Kaip ugdyti pradinių klasių mokinių dėmesį

Pristatymas turėtų prasidėti trumpu paaiškinimu. Su kuo susidurs suaugusysis, kuris stengėsi lavinti vaiko dėmesį nuo 7 iki 10 metų arba nuo 1 iki 4 (5) vidurinės mokyklos klasės.

Nuo pat pradžių turėtumėte būti pasirengę, kad nepaisant išorinio panašumo į suaugusįjį, gebėjimo tinkamai atsakyti į klausimus ir jausmo, kad vaikas supranta žodžių reikšmę, 7-10 metų vaiko mąstymo modeliai visiškai skiriasi nuo suaugusiojo. Norint ugdyti jų dėmesį, reikia suprasti, kaip jie mąsto, ir tada bandyti su jais bendrauti jiems suprantama kalba. Dabar atliksime šį procesą po vieną.

Vaikų mąstymo procesų raidos psichofiziologiniai ypatumai

Naujagimio smegenų masė yra maždaug ketvirtadalis suaugusio žmogaus smegenų masės. Atsižvelgiant į tai, kad kūdikis sveria 20 kartų mažiau nei suaugęs žmogus, šis santykis yra įspūdingas. Jo smegenys auga milžinišku greičiu – sulaukus dvejų metų jos bus ¾ suaugusio žmogaus svorio. Kūno masė natūraliai labai „atsilikusi”. Kas vyksta?

Dauguma neuronų kūdikiui atsiranda gimdoje; jų daugėja dėl ląstelių, kurios yra savotiška nervinių takų „izoliacija” (glijos ląstelės), augimo. Neuronai – tai mažos ląstelės, turinčios skirtingo dydžio nervinius takus (aksonus ir dendritus), kurie jas jungia; šiais takais perduodami impulsai, kuriais perduodama informacija; taip smegenyse formuojasi vaizdai, mintys ir jausmai. Šie impulsai leidžia mūsų kūnams judėti, priimti sprendimus ir gyventi.

Signalas bus nestabilus ir išsklaidytas, o visos nervinių ląstelių atšakos gali net žūti, jei ant jų nėra „izoliacijos”, kaip ant elektros laidų. Šią mielino izoliaciją sudaro glijos ląstelės. Apibendrinant viską paprasta fraze – mielinas yra labai svarbus smegenų veiklai.

Vaikas gimsta turėdamas paruoštą nervinių ląstelių rinkinį, sujungtą daugybe neuronų ataugų, bet su labai mažai mielino. Specialūs tyrimai parodė, kad vaiko smegenyse yra daugiau neuronų nei suaugusiojo!

(1)Tačiau kol tarp jų nesukurti tinkami ryšiai, sistema nėra veiksminga.

Turime reikalą su neuronų jungčių struktūros „planu”. Iš tikrųjų tai yra būsimo žmogaus, jo mąstymo, aplinkinio pasaulio suvokimo, atminties kiekio ir kitų savybių eskizas. Nuo gebėjimo kontroliuoti savo judesius iki gebėjimo spręsti sudėtingas abstrakčias problemas. Taip atsitiks tik tada, kai mielinizacija didės, o tai vyksta palaipsniui ir fragmentiškai įvairiose smegenų dalyse.

Ką gali ir ko negali daryti pradinio mokyklinio amžiaus vaikas

Išmokęs tai, kas išdėstyta pirmiau, suaugęs žmogus turėtų suvokti, kad toliau nei jo galva nueiti neįmanoma. Vaikas gali pasirodyti protingesnis ir greitesnis už kitus, tačiau jis bus tik savo amžiaus galimybių „koridoriuje”.

Smegenys formuojasi šuoliais ir yra susietos su tam tikru amžiumi. Iš esmės, suaugę mes susiduriame su penkiomis skirtingomis asmenybėmis. Augimo laikotarpiu nekeičiami tik vaiko paso duomenys. Priešingu atveju jų suvokimas ir sąveika su aplinkiniu pasauliu yra visiškai kitokie.

Pirmasis etapas – 3,5-4 metų. Antrasis etapas – 7-8 metų amžiaus. Trečiasis raidos šuolis yra maždaug 11-12 metų. Gimnazija „patenka” tiesiai į šių dviejų šuolių tarpą, ir ne veltui. Eksperimentais, gerokai anksčiau nei atradimais smegenų tyrimų srityje, buvo nustatytos augimo ribos, su kuriomis buvo susietos mokyklų mokymo programos

Galima šiek tiek paspartinti vaiko vystymąsi, tačiau tik labai ribotai ir labai atsargiai.

