Baltųjų ir raudonųjų svogūnų palyginimas | Svarbūs skirtumai

Svogūnai yra bene pagrindinis rusiškos virtuvės ingredientas. Dėl to, kad šakniavaisiai gerai laikosi (tinkamomis sąlygomis jie gali būti laikomi daugelį metų) ir pasižymi sodriu skoniu, kuris neapsiriboja tik aštriais atspalviais, jie tapo populiarūs ir naudojami daugelyje patiekalų. Nesaldūs kepiniai, salotos, mėsos ir žuvies patiekalai, konservai, sriubos – tai anaiptol nėra baigtinis produktų, kuriuose naudojami svogūnai, sąrašas.

Tačiau svogūnai būna įvairių formų ir dydžių. Net ir šaknų forma. Baltųjų ir raudonųjų svogūnų galima rasti parduotuvėse ir turguose. Išsiaiškinkime, kokie yra jų skirtumai ir kokios yra kiekvienos iš šių veislių naudingosios savybės.

Baltasis svogūnas

Baltieji svogūnai yra viena iš labiausiai paplitusių šios šakniavaisinės daržovės veislių Rusijoje. Ir Midlande, ir pietuose. Ši daržovė žemės ūkyje populiari dėl to, kad ją lengva auginti ir prižiūrėti, ji ilgai išsilaiko ir jai subręsti nereikia daug vandens.

Be to, baltųjų svogūnų skonis gana neįprastas. Aštrūs tonai yra, bet jie nėra dominuojantys. Skonio paletė turtinga, nuo saldaus iki „ugningo”. Virtos arba marinuotos jos praranda aštrumą, bet išlaiko būdingą aromatą.

Štai kodėl baltieji svogūnai taip plačiai naudojami gaminant maistą. Virti ar kepti jie praranda aštrumą, bet išlaiko aromatą, t. y. patiekalui suteikia stiprų skonį, bet jo nepakeičia. Marinuotas jis tampa labai aštrus, todėl galite jį valgyti vieną, nebijodami, kad nudeginsite gerklę.

Baltieji svogūnai retai naudojami švieži. Jų dedama į salotas arba kaip garnyro prie žuvies ar mėsos patiekalų. Vis dėlto švieži balti svogūnai išlaiko jiems būdingą aštrumą, todėl juos valgyti „šiaip sau” gali būti gana nemalonu. Laimei, jie greitai marinuojasi, iškart po sąlyčio su actu ar kitais marinatais, todėl ruošiant salotas praranda aštrumą.

Baltieji svogūnai taip pat plačiai naudojami kosmetikoje, ir liaudies medicinoje. Dėl didelio fitoncidų ir eterinių aliejų kiekio ši šakniavaisinė daržovė yra geras antiseptikas. Žali balti svogūnai vartojami įvairioms infekcinėms ligoms, odos išopėjimams ir pūslėms, spuogams, nudegimams, nušalimams gydyti. Kaukė iš smulkintų svogūnų gerina plaukų augimą, stiprina galvos epidermį ir padeda sulėtinti, o gal net sustabdyti alopeciją. Be to, fitoncidai ir eteriniai aliejai padeda šalinti cholesterolį iš organizmo.

Tačiau šios veikliosios medžiagos gali sustiprinti tam tikras vidaus ligas (tarp jų skrandžio ir širdies), padidinti rūgštingumą ir kraujospūdį. Todėl jį reikėtų valgyti atsargiai. Be to, jo negalima duoti jaunesniems nei 2 metų vaikams.

