Kaip išmokyti vaiką žodžio ne

Standartai, taisyklės, gairės ir nurodymai lydi vaiką visą gyvenimą, kad reguliuotų jo gyvenimą. Dalį to sudaro draudimai. Pačioje gyvenimo pradžioje šie draudimai turėtų padėti išsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą bei padėti jam išmokti pagrindinių elgesio visuomenėje sąvokų. Draudimai yra tiesiogiai susiję su žodžiu „negalima”.

Vaikui augant draudimų skaičius didės, o patys draudimai keisis. Pavyzdžiui, kai vaikas yra labai mažas, jam neleidžiama liesti karšto lygintuvo, bet kai jis paaugs, galės išmokti elgtis su lygintuvu, ir draudimas natūraliai bus panaikintas. Šių draudimų sankaupa vaiko sąmonėje suformuos apribojimų sistemą, kuri įsilies į jo pasaulėžiūrą ir taip paveiks vaiko likimą.

Kartais suaugusieji skundžiasi, kad vaikai nesupranta žodžio „ne” arba į jį nereaguoja. Dėl tokio elgesio kyla ginčų su vaikais, kyla skandalų ir konfliktų tarp suaugusiųjų ir vaikų. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kaip ir kokio amžiaus vaiką mokyti žodžio „negali” reikšmės.

Amžius, kai verta mokyti vaiką žodžio „ne”

Visos žinios ir įgūdžiai yra prieinami vaikui, atsižvelgiant į jo smegenų gebėjimus. Šį aspektą dažnai ignoruoja suaugusieji, kurie dažnai skuba ir kartais vėluoja mokyti vaiką. Žodžio „ne”, kaip ir daugelio kitų dalykų, mokymo rezultatai labai priklauso nuo amžiaus.

Iki vienerių metų kūdikis yra visiškai bejėgė būtybė. Daugiausia laiko pirmaisiais gyvenimo metais praleidžiama „įsitvirtinant”, kad išmoktų suprasti savo kūną, atskirti pagrindinius pojūčius. Pavyzdžiui, atskirti alkį nuo baimės jausmo arba skrandžio skausmą nuo ausų skausmo.

Be to, jis įgyja pagrindinę kūno kontrolę, pradedant judėjimo sistema ir baigiant balso artikuliacijos aparatu. Tuo pačiu metu yra daug klausimų, kuriuos kūdikis turi išspręsti iki vienerių metų amžiaus. Tai apima mokymąsi užmegzti santykius su kitais žmonėmis, išreikšti savo emocijas, parodyti jiems savo būklę ir priežastis, dėl kurių jie nerimauja.

Trumpai tariant, iki vienerių metų amžiaus vaikas negali suprasti žodžio „ne” reikšmės. Tačiau vaikas jau gali atpažinti veido išraiškas, gestus ir intonaciją. Taigi suaugusieji jau gali nustatyti ribas, kas leidžiama, o kas ne. Parodote savo nepasitenkinimą ir tai, kad vaiko elgesys netenkina suaugusiojo, pavyzdžiui, jei vaikas tempia už plaukų arba smaugia. Geriausias ir veiksmingiausias dalykas šiame amžiuje – tiesiog nukreipti vaiko dėmesį į ką nors kita.

Sąmoningai suvokti žodį „ne” reikia mokyti, kai vaikui sukanka vieneri metai. Šiuo metu vaikui atsiveria puiki galimybė – jis žengia pirmuosius žingsnius ir pradeda savarankiškai vaikščioti. Šiuo metu jis pradeda mokytis apie pasaulį, suvokdamas jį kaip „savo” pasaulį, o ne kaip „aplinkinį pasaulį”. Tokio amžiaus vaikas, žinoma, nežino apie visas rizikas ir pavojus, su kuriais gali susidurti savo kelyje. Šiuo etapu žodis „ne” yra skirtas apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus gyvybei ar sveikatai.

Iki trejų metų vaikas dar neatskiria pasaulio nuo savęs. Vaikas negali nubrėžti ribos tarp savęs ir pasaulio – atrodo, kad jis priima viską aplinkui ir viską, kas krinta į akis. Kai kas nors išnyksta iš jų regėjimo lauko, jiems tai tarsi nebeegzistuoja.

Suaugusieji tokio amžiaus vaikui yra tėvai ir globėjai, kurie yra jų pasaulio dalis, neatsižvelgiant į jų pačių interesus ir gyvenimą. Dar nėra suaugusiųjų ir vaikų dialogo. Tai tiesiog poveikis jo ar jos pasauliui „ten” ir vaiko reakcijos į jį. Nustatydami pirmuosius apribojimus žodžiu „ne”, suaugusieji turi nepamiršti šios vaikų iki 3 metų amžiaus mąstysenos ypatybės.