(2) Priešingu atveju suaugusieji gali ir turi mėgautis švietimo ir mokymosi procesu, o ne kankintis. Jums tereikia nepažeisti pagrindinio principo „galite daryti tik tai, ką galite”. Šis principas susijęs tiek su vaiku, tiek su suaugusiuoju. Štai keturi pagrindiniai principai, kuriais grindžiamas šis principas.

1. 7-8 metų amžiaus vaikas pirmą kartą pradeda atpažinti savo jausmus. Žinoma, jis visada juos patirdavo, bet būtent šiame amžiuje pradeda suprasti, kad juos patiria, ir užrašo: „Džiaugiuosi”, „Esu nusiminęs”, „Esu įžeistas” ir pan. Suaugusiojo užduotis – išmokyti jį (ją) teisingai jomis naudotis.

2. Dėl pirmojo jis staiga „atranda” aplink save kitus žmones. Jis pradės sieti savo jausmus su aplinkiniais – su tais, kurie jam įdomūs ir patrauklūs, su tais, kurių jis bijo, su tais, kurie kelia kančią, ir su tais, kurie suteikia jam optimizmo. Su tuo jis susidurs eidamas į mokyklą, be to, tai svarbus veiksnys, turintis įtakos jo dėmesiui.

3. Šiame amžiuje vaikas negali fiziškai „įsiminti” informacijos, šis gebėjimas bus prieinamas tik sulaukus 10 metų. Smegenų dalys, atsakingos už „savanorišką dėmesį”, dar nėra visiškai išsivysčiusios ir visiškai išsivysto tik sulaukus 12 metų. Iki šio amžiaus veikia „atminties” mechanizmas; jis veikia nuo pat gimimo. Tačiau jis įsijungia tik tada, jei vaikas juo domisi; jei jis to nedaro, visos pastangos jį išmokyti bus bergždžios.

Šiame amžiuje vaikas pradeda galvoti ne tik apie tai, ką darys, bet ir apie pasekmes. Tai yra pradinis dėmesio formavimo taškas.

Kokios sąlygos yra palankios jaunesniųjų mokinių dėmesio ugdymui

Nuo 1960-ųjų daugybė eksperimentų parodė, kad kuo turtingesnė aplinka supa vaiką, tuo daugiau smegenų audinio jis sukuria. Šis audinys išsivysto į sudėtingus neuronų mazgus, kurie sudaro efektyvaus ir lankstaus mąstymo pagrindą.

(3) Stimuliuojanti aplinka – tai vaiko mokymosi ir gyvenimo erdvė, kurioje gausu konstruktorių, dažų ir flomasterių, meninio molio ir plastiko, kitų medžiagų ir lavinamųjų žaidimų.

Visa tai turėtų būti apsupta saugios socialinės aplinkos – suaugusiųjų, kurie rodo susidomėjimą ir meilę, bendraamžių grupės, su kuriais vaiką sieja bendri interesai, sporto užsiėmimai ar ugdymo seminarai.

Tokia aplinka suteikia galimybę vaikui greičiau susitelkti į įvairių dalykų mokymąsi ir palaipsniui bei nuosekliai siekti savarankiškumo, atsisakyti globos ir subręsti. Išsamiau apie šiuos klausimus skaitykite Marijos Montessori metoduose.

(4)

Kas slopina ir trikdo jaunesniųjų mokinių dėmesio vystymąsi

Suaugusio žmogaus smegenys sukurtos kaip vienos užduoties įrankis, galintis sąmoningai sutelkti dėmesį į ribotą užduočių, susijusių su informacijos vartojimu arba abstrakčių užduočių sprendimu, spektrą. Pavyzdžiui, skaityti naujienas ir tuo pačiu metu mintyse sudėti triženklius skaičius yra labai sunku.

Mažo mokyklinio amžiaus vaiko smegenyse, kuriose nuolat formuojasi naujos nervų jungtys ir mielinizuojasi, pernelyg didelis bet kokios informacijos iš visur esančių prietaisų „persivalgymas” mažina gebėjimą atkreipti dėmesį į sudėtingesnius su mokymusi susijusius dirgiklius. Tai savo ruožtu ateityje lems nesugebėjimą spręsti abstrakčių užduočių, o centrai, atsakingi už sudėtingesnių dalykų mokymąsi vidurinėje mokykloje, vaiko smegenyse paprasčiausiai neliks. „Funkcinio neraštingumo” ir „skaitmeninės demencijos” veidas.

Jei pradinio mokyklinio amžiaus vaikas, kurio smegenys turėtų būti sutelktos į centrų, atsakingų už sudėtingas užduotis ir gebėjimą sutelkti dėmesį, kūrimą, susitelkimą į jas, yra blaškomas „bendravimo” su įtaisais, rezultatas bus apgailėtinas. Galimybės vystyti neuronų tinklus, atsakingus už abstraktų mąstymą, bus prarastos beveik visam laikui.

