10 geriausių diuretikų

Diuretikai, arba, mediciniškai tariant, diuretikai, paprastai rekomenduojami, kai dėl tam tikrų priežasčių sutrinka skysčių suvartojimo ir išsiskyrimo pusiausvyra. Visus diuretikus, išskyrus fitomedikamentus, turi skirti tik gydytojas. Savarankiškai vartojami diuretikai, skirti veido ar kojų patinimui gydyti arba, dar blogiau, svoriui mažinti, yra griežtai nepriimtini!

Kai skiriama diuretikų

Kai kalbama apie diuretikus, paprastai turima omenyje būtinybė pašalinti skysčių perteklių esant edemai. Tačiau praktikoje dažniausia diuretikų vartojimo indikacija – arterinė hipertenzija arba, paprasčiau tariant, aukštas kraujospūdis.

Viena iš šios būklės priežasčių – sutrikusi natrio apykaita, kuri organizme pradeda vėluoti. Kartu su natriu sulaikomas ir vanduo. Padidėjus cirkuliuojančio kraujo kiekiui, kapiliarai susiaurėja – tai vadinama „periferiniu pasipriešinimu” – ir padidėja diastolinis arba „žemutinis” spaudimas. Kad įveiktų šį pasipriešinimą, širdis padidina kraujo išleidimo jėgą: padidėja sistolinis arba „viršutinis” kraujospūdis.

Žinoma, tai nėra vienintelis hipertenzijos vystymosi mechanizmas, tačiau jį lengviausia paveikti: pakanka paskirti diuretiką, kuris pašalins iš organizmo natrio ir vandens perteklių. Kai kurie diuretikai taip pat gali praplėsti kraujagysles ir taip sumažinti kraujospūdį. Tačiau šie vaistai pradeda veikti ne anksčiau kaip po 3 valandų nuo jų pavartojimo, o norint pasiekti maksimalų poveikį, juos reikia reguliariai vartoti kelias dienas. Todėl tokie vaistai skiriami vartoti nuolat, kad būtų išvengta kraujospūdžio padidėjimo, bet ne sumažintas jau padidėjęs kraujospūdis.

Diuretikai taip pat gali būti vartojami:

1. įvairios kilmės edema (išskyrus atvejus, kai ją sukelia inkstų nepakankamumas);
2. Didelis intrakranijinis spaudimas;
3. smegenų edema, plaučių edema – šiuo atveju skiriama greitai veikiančių diuretikų, paprastai į veną;
4. Kai kuriais apsinuodijimo atvejais, siekiant pagreitinti toksinių medžiagų išsiskyrimą per inkstus, kartu į veną infuzuojant didelį kiekį skysčių (forsuota diurezė).

Ypatingas atvejis– Vaistažolių diuretikų indikacijos. Jie paprastai rekomenduojami inkstų dubens ir šlapimo takų infekcijoms gydyti. Jie turi lengvą priešuždegiminį poveikį, tačiau tai nėra pagrindinis poveikis, kuris palengvina pacientų būklę. Sukeldami nuolatinį šlapimo srautą, augaliniai diuretikai mechaniškai išplauna bakterijas ir jų atliekas, sumažina uždegimo aktyvumą.

Jokie diuretikai jokiu būdu netinka svorio metimui. Svorio mažėjimas, kuris atsiranda pavartojus stipraus diuretiko, atsiranda tik dėl dehidratacijos, o ne dėl riebalų skilimo. Jie nepašalina mitinių „toksinų”. Be to, dėl dehidratacijos sumažėjus cirkuliuojančio kraujo kiekiui, jame padidėja toksinių medžiagų koncentracija ir sutrinka normali medžiagų apykaita. Atsižvelgiant į tai, gali atsirasti sunkių ligų, tokių kaip podagra, lėtinis tubulointersticinis nefritas iki lėtinio inkstų nepakankamumo.

Dauguma diuretikų yra receptiniai ir reikalauja nuolatinės gydytojo priežiūros. Todėl, siūlydami skaitytojų dėmesiui geriausių diuretikų reitingą, privalome įspėti – tai tik įvadinė informacija ir jokiu būdu ne rekomendacija.

