12 geriausių Ericho Marijos Remarko knygų

Ryškus „prarastosios kartos”, kurios jaunystė prabėgo tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, atstovas yra garsusis Erichas Maria Remarque’as. Autoriaus kūryboje vyrauja kruvini XX a. įvykiai, trapi praėjusio amžiaus taika tarp ginkluotų konfliktų, skirtingų šalių žmonių likimai, noras gyventi ir mylėti. Romanuose nėra arogancijos ir sarkazmo, nepaisant sudėtingo kūrėjo gyvenimo, juose vyrauja gerumas ir teisingumas.

Geriausių Ericho Marijos Remarko knygų reitingas

Trys bendražygiai

Įvertinimas: 4.9

„Trys draugai” – garsiausias Remarque’o romanas, jo vizitinė kortelė. Kūrinys parašytas 1936 m. Veiksmas vyksta šiek tiek anksčiau, 1928 m., kai visuomenė jautė pokario metų įtampą, o badas buvo beveik visur. Tai atsiliepia Pat, merginos, kurią Robis yra įsimylėjęs, sveikatai. Kiti du jo draugai – Otto Kesteris ir Gotfrydas Lenzas – turi nedidelę automobilių remonto dirbtuvę. Įvykių eigoje trys bendražygiai yra artimi vienas kitam. Geras pasakojimas apie ilgalaikę draugystę ir neišsenkantį gyvenimo troškimą, nepaisant karo, bado ir nesibaigiančių mirčių skausmo, kuris persmelkia visą romaną.

Veikėjai yra ne tik draugai, juos sieja karinė brolystė, būdinga „prarastosios kartos” atstovams. Romaną puošia ryškūs antraeiliai veikėjai, sukuriantys bendrą teigiamą nuotaiką skaitant. Tiems, kurie dar neskaitė šio kūrinio, autorius išlaiko intrigą – sunku atspėti, kur pasisuks siužetas ir ką padarys konkretus veikėjas.

„Trys bičiuliai” – pasaulinės literatūros klasika, kurią būtina perskaityti visoms kartoms.

Juodasis obeliskas

Įvertinimas: 4.9

Antroje vietoje – dar vienas darbas apie tarpukario metus, kuriame vėl grįžtama prie „prarastosios kartos” klausimo ir prisiminimų apie badą, karą ir mirtį.

Vokietija, Verdenbrücke, XX a. 3-iojo dešimtmečio pradžia. Nacionalistiniai neramumai įgauna pagreitį, ekonomikoje yra hiperinfliacija, žmonės skursta. Pagrindinis veikėjas, antkapių pardavėjas Liudvigas Bodmeris, Pirmojo pasaulinio karo veteranas, dirba vargonininku bažnyčioje, esančioje psichikos ligonių ligoninėje. Čia jis susipažįsta su Ženevjeva, mergina, kuri vadina save Izabele, ir Liudviku, vadinančiu save Rudolfu (Rolfu). Tarp jų užsimezga gilus jausmas, kurį jie nuolat kursto kalbėdami apie meilę ir gyvenimą.

Viskas pasikeičia, kai Ženevjeva pasveiksta ir nebesugrįžta antroji Izabelės asmenybė, kuri mylėjo pagrindinį veikėją. Ji nebeatpažįsta Liudviko, bet prisimena Rodolfą – motinos naujojo vyro, kurį buvo įsimylėjusi ir jaunoji Ženevjeva, vardą, dėl kurio ji patyrė traumą. Pagrindinio veikėjo niekas nebesulaiko kaime; jis išvyko į sostinę, gavęs kvietimą dirbti žurnalistu didelėje spaudoje. Berlyne jis užmezga ryšius su Hitlerio idėjoms prijaučiančiu kareiviu, kuris, kaip vėliau paaiškėja, yra fašistiškai nusiteikusio jaunimo judėjimo lyderis. Trapios taikos tarp dviejų karų ir fašizmo įsigalėjimo sąlygomis Liudvigas bando rasti gyvenimo prasmę, bet ar jis ras?