Toliau pateikiamos PSO mėlynojo ekrano normos, rekomenduojamos nepilnamečiams. Skirta visų rūšių ekranams – televizoriui, išmaniajam telefonui, nešiojamajam kompiuteriui, planšetiniam kompiuteriui ir t. t:

(5)

1. Iki 3 metų amžiaus neturėtumėte naudotis jokiais įtaisais

2. Nuo 3 iki 7 metų ne ilgiau kaip 30 minučių per dieną

3. Nuo 7 iki 10 metų 1 val. per dieną ir ne daugiau

4. Nuo 11 metų iki pilnametystės – nuo 1 iki 3 valandų per dieną, kai vaikas tampa vyresnis

Jaunesniųjų mokinių dėmesio lavinimo metodai

1. Kuo jaunesnis vaikas, tuo svarbesnis vaidmuo tenka suaugusiojo asmenybei, galinčiai įkvėpti vaiką nuolat domėtis informacija, kurios jam reikia mokytis. Net jei vaizdinės medžiagos nepakanka, suaugusysis, kuris sužadina vaiko norą mėgdžioti, susidomėjimą ir entuziazmą, bus pagrindinis kriterijus, padedantis įsiminti reikiamą informaciją. Tam puikiai tiktų tėvai.

2. Remdamasis L.. Vygotskio ir jo pasekėjų, pavyzdžiui, Marijos Montessori, atveju galima organizuoti pagreitinto vaiko mokymosi procesą, taikant dėmesį patraukiančius metodus, naudojant „artimiausios raidos zonos” metodą. Šis metodas grindžiamas vaikų gebėjimu skirti daugiau dėmesio tam, ko mokoma, užsiimant veikla, kuri yra šiek tiek (tai labai svarbu) aukštesnio lygio nei jų pačių.

3. Šis darbas turėtų vykti vadovaujant ir tiesiogiai dalyvaujant apmokytam suaugusiajam. Net jei ši sąlyga tenkinama, ji turėtų būti ribojama. Vaikas gauna užduotį pasiekti artimiausią ribą ir išspręsti problemą ne pagal „suaugusiųjų” jam diktuojamą sprendimą, bet pasitelkdamas savo vaikiško mąstymo potencialą. Smegenims tenka daug pastangų reikalaujanti užduotis, tačiau ji gali paskatinti vystymąsi. Vėlgi, šis metodas neturėtų tapti nuolatiniu dėmesio ugdymo būdu.

4. Vaiko dėmesiui ugdyti reikalinga motyvacija. Pagrindinė motyvacijos taisyklė yra ta, kad norint, jog žmogus ateitų pas jus, jis turi to norėti. Vaiko atveju tai priklauso tik nuo suaugusiojo, tačiau suaugusiojo kompleksas, kompleksas „suaugęs ir protingas žmogus”. Jis neleidžia, kad ši taisyklė būtų naudojama. Tėvai mano, kad vaikai turi būti jiems dėmesingi, nes jie sprendžia jų problemas, skiria jiems laiko, rūpinasi jais, suteikia jiems laimingų gyvenimo akimirkų. Išoriškai tai atrodo prasminga, bet, deja, neveikia.

5. Norint ugdyti vaikų dėmesį, svarbu su jais rasti bendrą kalbą. Suaugusysis turi sudaryti sąlygas, kad vaikas norėtų būti šalia jo, klausytųsi jo nuomonės, pasitikėtų juo, o per tai bus atkreiptas dėmesys į tai, ko suaugusysis moko vaiką.

6. Pradinio mokyklinio amžiaus vaikui geriausia stengtis visas mokymosi užduotis paversti varžybomis. Tai ne tik motyvuoja vaiką daugiau dėmesio skirti užduoties pobūdžiui, bet ir skatina lyderystės įgūdžių ugdymą bei instinktyvų norą laimėti.

7. Visi su rašymu susiję darbai turėtų būti atliekami raštu, ranka, nes tai papildomai sutelkia vaiko dėmesį ir padeda lavinti smulkiąją motoriką. Jaunesniems mokiniams geriau visai nenaudoti klaviatūros arba naudoti ją tik tada, kai to reikia atliekant užduotį. Paskatinkite vaiką pasakyti, ką jis rašo, „sau pačiam”. Tai padeda formuotis nerviniams ryšiams įvairiose smegenų srityse, lavėja regimoji, mechaninė ir girdimoji atmintis bei dėmesys.