Geriausių diuretikų klasifikavimas

Nominacija	svetainė	produkto pavadinimas	kaina
Geriausi greitai veikiantys diuretikai	1	Torasemidas	158€
2	Furosemidas	23€
Geriausi vidutinio veikimo diuretikai	1	Indapamidas	25€
2	Hidrochlotiazidas	54€
Geriausi ilgo veikimo diuretikai	1	Spironolaktonas	42€
2	Chlortalidonas	–
Geriausios natūralios priemonės	1	Bruknių lapai	104€
2	Kanefron	469€
3	Phytonephrol (urologinė kolekcija)	61€
4	Fitolysin	313€
Kodėl negalima savarankiškai skirti diuretikų!!!

Geriausi greitai veikiantys diuretikai

Šio reitingo skyriaus vaistai yra „klasikiniai” diuretikai, kurie yra ne tik specialistų, bet ir visuomenės lūpose (dėl to jais dažnai piktnaudžiaujama). Veikia nuo 15 minučių iki valandos po suvartojimo, poveikis trunka nuo 4 iki 18 valandų.

Torasemidas

Įvertinimas: 4.9

Prekybiniai pavadinimai: Diuver, Britomar, Trigrim.

Šiuolaikiškesnis gerai žinomo furosemido atitikmuo, aprašytas toliau. Palyginti su juo, ne taip aktyviai „plauna” kalį iš organizmo. Santykinai lengvas: poveikis pasireiškia praėjus 2-3 valandoms po pavartojimo ir trunka iki 18 valandų, paprastai pacientui nereikia „budėti” prie tualeto. Tačiau galimos ir individualios reakcijos.

Kita vertus, būtent dėl šio uždelsto veikimo torakemidas netinka forsuotai diurezės procedūrai apsinuodijus, todėl paprastai skiriamas edemai gydyti.

draudžiama nėščioms moterims ir jaunesniems nei 18 metų vaikams.

Parduodama su receptu.

Privalumai

• Palyginti „lengvas” poveikis, kuris nevaržo kasdienės veiklos.

Trūkumai

• negalima vartoti nėštumo metu.

Furosemidas

Įvertinimas: 4.8

Laiko patikrinta, labai nebrangi ir vis dar „veikianti” priemonė. Nepaisant daugybės galimų šalutinių poveikių, be recepto, kuris pelnė jam populiarumą tarp norinčiųjų numesti svorio (prisiminkite, kad jis tik pašalina skysčius, bet neskaido riebalų) ir žinomumą tarp specialistų, susiduriančių su šio svorio metimo metodo aukomis: podagra ilgai vartojant furosemidą jau seniai buvo neįprasta.

Kita populiari furosemido vartojimo priežastis – atsikratyti pagirių, tariamai, kartu su vandeniu ir patinimu, jis pašalina šią būklę sukeliančius toksinus. Jis palengvina pagirių edemą, nes pašalina vandens perteklių, tačiau nepašalina jokių toksinų. Acetaldehidas, etanolio apykaitos produktas ir pagrindinė pagirių priežastis, nepašalinamas su inkstais, o neutralizuojamas kepenyse (tačiau alkoholis nepašalinamas su šlapimu, o iš dalies pašalinamas su iškvėptu oru, o didžiąją jo dalį neutralizuoja kepenų ląstelės). Taigi, norint sumažinti pagirias, taip pat svorio netekimą, furosemido naudojimas yra nenaudingas.

Tiesą sakant, jo pagrindinė paskirtis – greitai ir aktyviai pašalinti skysčius, todėl furosemidas paprastai naudojamas skubios medicinos: smegenų ar plaučių edema (injekcinės formos), priverstinė diurezė kai kurių intoksikacijų, ūminis inkstų nepakankamumas, eklampsija, nėščios moterys, hipertenzinė krizė. Žinoma, instrukcijose nurodymai yra „įprasti”, edema, kuri nereikalauja skubios rezoliucijos, ir hipertenzija. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaistas pradeda veikti po 15-20 minučių po vartojimo ir tiesiog „pririša” žmogų prie tualeto, tokiose neskubriose situacijose gydytojai paprastai renkasi švelnesnius diuretikus, kurie bus išsamiau aprašyti kituose geriausių diuretikų reitingo skyriuose.