Triumfo arka

Įvertinimas: 4.8

Bronzos medalis E. . Triumfo arka Remarkas, kurio veiksmas vyksta prieškario Prancūzijoje 1938-1939 m. Ravikas, talentingas vokiečių chirurgas, tarnavęs Pirmojo pasaulinio karo fronte, operuoja ligonius vietoj mažiau talentingų specialistų, nors neturi Prancūzijos pilietybės ir net leidimo gyventi šalyje. Tačiau jis negali grįžti į tėvynę, kur padėjo „nusikaltėliams” išvengti bausmės ir už tai buvo kankinamas gestapo. Prancūzijoje Ravikas susipažįsta su italų aktore Joana Madou. Romantika tarp jų neišvengiama.

Pagrindiniam veikėjui pavyko atkeršyti – jis įviliojo gestapo kankintoją į mišką ir jį nužudė. Ir tada prasideda karas… aktorė mirtinai sužeidžiama, bet ne kareivių, o pavydaus vaikino. Ravičius pasiduoda policijai iš nevilties ir nevilties. Viską palikęs, jis emigruoja už Atlanto į Jungtines Valstijas, kur siekia genialaus chirurgo karjeros. Tai dar vieno Ernesto Hemingvėjaus romano tema. . Remarque’o „Šešėliai rojuje”, kurį aptarsime vėliau.

Vakarų fronte pokyčių nėra

Įvertinimas: 4.8

Romano „Vakarų fronte be permainų” veiksmas vyksta 1914-1918 m., kai Vokietija kariauja su Europos šalimis ir Lietuva.). Kūrinio herojus – Paulius Baumeris, šauktinių būrio vadas iš moksleivių, žvejų, valstiečių ir amatininkų. Jie dalyvavo keliuose sunkiuose mūšiuose, nors ir buvo nepasirengę, ir, žinoma, dėl to žuvo nuo 150 iki 32 žmonių. Po to Paulius išsiunčiamas į užnugarį, atgal namo, bando pamiršti išgyventą siaubą alaus baruose, vengdamas žmonių visuomenės. Laisvė truko neilgai, ir dabar jis siunčiamas sargybiniu į rusų karo belaisvių stovyklą, kur stebisi, kas vyksta, nes žino, kad paprasti žmonės, virtę žudikais, kariauja, bet kodėl? Kitas žingsnis – grįžti į gimtąjį padalinį. Vokietijos žlugimas, pulkų iš Anglijos, Prancūzijos ir Amerikos žygis, sužeidimai ir žūtys mūšiuose.

„Vakarų fronte permainų nėra” – laikraščių reportažuose be emocijų rašoma apie ramybę buvusioje ugnies linijoje pasibaigus kruviniems įvykiams. Romanas paremtas tikrais įvykiais, nes Remarque’as tarnavo Vakarų fronte 1917…1918 m.

Gyvybės kibirkštis

Įvertinimas: 4.7

Romanas buvo išleistas 1952 m., tačiau istorija skaitytoją nukelia į Antrąjį pasaulinį karą. Remarque’o sesuo Elfriede nepritarė nacionalistinėms valdančiosios partijos pažiūroms, dalyvavo antikarinėje veikloje ir nevengė pasisakyti prieš Hitlerį, už ką 1943 m. buvo suimta. Teismas pripažino ją kalta, o bausmė – mirties bausmė, kuri buvo įvykdyta tais pačiais metais. Tačiau Erichas apie sesers mirtį sužinojo tik po karo.

Romanas sulaukė prieštaringų kritikų vertinimų, nes juo buvo sulaužytas draudimas atskleisti fašizmo temą. Tačiau kaliniai ir buvę karo belaisviai su tuo sutiko, ir tai yra pagrindinis pripažinimo ženklas.

Mylėk savo artimą

Įvertinimas: 4.7

Romane „Mylėk savo artimą”, kuris dienos šviesą išvydo 1941 m. prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, pasakojama apie žydų tragediją. Valdžioje yra nacionalsocialistinė Vokietijos liaudies partija, vadovaujama Hitlerio, prasideda valymas rasės, pirmasis persekiojimas nepageidaujamų, teisių atėmimas, masinė migracija Vokietijos žydų į kitas šalis ieškoti taikaus prieglobsčio. Kartu aprašoma žlunganti politinė sistema – jos neveiksmingumas atsispindi visose Vokietijos gyvenimo srityse. Kita vertus, didėjantis migrantų srautas į pasienio šalis, susijęs su klajojančiais nelegaliais gyventojais, ieškančiais taikaus ir ramaus gyvenimo.

