Blogas elgesys mokykloje: ką turėtų daryti tėvai

Blogas vaikų elgesys mokykloje visada buvo gyvenimo dalis ir šios dienos nėra išimtis. Be to, dabar vis dažniau pasitaiko moksleivių.

Dėl tokio elgesio mokytojai išreiškia papeikimus, tai atsispindi mokyklos dienyne, o kartais pereinama prie administracinių veiksmų, pradedant kvietimu tėvams pasikalbėti su direktoriumi ar mokyklos vadovu ir baigiant kartais neteisėtu mokinių elgesiu. Kad išvengtume minėtų problemų, turime peržiūrėti moksleivio ugdymo metodus, apie tai ir kalbama šiame straipsnyje.

Kas lemia netinkamą elgesį?

Vargu ar galima iš karto pakeisti ramų ir subalansuotą elgesį į mokyklos drausmės pažeidimą. Jei elgesys staiga tampa deviantiniu ir vaikas elgiasi netinkamai – tai jau gera priežastis kreiptis į specialistą, psichologą ar net psichoterapeutą. Laimei, tokie atvejai vaikams ir paaugliams pasitaiko labai retai. Paprastai artimiausi suaugusieji iš pradžių nesidomi vaiko elgesio pokyčiais mokykloje, kol dėl to sulaukia mokytojų priekaištų.

Elgesio pasikeitimo blogo atžvilgiu priežastis galima įvardyti taip

1. Šeimoje trūksta tikros meilės vaikui. Suaugusieji turėtų prisiminti, kad pradėjęs lankyti mokyklą, vos sulaukęs 7 metų, vaikas išgyvena su amžiumi susijusį perėjimą, susijusį su sąmonės pokyčiais. Maždaug nuo 10 metų prasideda kitas gyvenimo etapas, o iki 12-13 metų vaikas įgyja visus mums žinomus „asmenybės” bruožus. Po to jis susidurs su brendimu ir hormonų fono pokyčiais, kurie kaip galingas cunamis nuplaus visus ankstesnius „darbus”, kad paauglys „atgimtų” naujoje būsenoje. Šiuo laikotarpiu vaikas išsaugos tik savo pavardę, vardą ir tėvavardį. Tėvai visada turėtų tai prisiminti ir laiku ištaisyti savo vaiko elgesį. Jei tam tikru momentu vaikas nustoja jaustis mylimas šeimoje, anksčiau ramus mažylis tampa maištininku ir pradeda protestuoti, o aktyvus mažylis gali užsisklęsti savyje. Viena iš pagrindinių tėvų užduočių – atpažinti šiuos pokyčius ir laiku parodyti rūpestį bei meilę.

2. Kita priežastis taip pat susijusi su vaiko mąstymo ir elgesio nestabilumu apskritai, kuris nuolat formuojasi. Todėl elgesio pokyčius gali sukelti išoriniai dirgikliai, net ir tokie, suaugusiųjų nuomone, nereikšmingi, kaip klasės draugo įžeidžianti pastaba jo adresu arba neteisingas, vaiko nuomone, neigiamas mokytojo pažymys.

3. Dėl per didelio griežtumo šeimoje vaikas gali „nuleisti garą” mokykloje. Būdamas geras berniukas namuose, bijodamas bausmės ar tėvų įskaudinimo, vaikas mokykloje pradeda „daryti blogiausia” ir tampa skriaudėju. Jei situacija šeimoje nesikeičia, anksčiau ar vėliau toks vaikas nustoja reaguoti į priekaištus ir dėl dvigubų standartų bei susikaupusių neigiamų emocijų toliau elgiasi „nepaisydamas sistemos”.

4. Kita galimybė yra ta, kad vaikas patenka į. Įvairiais raidos etapais, net jei šeimoje viskas gerai, vaikas „išbando” skirtingus elgesio modelius. Kartais užtenka susidraugauti su grupe ar net vienu vaiku, kurio elgesys patraukia pasitikinčios šeimos vaiko dėmesį, ir vaikas pradeda mėgdžioti „neigiamo” personažo elgesį, tiesiog iš noro suvaidinti „blogo berniuko” vaidmenį berniukui arba „beviltiškos mergaitės” vaidmenį mergaitei.