Nors nėštumo metu jį vartoti nedraudžiama ir tam tikromis aplinkybėmis jis gali būti vartojamas, rekomenduojama atidžiai stebėti vaisiaus vystymąsi, nes veiklioji medžiaga prasiskverbia pro placentą. Pagal FDA rekomendacijas furozemidas priskiriamas C klasei, t. y. tyrimai su gyvūnais parodė galimą riziką vaisiui; galutinių duomenų apie žmones nėra, tačiau tikėtina nauda viršija galimą riziką. Iš tiesų eklampsija yra pavojinga motinos ir vaisiaus gyvybei.

Reguliariai vartojamas furosemidas pašalina kalį iš organizmo, todėl į mitybą būtina įtraukti maisto produktų, kuriuose yra daug kalio (bananų, abrikosų, keptų bulvių su žievele), arba geriau – vartoti vaistų, kurių sudėtyje yra šio elemento.

Privalumai

• Greitas ir stiprus veikimas,
• Jis yra labai pigus,
• Parduodama be recepto.

Trūkumai

• Daugelis šalutinių poveikių,
• Jis pašalina kalį iš organizmo,
• Ilgalaikis nekontroliuojamas vartojimas sukelia priklausomybę,
• Ilgalaikis nekontroliuojamas vartojimas sukelia podagrą ir inkstų pažeidimus.

Geriausi vidutinės trukmės diuretikai

Ankstesniame reitingo skyriuje nurodyti vaistai dažniausiai vartojami skubios pagalbos arba beveik skubios pagalbos atvejais, o šiame skyriuje nurodyti vaistai paprastai skiriami įprastai. Dažniausia indikacija yra ne edema, o arterinė hipertenzija. Diuretikai gali būti vartojami vieni kraujospūdžiui kontroliuoti arba kartu su hipotenziniais vaistais, kad dozės būtų kuo mažesnės.

Indapamidas

Įvertinimas: 4.7

Prekybiniai pavadinimai: Indap, Arifon,

Kontroliuoja spaudimą ne tik pašalindamas skysčių perteklių ir sumažindamas periferinių kraujagyslių pasipriešinimą, bet ir tiesiogiai išplėsdamas sistemines ir inkstų arterijas. Neturi įtakos lipidų ir angliavandenių apykaitai, nekeičia audinių jautrumo insulinui, priešingai nei daugelis kitų diuretikų. Todėl indapamidas yra vienas iš dažniausiai skiriamų diuretikų hipertenzijai gydyti tiek atskirai, tiek kartu su antihipertenziniais preparatais.

Iš trūkumų reikėtų pažymėti tradicinį daugumos diuretikų kalio pašalinimą iš organizmo.

Nėra aiškios indapamido gamintojo instrukcijos dėl jo vartojimo nėštumo metu: vieni draudžia jį vartoti, kiti siūlo derinti galimą žalą ir naudą. FDA Indap priskiria B kategorijai, o tai reiškia, kad tyrimai su gyvūnais neparodė jokio kenksmingo poveikio vaisiui, tačiau tyrimai su žmonėmis dėl akivaizdžių priežasčių nebuvo atlikti.

Privalumai

• Netrukdo normaliai medžiagų apykaitai;
• plečia kraujagysles,
• Galima naudoti nėštumo metu (su išlygomis).

Trūkumai

• išskiria kalį.

Hidrochlotiazidas

Įvertinimas: 4.5

Prekybiniai pavadinimai: hipotiazidas, dichlotiazidas.

Indikacijos: edemos sindromas (įskaitant edemą PMS metu), arterinė hipertenzija, poliurijos kontrolė sergant cukriniu diabetu be cukraus ir oksalatinių inkstų akmenų prevencija.