Nepaisant to, kad žydų padėtis sudėtinga, jie išlieka žmonėmis. Autorius parodo skirtingus likimus, sekančius savo scenarijais.

Gyvenimas skolon, arba dangus neturi favoritų

Įvertinimas: 4.7

Septintoji reitingo eilutė – romanas „Gyvenimas paskola, arba dangus neturi brangenybių. Nuo savo pirmtakų jis skiriasi tuo, kad jame visiškai nėra politikos ir karo, veiksmas vyksta XX a. antroje pusėje. Istorijos centre – lenktynininkas Klerfėjus ir Lilijana, jauna, graži, bet… serganti tuberkulioze moteris. Ji yra ant gyvenimo ir mirties ribos, ir jis neįsivaizduoja savęs šiame pasaulyje be jos. Romanas apie tikrą meilę, draugystę ir, kaip ir visuose Ericho Marijos Remarque’o kūriniuose, apie gyvenimo troškimą nepaisant visko. Šie jausmai suteikia veikėjams jėgų gyventi.

Romanas „Pasiskolintas gyvenimas, arba Dangus neturi favorito” yra toks emocingas ir gilus, kad pagal jį sukurtas to paties pavadinimo filmas. Kūrinį rekomenduojama skaityti romantiškos ir jausmingos prozos mėgėjams, nes jis konkuruoja su bulvariniais romanais.

Pasakyk, kad mane myli…

Įvertinimas: 4.6

Romanas laiškais Pasakyk, kad mane myli…”Jausmingas ir kartu liūdnas. Tai žymaus „prarastosios kartos” rašytojo Ericho Marijos Remarko ir fatališkos filmų žvaigždės Marlene Dietrich meilės istorija. Dviejų gilių ir didingų asmenybių santykiai negali būti paprasti pagal apibrėžimą: aistros blyksniai, garsūs ginčai, nepasitikėjimas, vėl švelnumas ir taip be galo. Visi šie etapai atsiskleidžia laiškuose, kuriuos Erichas ir Marlene iš tikrųjų rašė vienas kitam.

Romanas atrodo jaudinantis iki širdies gelmių, tačiau santykiai nesibaigia laimingai. Kodėl? Kas nutiko įsimylėjėliams ir kaip baigėsi istorija?? Kviečiame skaitytoją pačiam atrasti atsakymus į šiuos klausimus.

Svajonių prieglauda

Įvertinimas: 4.6

Romanas yra ir sentimentalus, ir kupinas patoso – tai būdinga jauniems, impulsyviems autoriams, tokiems kaip Erichas Maria Remarque’as. . Remarque’as karjeros pradžioje.

„Dreamshelter” – tai Fritzo, menininko ir kompozitoriaus viename asmenyje, namai. Kartu su juo šiame name gyvena ir gyventojai, kurie turi menką supratimą apie tikrąjį gyvenimą, nuo kurio jie yra atskirti. Nepaisant to, jie pasirengę mylėti, jų širdys atviros šviesesnei ateičiai. Viskas pasikeičia, kai draugas palieka šį pasaulį – tik tada jo darbus pastebi draugai. Ar jie gali suprasti mirusio bendražygio sielos gūsius, ar gali įvertinti?

Tarp veikėjų įsiplieskia meilė, jie išgyvena išdavystes, šviesias ir pilkas akimirkas įvairiose gyvenimo srityse. Tačiau kaip toli jie nutolę nuo šiuolaikinės (tuo metu) Vokietijos realijų.

Laikas gyventi ir laikas mirti

Įvertinimas: 4.5

Kitas romanas vėl apie karą. Knygoje „Laikas gyventi ir laikas mirti” Remarque’as atskleidžia nacių esmę, barbariškumą, kuris ypač išryškėjo okupuotose SSRS teritorijose. Net ir atsitraukdami fanatiški karininkai ir kareiviai rodė žiaurų įniršį, negailėdami moterų ir pagyvenusių žmonių.

