Kuo skiriasi IP kamera nuo analoginės kameros: aprašymas ir skirtumai

Projektuodami vaizdo stebėjimo sistemą, inžinieriai turi išspręsti daugybę kabelių tiesimo klausimų, taip pat pasirinkti pačias kameras. Rinkoje šiandien yra daugybė skirtingų modelių, todėl dar sunkiau išsirinkti tinkamą tipą.

Tačiau du labiausiai paplitę vaizdo stebėjimo kamerų tipai yra IP ir analoginės. Iš tikrųjų jie sudaro daug didesnę nuotolinio apsaugos filmavimo modelių dalį. Be to, reikia priimti galutinį sprendimą, nes keičiant vieną tipą į kitą reikia iš naujo sujungti kabelius ir įsigyti naują įrašymo įrenginį.

Kad būtų lengviau pasirinkti, šiame vadove paaiškinama, kuo skiriasi IP ir analoginės kameros, paaiškinami jų skirtumai ir aprašymai, taip pat nurodoma, kada geriau naudoti vieną ar kitą kamerą.

IP kameros: aprašymas

IP kameros vaizdo stebėjimo rinkoje pasirodė palyginti neseniai – iškart po to, kai masiškai paplito skaitmeniniai jutikliai vaizdo įrašams fiksuoti. Iš tikrųjų jie egzistuoja jau 15-20 metų. Laikui bėgant IP kameros tapo viena iš labiausiai paplitusių stebėjimo įrangos rūšių.

Kiekviena IP kamera yra visiškai savarankiškas įrenginys, galintis fiksuoti vaizdo įrašus, konvertuoti juos į tradicinį skaitmeninį srautą (pvz., MPEG-4) ir siųsti tinklu arba įrašyti į vidinę laikmeną – diską ar atminties kortelę. Be to, IP kameros prijungiamos prie vietinio tinklo per „Ethernet” arba „Wi-Fi”.

Ši architektūra suteikia atvirą prieigą. Prie IP kameros galite prisijungti iš bet kurio vietiniame tinkle esančio kompiuterio arba net iš interneto (jei tai leidžia sistemos administratoriaus nustatyti protokolo nustatymai). Apskritai prieigos nustatymai gali būti labai lankstūs. Galima patalpinti privačiame tinkle arba saugoti užšifruotame archyve ir perkelti į nuotolinį serverį.

Visus IP kamerų filmuotos medžiagos saugojimo nustatymus atlieka įmonės sistemos administratorius. Taigi, jis gali net skirti atskirą serverį su neribota keičiamo dydžio disko erdve. Jei nenorite leisti pinigų brangiai archyvavimo sistemai, galite sukonfigūruoti trumpalaikę saugyklą ir naudoti bet kurį kompiuterį ar įrašymo įrenginį.

Pagrindiniai IP kamerų privalumai:

1. Neribotas stebėjimo tinklo mastelio keitimas. Galima lanksčiai prijungti, konfigūruoti, perkelti, atjungti ir vėl prijungti bet kokį skaičių įrenginių;

2. Lengvas tinklų kūrimas. Vienodos kameros prijungimo sąsajos, t. y. „Ethernet” ir „Wi-Fi. Belaidis ryšys galimas tose vietose, kur neįmanoma nutiesti laidų;

3. Atviro tinklo galimybės. IP kamerų vaizdams ir archyvuotiems duomenims peržiūrėti pakanka bet kokio kompiuterio su interneto prieiga, o kai kurie gamintojai netgi siūlo atkūrimą iš išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio

4. Nereikia ekranuoti kabelio. Ethernet yra gerai apsaugotas nuo trukdžių ir trukdžių. Jei kabelis nėra tiesiamas šalia labai induktyvios įrangos (bet kokių variklių, įskaitant esančius mašinose ar šaldytuvuose), jis turi būti su metaliniu pynimu arba įžemintas;

5. Gana didelė vaizdo raiška, nors tai, žinoma, priklauso nuo paties fotoaparato savybių. Pavyzdžiui, 0,3 megapikselio jutiklis bet kuriuo atveju negali užfiksuoti labai detalaus „paveikslėlio”;

6. Nuotolinio valdymo palaikymas. Kai kuriuose IP kamerų modeliuose yra kintamojo židinio objektyvas arba servo pavara sukimui – visa tai galima konfigūruoti nuotoliniu būdu tiesioginės peržiūros metu;

7. Nereikalaujama naudoti diktofono. Bet kurį prie to paties tinklo prijungtą kompiuterį galima naudoti kaip įrenginį IP kamerų vaizdo įrašams valdyti, perjungti ir įrašyti.

Pagrindiniai IP kamerų trūkumai:

1. Didelė kaina. IP kameros paprastai yra brangiausi rinkoje esantys modeliai;

2. Didelė priklausomybė nuo funkcijų. Todėl turite atidžiai išnagrinėti specifikacijas – ne tik jutiklio skiriamąją gebą, bet ir, pavyzdžiui, servopavaros, infraraudonųjų spindulių apšvietimo ir kitus parametrus;

3. Priklauso nuo nuosavybinių paslaugų. Daugelio bendrovių, tokių kaip „Digma”, „Ezviz” ar net „Xiaomi”, IP kameros veikia tik su patentuotais debesų serveriais. Jų neįmanoma prijungti prie savo tinklo. Dažnai už nuosavybines paslaugas ne tik prieštaringai vertinamas privatumas, bet ir reikalaujama mėnesinio mokesčio.