Daugelis hipertenzija sergančių pacientų klausia, ar geriau indapamidas, ar hidrochlortiazidas? Atsakymas yra vienareikšmiškai palankus indapamidui. Hidrochlotiazidas sutrikdo cholesterolio apykaitą, sukelia aterosklerozę, mažina audinių jautrumą insulinui ir, kaip ir furosemidas, didina šlapimo rūgšties druskų koncentraciją kraujyje. Jei vaistas vartojamas trumpai, šie pokyčiai nėra labai pavojingi, o nutraukus vartojimą medžiagų apykaita grįžta į normalią būseną. Tačiau hipertenzija gydoma visą gyvenimą: prisiminkite, kad diuretikai pirmiausia vartojami tam, kad būtų išvengta kraujospūdžio padidėjimo. Šiuo atveju hidrochlotiazidas taip pat gali sukelti nepageidaujamų organizmo pokyčių.

Kad jų išvengtų, kai kurie gamintojai sujungė produktus, kuriuose šis diuretikas derinamas su sartanais – vaistu nuo hipertenzijos, kuris gerina jautrumą insulinui, padeda atkurti šlapimo rūgšties apykaitą ir mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.

Draudžiama naudoti pirmąjį nėštumo trimestrą.

Privalumai

• maža kaina,
• Sklandi veikimo pradžia, neribojanti veiklos.

Trūkumai

• Gali sukelti aterosklerozę, podagrą, mažina jautrumą insulinui;
• Ištraukia kalį.

Geriausi ilgo veikimo diuretikai

Į šį reitingo skyrių įtraukti diuretikai, kurie pradeda veikti praėjus kelioms valandoms, o kartais ir dienai po pirmojo pavartojimo ir veikia 2-3 dienas.

Spironolaktonas

Įvertinimas: 4.6

Prekybiniai pavadinimai: Veroshpiron, Aldactone.

Šis diuretikas priklauso kalį taupantiems diuretikams. Skirtingai nuo ankstesnių diuretikų reitingo skyrių lėšų, jis nepadidina kalio išsiskyrimo iš organizmo ir neturi įtakos elektrolitų pusiausvyrai.

Veikia labai lėtai – poveikis prasideda ne anksčiau kaip antrą dieną ir ne vėliau kaip penktą dieną po vartojimo. Todėl jis vartojamas tik širdies ar kepenų edemai gydyti. Turėtų būti nuolat vartojamas hipertenzijai.

Mažina jautrumą kraujagysles sutraukiančioms medžiagoms, lėtina lėtinį širdies nepakankamumą.

Atskira spironolaktono vartojimo indikacija yra priklausomybė nuo furosemido. Spironolaktonas slopina renino-angiotenzino-aldosterono sistemą – mechanizmus, skirtus skysčiams organizme sulaikyti, kurie suaktyvėja nekontroliuojamai vartojant furosemidą, kad būtų išvengta dehidratacijos. Spironolaktonas vartojamas tuo pačiu metu kaip ir furosemidas, o pastarojo dozė palaipsniui mažinama, kol galiausiai nutraukiama. Spironolaktono vartojimas taip pat gali būti palaipsniui nutrauktas.

Iš problemų, susijusių su ilgalaikiu jo vartojimu, reikėtų paminėti hormonų pusiausvyros sutrikimą. Spironolaktonas veikia receptorius, jautrius androgenams (vyriškiems hormonams) ir progestinams (moteriškiems hormonams). Todėl jo ilgalaikis vartojimas moterims gali turėti vyriškų bruožų – šiurkštus balsas. Padidėjęs plaukuotumas, menstruacijų nereguliarumas. Vyrams, priešingai, gali atsirasti ginekomastija (krūtų padidėjimas), sumažėti lytinis potraukis ir susilpnėti potencija.

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu draudžiama.

Privalumai

• Sklandus poveikio vystymasis, kuris netrikdo kasdienio gyvenimo;
• Lėtina širdies ir kraujagyslių nepakankamumo vystymąsi.

Trūkumai

• Ilgai vartojamas gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą.

Chlortalidonas

Įvertinimas: 4.4

Prekinis pavadinimas: Oxodolinum.

Jis skiriamas įvairios kilmės edemoms, įskaitant priešmenstruacinės įtampos sindromą (PMS) ir vėlyvąją gestozę, gydyti.

