichologinių gynybos priemonių naudojimas atskleidžia nepasitikėjimą ir nerimą keliantį aplinkos suvokimą. Pokyčiai, socialinė raida taip pat turi įtakos individualiems psichoreguliacijos būdams. Gynybos mechanizmai būdingi tiek normaliam, tiek nenormaliam elgesiui; tai buferis, kontaktinė zona tarp asmeninės ir socialinės erdvės. Taip pat ir atsakomybė už kiekvieno žmogaus psichikos sveikatą yra bendra tarp jo ir jo aplinkos.

Kai kurie asmenys labai gerai sugeba sukurti asmeninės gynybos mechanizmus, kad išvengtų „užpuolimo”. Įprasti pasąmonės impulsai lemia kitus motyvus, įsitikinimus ir nuostatas.

PasiūlymasPatikrinti kai kuriuos psichoprotekcinius mechanizmus,kurie padeda sugrįžti į realybę.

1. Pakartotinis vertinimas– Sumažinti arba hiperbolizuoti, perdėti tikrus įvykius ir santykius. Žmogus labai selektyviai interpretuoja savo veiksmus ir stengiasi atlikti idealų, tobulą vaidmenį. Pavyzdžiui, jei per gatvę perėjote seną moterį, dabar galite sakyti, kad užsiimate gerontologija ir gelbėjate žmoniją.Veiksmas: išsirinkite arba perrašykite savo gyvenimo aprašymą (amžius, išsilavinimas, darbo patirtis, atlyginimo dydis, šeimyninė padėtis) – tai jūsų tikrasis gyvenimo bagažas. Dėl perdėtų dorybių sunku sutelkti dėmesį į savo įgūdžių tobulinimą ar svarbių tikslų siekimą.

2. Atsisakymas– Atsisakymas pripažinti realias problemas, įsitraukti į savirefleksiją, siekiant nustatyti diskomfortą, nemalonumus. Geriau viską pamiršti ir sakyti, kad to niekada nebuvo. Pavyzdžiui, asmuo gali slėpti nuo savęs ar kitų, kad jis buvo atleistas iš darbo dėl to, kad buvo netinkamas savo profesijai; geriau būtų sakyti, kad jis „trukdė viršininkams”.Veiksmas: sudaryti sąmoningo amžiaus paslėptų problemų ir konfliktų sąrašą. Lengviau prisipažinti, kad galite pavogti tris Eurolius iš tėvų kišenės arba pabėgti iš savo vestuvių.

3. Regresija– Senų mąstymo ir elgsenos mechanizmų taikymas pasikeitusioms sąlygoms. Negalima visą gyvenimą mokėti tik daugybos lentelę arba vartoti paauglių žargoną. Pakeitus darbą ar atsiradus naujoms šeimyninėms aplinkybėms, tenka tobulinti savo įgūdžius, keisti bendravimo stilių.Veiksmas: Užrašykite naujausius dramatiškus pokyčius savo gyvenime (1-2 metai). Visų akivaizdoje nurodykite, kas dėl to pasikeitė jūsų elgesyje, ką dar reikia keisti, pasirodo, jūsų laukia daug darbo.

4. Racionalizavimas– Gebėjimas pateisinti bet kokį veiksmą ar neveikimą ir suteikti jam prasmingą reikšmę. Nesistengiu rasti naujo darbo, nes nėra tinkamų laisvų darbo vietų ir nėra kam laistyti gėlių. Veiksmas: parašykite penkias ar šešias kritines pastabas, kurias dažniausiai girdite iš aplinkinių (draugų, giminaičių, kolegų). Įvertinkite kiekvieną iš jų 10 balų, kiek jie teisingi, pagalvokite, kaip galėtumėte juos taikyti.

5. Sublimacija– Energijos transformavimas į neveiklumą, abejingumą. Laisvalaikiu žmogus ketino rinkti herbariumą, bet iš tikrųjų jam pavyko nueiti tik iki artimiausio prekybos centro. Galima sakyti, kad tai apsauga nuo perkaitimo, energijos kaupimosi. Manau, kad taip, bet kažkodėl tai visada kartojasi.Veiksmas: užsirašykite tris didžiausias ir ambicingiausias svajones (tapti sėkmingu žveju, įsigyti tunų seinerių laivyną, įsteigti fondą, kuris padėtų tunų augintojams). Parašykite po tris praktinius tikslus. Pasitikrinkite, kokioje padėtyje esate, ar jūsų gyvenimo tikslai yra vaisingos vaizduotės ir nežabotos fantazijos vaisius.

6. Savikontrolė– labai paplitęs psichologinis pokytis, kai nenoras reaguoti ir veikti priskiriamas griežtai savikontrolei. Pavyzdžiui, vargu ar galėčiau atsispirti antrojo aukštojo išsilavinimo įgijimui, o kam man jo reikia?.Veiksmai: sudarykite 5-6 neatidėliotinų problemų sąrašą ir 10 balų skalėje įvertinkite, kiek galite daryti įtaką situacijai. Tikriausiai būsite nustebinti rezultato, teks iš naujo apsvarstyti savo svarbą pasaulio politikoje ir Rusijos liberalizmo istorijoje.

7. Savarankiškas pašalinimas– Savęs atsiribojimas nuo tikrovės, asmeninių ir socialinių santykių atmetimas. Taip žmogus iš anksto pašalina bet kokią įtampą ar nerimą, kurie dažnai būna susiję su žema saviverte.Veiksmas: plėsti savo kontaktų bazę, pvz., kasdien užmegzti kontaktus su 10 nepažįstamų žmonių pažinčių svetainėje arba gatvėje. Bus gerų, blogų, simpatiškų ir santūrių. Taip suprasite, kad niekas neprivalo jums šypsotis, bet yra daug daugiau malonių, draugiškų žmonių. Sumažės pasipriešinimas bendravimui, atsiras naujų interesų ir kontaktų.