Tačiau taip pat nėra gerai atidėti vaiko mokymą žodžio „ne” iki trejų metų. 3-4 metų vaikas išgyvena pirmąją „amžiaus krizę” ir suvokia, kad pasaulis yra atskiras, o vaikas – atskiras. Po to jūsų vaikas ieškos savo vietos pasaulyje. Dažnai kūdikio paiešką lydi pasipriešinimas ir visko neigimas, siekiant patikrinti reakciją į jo elgesį. Taip ji pozicionuoja savo buvimą pasaulyje, savo požiūrį ir nuomonę apie viską, kas vyksta. Tokiomis sąlygomis suaugusiajam bus daug sunkiau išmokyti mažylį žodžio „ne”.

Ko nedaryti, kai suaugusieji moko vaiką žodžio „ne

Patikrinkite Trys pagrindiniai dalykai, kurių suaugusieji turėtų vengti, kurie ėmėsi mokyti savo kūdikį žodžio „ne”:

1. Nustatyti per daug draudimų.

2. Draudimo nustatymas nenurodant priežasčių.

3. Naudokite agresiją prieš vaiką.

Panagrinėkime šiuos aspektus išsamiau.

Per daug draudimų ir dažnai vartojamas žodis „negalima” mGali prisidėti prie vieno iš dviejų neigiamų vaiko asmenybės bruožų:

1. Nesibaigiantis žodžio „ne” vartojimas ir nuolatinis vaikų barimas dažniausiai veda prie to, kad jie ignoruoja šį žodį arba atvirai maištauja prieš daugybę jų elgesiui taikomų apribojimų.

2. Kartais vaikas rezignuoja ir laikosi visų draudimų, tačiau rezultatas yra visiškai nebrandi ir silpna asmenybė – žmogus, labai nepasitikintis savimi ir savo gebėjimais.

Iš pradžių „negalima” reikėtų vartoti kuo rečiau, jei įmanoma, ne dažniau kaip 4-5 kartus per dieną. viskas, kas gali kelti pavojų vaiko saugumui (dūriai peiliu, pjaustymas, deginimas ir pan.)..) arba daiktus, kuriuos jis gali sugadinti (prietaisus, elektros prietaisus, trapius daiktus), geriausia pašalinti iš jo darbo lauko. Mažo vaiko laikas turėtų būti organizuotas ir kuo daugiau užpildytas suaugusiųjų dėmesiu, nes dažniausiai vaikas daro „nusižengimus”, kai nieko neveikia ir nuobodžiauja. Jei suaugusysis su juo žaidžia, vaikšto, skaito ir tobulėja, jaunuoliui kyla nedidelis noras daryti tai, kas draudžiama.

Ankstyvuoju vaiko raidos etapu žodis „ne” turėtų būti siejamas su apribojimu nuo dalykų, kurie kelia grėsmę sveikatai – tada šis žodis vaiko sąmonėje įgaus reikšmę ir „svorį”.

Jei nepaaiškinama draudimo priežastis, labai tikėtina, kad vaikas iš smalsumo pabandys tai, kas buvo uždrausta, kai suaugusysis nežiūrės. Magiški žodžiai, „au au au au” ir gestai, pvz., suaugusiojo piršto virpinimas kaip burtažodis, nėra veiksmingi. Geriausiai veikia pasakojimo metodas, kai naudojami vaikui suprantami žodžiai ir gestai – „karšta”, „au – va” ir kiti „argumentai”. Atsižvelgiant į patirtį, kurią vaikas neišvengiamai įgis pradėdamas vaikščioti, ir į jo turimą žodyną. Pavyzdžiui, jei padidėja dėmesys ir noras pajusti lygintuvą, vaikui reikėtų leisti jį paliesti, kai jis nėra įkaitęs, bet vis dar karštas, savo veiksmus palydint balsu – „O, jis karštas”!”.

Agresyvus suaugusiojo elgesys – „ne” sustiprinamas pliaukštelėjimu per riešą. Žmogus, kitaip nei gyvūnai, turi sudėtingesnę psichikos struktūrą ir ateina į šį pasaulį dar nepasirengęs jame gyventi savarankiškai. Dėl šio mąstymo lankstumo ir plastiškumo bei smegenų formavimosi gyvenimo eigoje, o ne įsčiose, jis įgyja aukštus intelektinius gebėjimus, kurie leidžia jam pakilti virš gyvūnų pasaulio. Ankstyvieji vaikų mokymo metodai, ypač mušimas per ranką, sukelia latentinę agresiją, kuri vėliau gali pasireikšti įvairiais būdais, sunaikina pagrindinį pasitikėjimą suaugusiaisiais, slopina iniciatyvą ir norą mokytis bei gali sukelti psichikos patologiją.