Vartojamas arterinei hipertenzijai gydyti. Ne tik pasižymi diuretiniu poveikiu, bet ir plečia smulkiąsias kraujagysles. Jis gerina endotelio – vidinės kraujagyslių sienelės – būklę, mažina kairiojo skilvelio hipertrofijos sunkumą.

Trūkumai yra santykinai didelis nepageidaujamų reiškinių dažnumas – sumažėjęs kalio kiekis kraujyje, galvos svaigimas, padidėjęs cukraus kiekis, erekcijos sutrikimai.

Veiksmas prasideda praėjus maždaug 4 valandoms po užtepimo ir trunka iki 52 valandų.

Privalumai

• Galima naudoti nėštumo metu,
• Apsaugo nuo hipertenzijos komplikacijų.

Trūkumai

• Galimas šalutinis poveikis.

Geriausios natūralios priemonės

Šiuos vaistus išskyrėme į atskirą skyrių ne todėl, kad manome, jog jie iš esmės yra blogesni ar geresni už kitus. Augaliniai ekstraktai veikia daug švelniau nei „cheminės” priemonės, ir juos atnešti į save, bet vandens ir elektrolitų pusiausvyra nėra taip lengva, todėl jie yra saugesni. Kita vertus, jie neturi aiškiai standartizuoto poveikio kaip kiti geriausi diuretikai. Todėl nerekomenduojama vartoti esant hipertenzijai ar edemai, kurią reikia koreguoti.

Augaliniai diuretikai turi atskirą indikaciją, kurios neturi cheminiai diuretikai – inkstų ir šlapimo takų infekcijos, kaip aprašyta pirmiau. Be to, nėščioms moterims paprastai rekomenduojama vartoti vaistažolių preparatus nuo edemos.

Būtent dėl saugumo ir papildomų indikacijų šiuos vaistus įtraukėme į atskirą grupę. Tačiau nepamirškite – „žolelės” nėra nekenksmingos ir taip pat turi kontraindikacijų bei šalutinių poveikių.

Bruknių lapai

Įvertinimas: 4.3

Klasikinis augalinis diuretikas, beveik neturintis kontraindikacijų: informaciniame lapelyje minimas tik individualus netoleravimas. Galima naudoti nėštumo metu, yra labai pigus ir lengvai prieinamas.

Privalumai

• Beveik nėra kontraindikacijų,
• leidžiama nėštumo metu,
• nebrangiai.

Trūkumai

• ne.

Kanefron

Įvertinimas: 4.2

Galima įsigyti alkoholio tirpalo arba tablečių pavidalu. Veikliosios medžiagos – amarantas, rozmarinas, kraujažolė. Be diuretiko, turi priešuždegiminį ir antimikrobinį poveikį.

draudžiama vartoti jaunesniems kaip 1 metų vaikams (tabletėms iki 6 metų), sergantiems pepsine opalige ir padidėjusio jautrumo bet kuriai sudedamajai daliai. Alkoholio tirpalas nerekomenduojamas dėl alkoholizmo.

Remiantis pacientų, kurie vartojo produktą, atsiliepimais, jis yra gana „lengvas” – nereikia apriboti veiklos, atsižvelgiant į tualeto prieinamumą.

Iš pirmo žvilgsnio pakuotė yra pakankamai didelė – 60 tablečių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad suaugusiam žmogui reikėtų 6 tablečių per dieną, produktas nėra ekonomiškas.

Privalumai

• lengvas poveikis,
• Gali vartoti nėščios moterys,
• Įvairios produktų formos.

Trūkumai

• nepatogus vartojimo būdas (2 tabletės 3 kartus per dieną);
• Didelė gydymo kurso kaina.

Phytonephrol (urologinė kolekcija)

Įvertinimas: 4.1

Sudėtyje yra meškauogių, medetkų, krapų, pipirmėčių, eleuterokoko. Kaip ir kiti fitopreparatai, ne tik „vejasi”, bet ir atpalaiduoja spazmus, mažina uždegimą ir kovoja su infekcija.