Romano centre – jaunas Graeberis, tarnavęs vokiečių kariuomenėje 1944 m., kai rusai aktyviai žengė Vakarų kryptimi ir valė Europą nuo nacių. Herojus grįžta į gimtąjį miestą, kuris, pasirodo, yra nuolat bombarduojamas. Nepageidaujami asmenys išsiunčiami į koncentracijos stovyklas, o jų butai atiduodami nacionalistams. Lieka jo namų griuvėsiai; savanoriai ir gelbėtojai iš po griuvėsių traukia prispaustų žmonių kūnus. Sugriautame rajone Greberis sutinka jauną Elizabetę, su kuria slepiasi nuo bombardavimų bombų slėptuvėje, ieškodamas jos tėvų. Paprastas susidomėjimas perauga į gilų jausmą, Elizabetė ir Greberis tampa meilužiais, o vėliau nusprendžia susituokti.

Grįžęs į frontą veikėjas dalyvauja besitraukiančios armijos gynyboje. Jo būrys patiria nuostolių, o Greberis priglaudžia rusų partizanus, neleisdamas Steinbrenneriui, aršiam NSDAP nariui, įvykdyti mėgėjiškos egzekucijos. Kas galėjo pagalvoti, kad vienas iš išgelbėtų partizanų imsis šautuvo prieš savo gelbėtoją?.

„Laikas gyventi ir laikas mirti” nėra skirtas silpnadvasiams. Jame daug aprašyta nacių žiaurumų prieš nepageidaujamus asmenis, atviros bombardavimo ir mirties scenos. Kūrinio poskonis dviprasmiškas, tačiau jį tikrai verta pažinti, kad prisimintumėte istoriją tokią, kokia ji yra. „Laikas mirti” atrodo kaip amžinybė, kas sulauks „laiko gyventi?

Naktis Lisabonoje

Įvertinimas: 4.5

Šio romano siužetas sutampa su kitu E. H. Abramso kūriniu. . Remarkas „Mylėk savo artimą”. Abiejose knygose migracijos problema apibrėžiama. Pasakotojas Rojus, beveik penkerius metus ieškojęs prieglobsčio Europos šalyse, nusprendžia grįžti į Reichą ir pasiimti žmoną, kuri tuo metu sunkiai serga. Kartu jie bando rasti pinigų netikrai vizai į Ameriką, kuri šiuo metu yra vienintelė saugi vieta, nes visame pasaulyje vyksta karai ir taika yra trapi. Rojus sutinka žmogų, kuris nori atiduoti 2 bilietus į garlaivį, vykstantį į JAV, bet su sąlyga, kad jis vieną naktį išklausys vieno žmogaus istoriją. Tai buvo stulbinantis pasakojimas, atitinkantis geriausias dramos tradicijas – žmogaus gyvenimas susipynė su nacizmo bangą patyrusios Europos gyvenimo drama.

Šešėliai rojuje

Įvertinimas: 4.5

Reitingą užbaigia „Šešėliai rojuje” – romanas, išleistas po rašytojo Ericho Marijos Remarko mirties. Istorija pasakojama žurnalisto, kuris Antrojo pasaulinio karo ir taikos metais emigravo į JAV, vardu. Šį kartą autorius nagrinėja pabėgėlių, kurie ieško ramaus gyvenimo JAV, bet nepraranda vilties vieną dieną grįžti į tėvynę, problemą. Tarp jų – romano „Triumfo arka” chirurgas Ravikas. Žmonės, įstrigę amerikietiškame „rojuje”, bet negalintys gyventi visaverčio ir laimingo gyvenimo po karo sumaišties, būdami svetimoje šalyje, būdami tik savo „šešėliais”.

Rašytojas vaizduoja daugybę skirtingų likimų: vieni pradeda smarkiai gerti dėl susiklosčiusios padėties, kiti per daug dirba, treti nusižudo. Yra įvairių būdų, kaip žmonėms kuo geriau išsisukti iš stresinių situacijų. Kartu net ir patys ciniškiausi personažai sugeba išsaugoti gebėjimą mylėti ir draugauti.