Ką ir kaip priversti vaiką mokytis

Norint išmokyti vaiką žodžio „ne”, reikia laikytis keleto universalių taisyklių.

1. Žodį „ne” suaugusieji turėtų ištarti ramiai, rimtai ir tvirtai. Šis žodis neturėtų turėti jokio emocinio atspalvio, jokios užuominos apie švelnumą dėl jauno tyrinėtojo veiksmų ar įsiutusio valdovo pyktį dėl aplaidaus vilniečio. Šis žodis vaiko sąmonėje suformuos „signalinį mygtuką”, kuris ištariamą „ne” suderins su suaugusiojo noru apsaugoti vaiką nuo galimo pavojaus.

2. Draudimas turi būti nekintantis. Jei draudimas paskelbtas, jo turėtų būti laikomasi nuolat, o ne šiandien „ne”, o rytoj „taip”. Taip pat neturėtų būti taip, kad vienas suaugusysis sako „ne”, o kitas leidžia. Sprendimas turi būti nuosekliai gerbiamas, kitaip vaikas bandys manipuliuoti suaugusiaisiais. Jei vienas suaugusysis gali tai daryti, o kitas – ne, verksite ir kelsite pykčio priepuolius, kad gautumėte tai, ko norite

3. Pageidautina, kad vaikas turėtų alternatyvą draudimui. Pavyzdžiui, ant tapetų nutapytas žavus „uolų paveikslas” gali būti perkeltas ant sienos priklijuoto vatinio popieriaus.

4. Pagirkite ir padrąsinkite vaiką, kai jis tinkamai elgiasi. Pagyrimas už gerą elgesį sumažina žodžio „ne” poreikį, nes vaikas linkęs vykdyti suaugusiųjų prašymus ir džiaugiasi teigiamu savo veiksmų įvertinimu.

5. Turėtumėte iš karto pasiruošti naujų įgūdžių ugdymo procesui ir išmokti žodį „negalima”– tai naujų nervinių jungčių formavimosi smegenyse procesas. Tai reiškia fizinį kūno pokytį, todėl nereikėtų tikėtis, kad jis įvyks iš karto.

Didelė klaida žodį „ne” priskirti prie „magijos”, dėl kurios vaikai tampa paklusnūs ir šilkiniai, kaip tai daro daugelis suaugusiųjų. Tai ne taip veikia.

Reakcijos į žodį „ne” formavimo procesas pareikalaus iš suaugusiųjų nuoseklumo ir darnos, kantrybės ir atkaklumo. Kai vienerių metų vaikas siekia karšto puodelio arba lipa kopėčiomis, nėra prasmės remtis vienu žodžiu prieš kitą.

Daugiau informacijos apie tai ir apie tai, kaip išmokti uždrausti ir atsisakyti savo vaiko, rasite čia.

Nuo ko pradėti mokant vaiką pasakyti „ne

Atkreipkite dėmesį į dažniausiai pasitaikančius ir galinčius kelti pavojų gyvybei elgesio būdus.

Tarkime, vaikas pamėgo dujinę kaitlentę, pribėga prie jos ir bando pasukti rankenėles. Paimkite kūdikį ant rankų, pasitraukite nuo pavojingo objekto ir žiūrėdami jam į akis aiškiai, tvirtai ir ramiai pasakykite: „Nedaryk to.

Šiuos veiksmus teks pakartoti ne kartą, tačiau tam tikru metu tai tikrai pavyks. Po to reakcija į žodį „ne” jau veiks kaip draudimas, kurio vaikas laikysis. Nuo šiol jo nebereikės kaskart fiziškai nuimti nuo dujinės viryklės. Taip pat turėtumėte elgtis ir daugeliu kitų situacijų, kai norite, kad jūsų vaikas paklustų apribojančiam įsakymui.

Pabaigoje verta trumpai apibendrinti: sutrumpinus draudimų sąrašą iki protingo minimumo, tačiau padarant juos privalomus bet kokiomis aplinkybėmis, paaiškinus tų „ne” priežastis ir radus gerų alternatyvų draudžiamiems vaiko veiksmams, suaugusysis galėtų iš vaiko sulaukti supratimo, pasitikėjimo ir paklusnumo, o ne pykčio priepuolių, užsispyrimo ir siekio daryti bet ką dėl blogo ir nepaisant.

Šis straipsnis parengtas remiantis A. Kurpatovo „Laimingas vaikas. Universalios taisyklės”; E.. Išmokykite vaiką sakyti „ne” ir „negalima”, ir Solnyško vaikų globos namų, RK domsolnyshko darbuotojų pedagoginė ir ugdymo praktika.kz/o-nas/o-detskom-dome/