Žolelių mišinį reikia paruošti pagal instrukcijas ir gerti po ⅓ puodelio 3 kartus per dieną.

Draudžiama vartoti nėščioms, krūtimi maitinančioms moterims, jaunesniems nei 12 metų vaikams.

Privalumai

• ekonomika.

Trūkumai

• karstelėjusio skonio,
• Nerekomenduojama nėščioms moterims.

Fitolysin

Įvertinimas: 3.9

Įvertinimas: 3,9.

Pasta, kurią sudaro 9 augalų ekstraktai ir 4 eteriniai aliejai. Arbatinis šaukštelis. Šaukštą pastos ištirpinti pusėje stiklinės vandens ir gerti 3 kartus per dieną po valgio.

Kontraindikuotinas esant inkstų ir širdies nepakankamumui, glomerulonefritui ir fosfatiniams inkstų akmenims. Taip pat nerekomenduojama vartoti jaunesniems nei 18 metų vaikams ir nėščioms moterims, nes dėl akivaizdžių priežasčių su šių kategorijų pacientais neatlikti jokie saugumo tyrimai.

Nereikia kalbėti apie vaisto ekonominį efektyvumą. 100 g tūbelėje. Jo užtenka maždaug vienai gydymo savaitei (1 arbatinis šaukštelis – 5 g).). Gamintojo rekomenduojamas gydymo kursas yra nuo 2 savaičių iki 1,5 mėnesio.

Privalumai

• natūrali sudėtis

Trūkumai

• nemalonus kvapas ir skonis,
• daugiakomponentė sudėtis, didinanti alerginių reakcijų tikimybę,
• nepriimtina nėštumo metu,
• brangus.

Kodėl neturėtumėte „skirti” diuretikų

Diuretikus žmonės paprastai vartoja dėl dviejų priežasčių – dėl patinimų arba norėdami numesti svorio. Kodėl negalite vartoti diuretikų svorio netekimui, rašėme aukščiau. Tačiau net ir esant edemai, kai, atrodytų, yra indikacijų, savarankiškai pradėti gerti diuretikų nereikėtų.

1. Pirmiausia, jei atsiranda patinimas, reikia rasti jo priežastį ir, jei įmanoma, pašalinti. Gali būti, kad daug veiksmingesnės nei diuretikai bus priemonės, normalizuojančios širdies veiklą ar kraujagyslių tonusą. Pavyzdžiui, vakarinė kojų edema dažnai būna pirmas venų varikozės požymis, kuris atsiranda gerokai anksčiau nei matomi venų mazgeliai. Ir, žinoma, jokie diuretikai negali padėti. Patinimą prieš menstruacijas, kuris gali būti PMS požymis, daug veiksmingiau gydo vaistažolių preparatai, skirti hormoniniam fonui normalizuoti.
2. Antra, žmonės, ypač jaunos moterys, dažnai painioja fiziologinį pastozinį veidą ryte su patinimu. Vietoj to, kad tiesiog palauktų ar atliktų švelnų limfos masažą, vartojami diuretikai. Žinoma, po to „patinimas” sumažėja, tačiau organizmas, sunerimęs dėl staigaus skysčių netekimo, įjungia sistemas, kurios didina vandens susilaikymą organizme. Kitą dieną patinimas iš įsivaizduojamo tampa tikru, o po to – nauja diuretiko dozė. Susidaro užburtas ratas. Ilgainiui paros tablečių kiekis didėja ir kai kuriems žmonėms pasiekia 15 ar 20 tablečių per parą.
3. Nekontroliuojamas diuretikų vartojimas sutrikdo vandens ir elektrolitų pusiausvyrą organizme ir daro poveikį visoms sistemoms. Sumažėjęs odos jautrumas arba, priešingai, parestezijos – „žąsies odelės” pojūtis ant odos. Sutrinka širdies ritmas. Didina gliukozės kiekį kraujyje. Pasireiškia raumenų silpnumas, įskaitant hipokaleminį (dėl kalio trūkumo) paralyžių.

Todėl bet kokie diuretikai, išskyrus fitopreparatus,turėtų būti skiriamas tik gydytojo ir vartojamas jam prižiūrint.