Kiek laiko gyvena katė ir kaip pailginti jos gyvenimą

Meilė katėms? Padarykite jų gyvenimą ilgą!

Vidutinė kačių gyvenimo trukmė

Dabar pakalbėkime apie vidurkius. Apskritai naminė katė gyvena vidutiniškai 14-17 metų arba net 20 metų, jei laikomasi būsto taisyklių, daugiau yra retenybė ir veikiau išimtis. Lygiai tokios pat veislės keturkojai, bet lauke, be priežiūros ir kokybiškos mitybos pasiekia tik 5-7 metų slenkstį.

Priklausomybė nuo genties

Kilmės įtaka taip pat turi įtakos katės gyvenimo trukmei, tačiau ji paprastai nedaug skiriasi nuo bendros statistikos. Daug svarbesnis vaidmuo tenka genetiniam polinkiui – jei veisimas nepavyksta, gyvūnas suserga tam tikromis ligomis, labiau tikėtina, kad gyvenimo metų skaičius sumažės.

Kad išvengtumėte rizikos nusipirkti kačiuką su patologinėmis ligomis, turėtumėte kreiptis tik į patyrusį ir gerą reputaciją turintį veisėją, o konkretaus individo atveju rekomenduojama išstudijuoti kilmę – iš jos galima atsekti ir gyvenimo trukmę, ir galimus ligos laikotarpius.

Kad ir kaip būtų keista, būtent veislinės katės yra sveikiausios ir mažiausiai problemų keliančios katės.

Jei kalbėtume apie konkrečias veisles, vidutiniškai skaičiuojama, kad sfinksai turi apie 10 metų, britų – 13-15, Abisinijos ir Bengalijos veislės – 15-17 metų, tiek pat metų gyvena Sibiro ir Siamo katės, porą metų daugiau – škotai.

Kaip suteikti katei ilgą gyvenimą?

Laikydamiesi šių patarimų, išvengsite sveikatos problemų ir užtikrinsite, kad jūsų augintinis būtų kuo saugesnis, o jo gyvenimas pailgėtų.

Tinkama priežiūra

Visoms katėms reikia pagrindinės priežiūros, skiriasi tik veislės priežiūra. Akių, ausų valymas, nagų kirpimas ir plaukų šalinimas gali užtikrinti, kad katė jaustųsi gerai.

Akis galima valyti specialiu valikliu arba vatos tamponu, pamirkytu virintame vandenyje. Gydymo dažnumą lemia išskyrų kiekis ir kokybė, kurią reikia stebėti bendradarbiaujant su veterinarijos gydytoju. Tas pats pasakytina ir apie ausis – fiziologinis išsiskyrimas yra norma, bet tik iki tam tikro lygio. Juos ne visada reikia valyti – kaip ir žmonėms, vaškas susigeria ir natūraliai pasišalina savaime.

Dantų valymas taip pat svarbus siekiant palaikyti augintinio gyvenimo kokybę. Statistika negailestinga – beveik 60 % visų kačių turi vienokių ar kitokių burnos ertmės problemų. Priežastis – nepakankamai subalansuotas maistas ir nepakankamai kietųjų medžiagų, kad apnašos būtų pašalintos natūraliai. Nedaug kas žino, kad keturkojų gyvūnų dantų priežiūrai galima įsigyti specialių dantų pastų ir šepetėlių. Valymas kartą ar du kartus per savaitę yra normali norma katėms.

Kailiui reikia skirtingo dėmesio. Meino meškėnams, Sibiro meškėnams, Persų meškėnams, Himalajų meškėnams ir kitoms ilgaplaukėms veislėms gresia pavojus, kad jie gali susivelti, jei nėra šukuojami. Su trumpaplaukėmis katėmis lengviau elgtis – jas galima draskyti tik tuo metu, kai jos pelija.

Dantų, ausų, nosies ir kailio priežiūra – tai ne tik šeimininko darbas, bet ir bendravimas su augintiniu, kuris, beje, taip pat svarbus gyvūno gerovei. Tiesa, ši procedūra katėms retai būna maloni, tačiau tai yra įpročio formavimo klausimas.

Gydymas

Veterinarinė patikra ir savalaikis patologijų bei bendrų anomalijų šalinimas yra bene svarbiausias žingsnis siekiant prailginti katės gyvenimą. Kiekvienas save gerbiantis šeimininkas turėtų turėti skiepytos katės pasą, kuris garantuoja, kad katė yra apsaugota nuo įprastų, specifinių ligų, ir netgi suteikia „leidimą” patekti į stotį, oro uostus ir kitas socialiai svarbias vietas.

Nereikėtų pamiršti kontrolės nuo blusų ir helmintų, tačiau tai labiau taikytina katėms, kurios gali būti lauke.