5. Noras parodyti lyderio savybes, įsitvirtinti komandoje, užimti vietą dėmesio centre. Lengviausias būdas šiuo atveju, kaip atrodo vaikui, žinoma, yra pažeisti drausmę. nes nereikia ugdyti jokių papildomų gabumų ar savybių, kurių įgijimas priklauso nuo to, kiek pastangų reikia įdėti, kad jų pasiektumėte.

6. Mokymasis yra nusivylęs, vaikas mažai mokosi arba nustoja mokytis, pasiduoda ir jaučiasi atstumtas. Jie griebiasi to, kas jiems prieinama, – nesutramdomų linksmybių ir triukšmingo elgesio per pertraukas, kalbėjimosi su bendraklasiais klasėje ir ginčų su mokytojais kaip pakaitalo. Tai priemonė nuo nuobodulio, kai reikia suprasti ir išmokti ką nors iš mokyklinės programos.

7. Terminas, kuris dabar dažnai vartojamas kaip hiperaktyvumas. kuris apima santūrumo stoką, padidėjusį emocionalumą, daugybę iššvaistytos energijos. Problemos priežastis gali būti, viena vertus, papildomos fizinės veiklos trūkumas, kuris gali suteikti jam sporto klubą. Kita priežastis, palyginti neseniai atsiradusi, yra „skaitmeninė” priklausomybė, kuri gali paskatinti tokį vaikų elgesį. Šiuo atveju verta atkreipti dėmesį į PSO rekomendacijas riboti laiką, praleidžiamą prie įtaisų.

8. Yra akivaizdžių ar paslėptų priežasčių, kurios turi įtakos vaiko psichoemocinei būsenai ir dėl kurių jis klasėje jaučiasi nejaukiai. Šiuo atveju blogas elgesys yra vaiko savigynos išraiška.

Apie įvairias netinkamo vaikų elgesio apraiškas ir kaip su jomis kovoti skaitykite čia.

Galbūt „tai praeis…”?!

Kai kurie tėvai dėl blogo savo atžalų elgesio mokykloje renkasi „stručio poziciją”, užkasdami galvas į standartinių pasiteisinimų „smėlį”, pavyzdžiui, „jis iš to išauga”, „jis iš to išaugs”, „tai išsispręs savaime”… Be abejo, vaikų psichika yra lankstus ir stabilus dalykas, ir dėl nuolat augančio nervinių jungčių skaičiaus vaikas gali įveikti mąstymo kelyje kylančias krizes, tačiau štai kokia asmenybė iš jos iškyla šių procesų pabaigoje ir ar tėvams šis rezultatas patinka?

Augantis vaikas iš malonaus ir simpatiško tėvų vaiko gali virsti cinišku ir savimi pasitikinčiu asmeniu, įpratusiu manipuliuoti kitais ir manančiu, kad jam viskas leidžiama.

Tėvų išmintis yra ne pasitikėti laiku, „kuris viską išgydo”, ir gyvenimu, „kuris moko pats save”, bet imtis neatidėliotinų, veiksmingų ir tinkamų veiksmų, kad nukreiptų savo vaikų protinę ir fizinę energiją į „taikias augimo kryptis”, kad jie pasiektų įvairių laimėjimų mokymosi ir sporto srityse. Pirmiausia reikia išsiaiškinti priežastis, kaip aprašyta pirmiau, o tada galima imtis priemonių.

Pagrindinė tėvų daroma klaida

Viena klaida, paprastai tėvai neatsižvelgia į gautas „raudonas vėliavėles” – per tėvų susirinkimus apie vaiką užsimenama ne teigiamai, iš mokytojų gaunama pastabų, kad vaikas yra nedėmesingas, pastebimas blogas elgesys per pertraukas.

Iš pradžių gali atrodyti, kad tai tik smulkmenos – „aš gaudžiau varną” klasėje, ištraukiau bendraklasio pynę, trenkiau bendraklasiui, ir kas iš to… Juk vaikai..! Jei tai pavieniai atvejai, tikriausiai tai nėra didelė problema, tačiau jei mokytojų pastabos ir skundai tampa reguliarūs, verta į juos atkreipti dėmesį. Tėvų nepriežiūra gali lemti, kad vaikas priims savaime suprantamą požiūrį į savo elgesį ir manys, kad jam leidžiama daryti bet ką.