4. IP kameras iš esmės lengva įdiegti, naudoti ir pritaikyti tinkluose. Tačiau juos reikia rinktis atsakingai. Svarbu ne tik įrenginio veikimas, bet ir galimybė IP kameras įtraukti į uždarus tinklus, kuriuose nėra išorinių įėjimų, siekiant apsisaugoti nuo duomenų vagystės.

Analoginiai fotoaparatai: aprašymas

Analoginės kameros – klasikinis vaizdo stebėjimo sprendimas. Jie yra techniškai ir funkciškai paprasti, juos sudaro tik vaizdo jutiklis ir signalo keitiklis. Analoginės kameros naudoja koaksialinį kabelį, kuris savo konstrukcija panašus į tradicinius anteninius kabelius. Tai nestebina. Analoginės kameros sukuria radijo dažnio signalą.

Analoginės kameros būtinai turi būti prijungtos prie vaizdo įrašymo įrenginio. Šis prietaisas priima signalą ir konvertuoja jį, kad būtų galima rodyti ir (arba) toliau įrašyti.

Analoginę kamerą sujungus su vaizdo įrašymo įrenginiu sukuriama uždara sistema, prie kurios negalima prisijungti iš išorės. Taip užtikrinamas aukščiausio lygio privatumas. Vaizdo įrašymo įrenginiai, priklausomai nuo modelio, gali ne tik įrašyti vaizdo įrašą, bet ir šifruojant jį archyvuoti. Verta paminėti, kad dauguma šių įrenginių neturi vidinio disko, todėl kietąjį diską reikia įsigyti atskirai. Jo charakteristikos riboja vaizdo įrašų archyvo dydį.

Kaip ir skaitmeniniai fotoaparatai, analoginiai fotoaparatai turi skirtingos raiškos jutiklius. Kuo didesnė skiriamoji geba, tuo daugiau detalių galima užfiksuoti įraše. Tačiau dėl koaksialinio kabelio konstrukcijos ypatybių labai ribojama didžiausia skiriamoji geba. Dauguma AHD kamerų turi 1280×720 pikselių jutiklį.

Jungdami laidus turite atsižvelgti į tai, kad analoginėms kameroms reikia dviejų kabelių. Koaksialiniu kanalu perduodamas signalas, o maitinimui naudojamas atskiras maitinimo šaltinis. Aukštesnės klasės skaitmeniniai fotoaparatai gali palaikyti PoE (Power-over-Ethernet) su vienu kabeliu.

Pagrindiniai analoginių fotoaparatų privalumai:

1. Sukurti visiškai uždarą sistemą. Taip užtikrinama, kad užfiksuotas signalas ir įrašyti duomenys būtų labai konfidencialūs. Todėl tokio tipo prietaisai naudojami organizacijose, kuriose būtina užkirsti kelią net autorizuotam nutekėjimui – bankuose, lombarduose ir kazino;

2. yra mažos kainos. Paprastai net AHD kameros yra labai nebrangios, todėl įsigyti kelis įrenginius didesniam tinklui (įskaitant įrašymo įrenginį) nėra labai brangu.

Pagrindiniai analoginių fotoaparatų trūkumai:

1. Sunku įdiegti tinklą. Prie kiekvieno įrenginio turi būti prijungti du kabeliai, kurių ilgis taip pat ribotas. Atsižvelgiant į tai, kad laidai paprastai yra sienose, įrengimas atliekamas vieną kartą ir visiems laikams. Be to, koaksialinis kabelis yra labai jautrus išoriniams signalams, todėl turi būti ekranuotas nuo trukdžių;

2. Sunku (net neįmanoma) išplėsti tinklą. Didžiausią analoginių kamerų skaičių sistemoje riboja įrašymo įrenginio specifikacijos. Jei jis turi 12 įėjimų, prie jo galima prijungti tik 12 įrenginių;

3. Palyginti maža skiriamoji geba. Dažnai net ir AHD kameros nėra pakankamai detalios, kad būtų galima atpažinti, pavyzdžiui, perimetro pažeidėjo veido bruožus.

Taigi analoginių kamerų įsigijimas vaizdo stebėjimo sistemai pateisinamas tik labai retais atvejais. Pavyzdžiui, jei reikia apsaugoti duomenis nuo neteisėtos prieigos ir (arba) perėmimo arba jei įrengimo biudžetas yra labai ribotas, tačiau pati įrengimo kaina nėra svarbi.

Analoginių ir IP kamerų palyginimas

Taigi, nusprendus dėl kiekvieno fotoaparato tipo savybių ir principo, patartina juos palyginti. Nagrinėjami tik kiekvienai grupei būdingi bruožai, o ne konkretūs modeliai.

Taigi 2020 m. analoginių kamerų naudojimas daugeliu atvejų yra nepraktiškas. Tačiau jei norite užtikrinti maksimalų privatumą ir informacijos apsaugą, geriau nekurti vaizdo stebėjimo sistemos IP kameromis.

Be to, rinkdamiesi IP kamerą įsitikinkite, kad ji nėra susieta su jūsų stebėjimo paslaugomis. Dažniausiai taip būna su pagrindiniais modeliais. Pavyzdžiui, daugumos „Digma”, „Ezviz” ir „Xiaomi” įrenginių negalima sukonfigūruoti taip, kad jie veiktų vietiniame tinkle – jie siunčia signalą į savo serverį.