Apskritai baltieji svogūnai apibūdinami taip:

1. Naudojamas šviežias, marinuotas, virtas ir keptas. Labai plačiai naudojamas – jo yra beveik visuose nesaldžiuose rusiškuose patiekaluose. Ypač žinomas kaip mėsos ir žuvies patiekalų pagardas, jis gali paslėpti jautienai būdingą skonį, kuris ne visiems patinka;

2. Turi daug naudingų medžiagų, kurių sudėtyje yra natūralių fitoncidų ir eterinių aliejų. Jie pasižymi puikiomis antiseptinėmis ir antimikrobinėmis savybėmis, todėl svogūnai įvairiomis formomis naudojami daugeliui ligų gydyti;

3. Tinka liaudies gydymuiInfekcinės ligos (įskaitant peršalimą), odos išopėjimai ir pūslės, nudegimai ir nušalimai. Stiprina imuninę sistemą. Mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Kosmetologijoje jis naudojamas liaudiškai gydant spuogus, taip pat stiprinant galvos odą ir apsaugant nuo nuplikimo;

4. Tarp neigiamų aspektų– Didina rūgštingumą, kelia kraujospūdį, dirgina gleivinę, gali paūmėti skrandžio, širdies ir kepenų ligos. Baltųjų svogūnų negalima duoti jaunesniems nei 2 metų vaikams.

Baltųjų svogūnų eteriniai aliejai yra labai lakūs. Tai reiškia, kad po vartojimo burnoje jaučiamas nemalonus kvapas. Jų gali būti gana sunku atsikratyti – jie išlieka net po dantų valymo.

Tačiau gaminant maistą iš šaknų išsiskiria eteriniai aliejai. Todėl virta ar kepta ši daržovė praranda jai būdingą kvapą.

Taigi apibendrinant.

Privalumai

• Turtinga skonių paletė – aštrūs švieži, aštrūs marinuoti, saldūs kepti ar virti; puikios antiseptinės savybės dėl didelio fitoncidų ir lakiųjų eterinių aliejų kiekio;

• Plačiai naudojamas liaudies medicinoje ir kosmetologijoje;

• Pašalina cholesterolį.

Trūkumai

• Sukelia blogą burnos kvapą, kuris neišnyksta net ir išsivalius dantis;

• Didina kraujospūdį ir rūgštingumą;

• Gali sukelti tam tikrų vidaus organų ligų paūmėjimą.

Esant ūminėms virškinamojo trakto ligoms, patiekalą su baltaisiais svogūnais reikėtų valgyti atsargiai. Jo veikliosios medžiagos dirgina gleivinę, todėl gali paūmėti ligos simptomai. Be to, nepiktnaudžiaukite svogūnais liaudies medicinoje – vietoj to, kad gydytumėte peršalimą ar kitas infekcines ligas, galite „gauti” gastritą ar rėmenį.

Raudonieji svogūnai

Raudonasis svogūnas nėra labai populiari daržovė „mūsų platumose. Įprastai iš pietinių šalių importuojamos cikorijos subręsta aukštoje temperatūroje. Klimato sąlygos daro didelę įtaką raudonųjų svogūnų skoniui.

Sunku pasakyti, koks yra raudonųjų svogūnų skonis. Paprastai jis būna labai aštrus, tačiau kai kurie atskiri burokėliai gali būti net saldūs. Raudonųjų svogūnų skonis priklauso nuo auginimo sąlygų.

Raudonuosius svogūnus galima naudoti taip pat kaip ir baltuosius svogūnus. Tačiau dažniausiai jis vartojamas šviežias. Virtas jis praranda savo skonio ir aromato savybes bei visas naudingąsias savybes.

Raudonųjų svogūnų nauda sveikatai yra didelė. Ši daržovė išsiskiria dideliu vitamino C kiekiu – jo jo joje yra net daugiau nei citrinose ar obuoliuose. Raudonuosiuose svogūnuose taip pat yra B, PP ir E vitaminų. Taip pat yra daug antocianinų – natūralių antiseptinių medžiagų, suteikiančių šakniavaisiams būdingą raudoną spalvą.

Antocianinai pasižymi puikiomis antimikrobinėmis, antibiotikų ir antiseptinėmis savybėmis. Todėl raudonieji svogūnai puikiai apsaugo nuo infekcinių ligų ir gali būti naudojami kaip vidaus ir išorės antiseptikas. Be to, antocianinai yra antioksidantai, padedantys kovoti su senėjimo procesais, mažinantys diabeto ir vėžio riziką.