Kokios priemonės gali būti veiksmingos šiuo atžvilgiu

Visada pravartu pradėti nuo nuoširdaus pokalbio. Būtina išsiaiškinti priežastis, dėl kurių vaikas blogai elgiasi mokykloje. Dažnai vaikai slepia tikruosius savo poelgių motyvus, tačiau jei suaugusysis parodo didžiausią jautrumą ir kantrybę, gali užsimegzti nuoširdus pokalbis, kuris padės suprasti situaciją.

Šiame pokalbyje tai griežtai draudžiama:

1. Išbarkite vaiką, kai tik nustatysite priežastį;

2. nuvertinti vaikų problemas, net jei manote, kad jos yra nieko vertos;

3. reikalauti, kad vaikas duotų pažadus, kurių, kaip jis žino, netesės ir tuoj pat pasitaisys.

Pokalbio tikslas – priversti vaiką priimti situaciją, kad jis norėtų ją ištaisyti, ir padėti jam tai padaryti. Būtina pabandyti įsivaizduoti save jo vietoje, kad suprastumėte, kaip jis jaučiasi prislėgtas eidamas į mokyklą, o tai susiję su jo nesuinteresuotumu įgyti išsilavinimą. Vidiniai konfliktai ir nusivylimas, dėl kurių pasireiškia agresyvus ir neigiamas elgesys.

Ką gali padaryti mylintys tėvai?

1. Kai kuriais atvejais nepatogumų, konfliktų ir bendraklasių atstūmimo situacijos gali nueiti taip toli, kad veiksmingiausias sprendimas – perkelti vaiką į kitą klasę ar net į kitą mokyklą. Turėtumėte kartu su vaiku aptarti dabartinės aplinkos problemas, kad jos nepasikartotų kitur.

2. Jei priežastis yra noras realizuoti save kaip lyderį, turite padėti vaikui realizuoti savo potencialą pagal priimtas normas. Padėkite jam susirasti profesiją, kuri jam patiktų, ir atrasti save.

3. Prasti mokymosi pasiekimai yra mokymo programos trūkumų pasekmė. Tai puikiai išsprendžiama problema – padedant tėvams ar korepetitoriams, galite ištaisyti žinių spragas, o namų darbų tikrinimo praktika sustiprins vaiko savidiscipliną.

4. Jei problema yra santūrumas, tiksliau, jo trūkumas, tėvai turės stengtis ugdyti šią savybę. Pirma, susisteminkite „ekrano laiko” paskirstymo pagal vaiko amžių klausimą, o tada spręskite drausmės klausimą. Vienintelis būdas išmokyti vaikus kantrybės – tėvams patiems pradėti spręsti drausmės problemas, pavyzdžiui, kasdien skirti laiko klasės darbų kontrolei, užmegzti nuolatinį ryšį su mokytojais, išmokti aiškintis su vaiku, kad jis sutiktų keisti savo požiūrį į socialinį elgesį ir santykius su bendraamžiais bei suaugusiaisiais.

Kuo greičiau vaikui artimi suaugusieji atkreips dėmesį ir padarys teisingas išvadas dėl iššaukiančio vaiko elgesio mokykloje, tuo geriau bus vaikui. Pradiniame etape užtenka labai nedaug pastangų – užtenka kelių moralizuojančių pokalbių ir griežtų papeikimų, kad vaikai parodytų norą tobulėti. Kuo ilgiau šis klausimas paliekamas savieigai, tuo ilgiau užtrunka jo sprendimas.

Tačiau, kad ir kokia būtų priežastis, tėvai niekada neturėtų būti abejingi savo vaikų problemoms!

Šis straipsnis parengtas pagal Beno Fuhrmano knygą „Vaiko įgūdžiai veikiant”. Kaip padėti vaikams įveikti psichologines problemas”, John Medina, „Smegenų taisyklės. Ką jūs ir jūsų vaikai turėtumėte žinoti apie smegenis”, Andrejus Kurpatovas, „Laimingas vaikas. Visuotinės taisyklės „ir mokytojų darbo ir pedagoginės praktikos medžiaga Solnyško vaikų globos namų RK domsolnyshko darbuotojams.kz/o-nas/o-detskom-dome/