Neplanuotas apsilankymas pas gydytoją – tai galimybė sužinoti apie paslėptų ligų būklę ankstyvoje stadijoje ir sustabdyti procesą. Veterinarijos gydytojo konsultacija taip pat naudinga planuojant katės mitybą ir pritaikant ją prie katės amžiaus. Gydytojas taip pat padės spręsti sudėtingus klausimus, susijusius su dresūra, elgesiu, sveikata, nagų kirpimu ir kt. .

Kačių veikla

Judėjimas yra gyvenimas. Šis teiginys galioja visoms gyvoms būtybėms, įskaitant kates. Gyvūnų augintinių buto gyventojams taikomi dideli judėjimo apribojimai – daugybė draudimų ir ribotų zonų, jokių laipiojimo konstrukcijų gali sukelti organizmo biologinių procesų sutrikimų. Sumažėja medžiagų apykaita, mažiau išsiskiria atliekų, todėl nutukimas gali pasireikšti net ir tada, kai laikomasi mitybos normų.

Kaip padidinti kačių aktyvumą be laisvo vedžiojimo? Suteikite jiems pramogų: laipynės, nagų galąstuvai, žaislai ir nameliai. Pasivaikščiojimus lauke geriausia pradėti uždaroje patalpoje arba su diržais.

Prižiūrimi pasivaikščiojimai

Šunys, automobilių padangos, nuodai – lauko katei, net ir patyrusiai, o ką jau kalbėti apie jauną katę, gali nutikti bet kas. Veislinės katės dažnai vagiamos. Gatvės poveikis katei gali kelti didelį stresą, todėl reikėtų vengti pasivaikščiojimų mieste.

Dieta

Natūralus maistas ar paruoštas maistas – šeimininko pasirinkimo ir katės skonio reikalas. Nors galite gana aiškiai nurodyti savo katės maistą (pasirinkimas pagal parametrus, porcijos dydis), turite būti atsargūs dėl to, ką jai duodate. Svarbu ruošti maistą, atitinkantį baltymų, riebalų ir angliavandenių bei kitų svarbių maistinių medžiagų poreikį. Padėti gali profesionalūs konsultantai, veisėjai arba veterinarai. Maitinant reikia atsižvelgti į katės virškinimo sistemą, aktyvumo lygį ir amžių.

Vienas iš svarbiausių maitinimo aspektų – mažos porcijos. Katės gudriai parodo, kad nėra sotios, o šeimininkai patenka į spąstus ir vėliau susiduria su antsvorio turinčios katės problema. Tačiau tinkamo porcijos dydžio nustatymas niekada nepadėjo numesti svorio.

Sterilizacija

Daugeliui šeimininkų tai prieštaringai vertinamas klausimas, tačiau sprendimas sterilizuoti katę gali gerokai pailginti jos gyvenimą. Ši taisyklė tinka gyvūnams, kurie neketina veistis. Kačių ir patinų lytiniai hormonai yra atsakingi už reprodukcinę sistemą, kuri gali būti sėkmingai pasiekta per dauginimąsi. Nesant poravimosi, patinai pradeda žymėti savo teritoriją, tampa agresyvūs. Su patelėmis reikės toleruoti sezoninį dainavimą ir elgesį.

Be diskomforto šeimininkams, toks susilaikymas ir instinktų slopinimas (dažnai vaistais) gali sukelti rimtas ir negrįžtamas ligas, pavyzdžiui, lytinių organų vėžį, miomas ir kt. .

Meilė ir rūpestis

Katės yra laisvos, jas sunku išmokyti ar priversti daryti tai, ko jos nenori. Tačiau meilė ir rūpestis tikrai atsipirks – dažniausiai jie tampa meilūs ir draugiški, mielai leidžiasi glostomi, apglėbiami ir sėdi šalia. Tai padeda pagerinti jų sveikatą ir šeimininkų gerovę! Dvigubai daugiau naudos! Iš tikrųjų katės, gyvenančios idealiomis sąlygomis, bet be šeimininkų meilės, gyvena vidutiniškai trumpiau nei tos, kurioms suteikiama meilė, draugija.

Mažiau triukšmo

Kai namuose yra augintinis, reikia vengti garsios muzikos ir triukšmingų garsų. Katės turi puikią klausą, kuri padeda orientuotis ir medžioti laukinėje gamtoje. Stiprus dulkių siurblio ir kitų buitinių prietaisų keliamas triukšmas bei šauksmai gali išgąsdinti katę, o kai kuriais atvejais net sukelti širdies sustojimą. Be to, garsūs decibelai sukelia stresą, o tai lemia sveikatos sutrikimus ir trumpesnę katės gyvenimo trukmę.