Žinoma, dėl didelio antocianinų, fitoncidų ir eterinių aliejų kiekio raudonieji svogūnai yra gana pavojingas produktas virškinimo trakto ligomis sergantiems žmonėms. Jie gali sukelti gastrito, pankreatito, opų paūmėjimą, sunkiai veikia kepenis ir širdį. Todėl raudonuosius svogūnus turėtumėte naudoti labai atsargiai.

Apskritai raudonieji svogūnai apibūdinami taip:

1. Dažniausiai jis naudojamas šviežias. Terminio apdorojimo metu jie gali būti blogai marinuoti ir prarasti savo skonį bei naudingąsias savybes. Priklausomai nuo veislės ir auginimo sąlygų, skonis gali būti nuo saldaus iki aitraus. Vartojami salotose, sumuštiniuose, kaip garnyras prie mėsos ir žuvies patiekalų;

2. Jame yra daug sveikatai naudingų medžiagų, Vitaminas C, antocianinai, fitoncidai, eteriniai aliejai. Todėl raudonieji svogūnai ne tik padeda kovoti su įvairiomis ligomis, įskaitant peršalimo ligas, bet ir stiprina imuninę sistemą;

3. Jo antiseptinės savybės padedaGydant daugelį infekcinių ligų, tiek išorinių, tiek vidinių. Padeda atsikratyti uždegimo, pūslių, nuospaudų ir kitų problemų. Mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir diabeto, vėžio bei kitų problemų riziką

4. Tarp neigiamų veiksnių– pavojus virškinimo traktui. Gali paūmėti inkstų, kepenų ar skrandžio sutrikimai. Žinoma, jo negalima valgyti jaunesniems nei 2 metų vaikams.

Tačiau raudonuosiuose svogūnuose nėra daug aromatinių eterinių aliejų. Todėl jis nesukelia nuolatinio blogo burnos kvapo. Valykite dantis arba kramtykite kramtomąją gumą – tai pagrindinė higiena.

Fitoncidai ir antocianinai taip pat pasižymi atjauninančiomis savybėmis. Jie aktyviai kovoja su laisvaisiais radikalais, kurie sukelia organizmo ląstelių ir audinių senėjimą.

Tačiau dėl didelio poveikio svogūnai beveik nenaudojami kosmetikoje. Iš šių šakniavaisių pagamintos košės ir tyrės gali sudirginti odą, o sunkiais atvejais – nudeginti. Todėl jį geriausia vartoti į vidų ir ribotais kiekiais.

Taigi, apibendrinant.

Privalumai

• Sudėtyje yra daug aktyviųjų mineralų, įskaitant vitaminus, fitoncidus, eterinius aliejus ir antocianinus;

• Jie pasižymi puikiomis antimikrobinėmis ir antibiotikų savybėmis, padeda stiprinti imuninę sistemą ir kovoti su esamomis ligomis;

• Pašalina cholesterolį iš organizmo.

Trūkumai

• Nenuspėjamas skonis. Raudonieji svogūnai, net iš tos pačios partijos, gali būti ir saldūs, ir aštrūs;

• Labai dirgina gleivinę, todėl gali paūmėti esamos virškinimo trakto ligos.

Apskritai, vartojant raudonuosius svogūnus svarbiausia yra saikingumas. Jei valgoma tik kaip pagardas ir salotų ar garnyro dalis, ji bus naudinga. Tačiau jei vartojama netinkamai, nekontroliuojamai, bandant ką nors ja išgydyti – yra didelė rizika „susidurti” su kenksmingu jos poveikiu.

Palyginimas

Taigi baltieji svogūnai yra skanesni, saugesni ir gali būti naudojami visuose patiekaluose, o raudonieji svogūnai yra sveikatai naudingų medžiagų lobynas. Tačiau tai ne vienintelis skirtumas tarp šių dviejų daržovių.

Abiejų rūšių svogūnus reikėtų valgyti atsargiai, nes jie visi dirgina jautrią vidaus organų gleivinę. Be to, ši šakniavaisinė daržovė netinka mažiems vaikams (iki 2 metų).

Ir apskritai – tiek raudonasis, tiek baltasis svogūnas yra naudingi organizmui. Tačiau tik šviežias, kuriame išlieka fitoncidų, eterinių aliejų ir vitaminų.