Pogimdyminė depresija: simptomai, kiek laiko ji trunka, kaip su ja susidoroti

Nėštumas, gimdymas ir pirmieji mėnesiai po kūdikio gimimo yra fiziškai ir emociškai sunkūs laikotarpiai, kai moteris patiria didelį stresą. Stiprus stresas gali sukelti nerimą ar depresiją – pogimdyminę depresiją.

Įvairių tyrimų duomenimis, šios būklės paplitimas svyruoja nuo 8 iki 17,5 proc. Dauguma sutinka, kad šis skaičius yra 13 %.

Depresija turi įtakos tiek fizinei, tiek psichologinei moters būklei.

Tačiau šiuolaikinė medicina vidutinio sunkumo pogimdyminės depresijos simptomus pirmosiomis pogimdyminio laikotarpio dienomis laiko natūralia organizmo reakcija į gimdymą ir motinystę.

Pogimdyminės depresijos priežastys

1. Jų hormonų lygis svyruoja: moterų lytinių organų skaičius.

2. Hormonų ir skydliaukės hormonų kiekis smarkiai sumažėja. Cirkuliuojančio kraujo tūris ir medžiagų apykaita pasikeičia po šio. Šios fiziologinės savybės turi įtakos psichologinei gimdančios moters būklei.

3. Perėjimas prie motinos vaidmens kelia daug nerimo ir nerimo.

4. Fizinis nuovargis ir miego trūkumas.

5. Baimė prarasti profesinį statusą ir karjerą. Jei prieš gimdymą moteris dirbo aukštą darbą, jai gali būti sunku susitaikyti su tuo, kad jos socialinis statusas ilgą laiką apsiribos tik motinyste.

6. Socialinė izoliacija: moterims, kurios iki gimdymo buvo socialiai aktyvios, sunku susitaikyti su nauja padėtimi. Socialinių ryšių apribojimas, priverstinis pasitraukimas gali sukelti pusiausvyros praradimą.

7. išvaizdos ir seksualinių santykių pokyčiai. Daugelis moterų metų po gimdymo patiria seksualinių problemų ir anorgazmą.

8. Finansinės nepriklausomybės praradimas.

9. Sunkumai, susiję su žindymu.

10. Skausmas po gimdymo ar cezario pjūvio. Yra tyrimų, įrodančių, kad gimdymo sunkumai gali išprovokuoti depresijos išsivystymą.

Kam gresia pavojus?

1. Dažniausiai (50 proc. atvejų) pogimdyminę depresiją patiria moterys, kurioms anksčiau yra buvę depresijos epizodų.
2. Įtakos turi ir gimdančios moters amžius: jaunesnėms nei 18 metų motinoms kyla didesnė rizika, taip pat vyresnėms nei 35 metų moterims.
3. Mokslininkai nurodo tam tikrus asmenybės tipus, kurie gali būti sukeliantis veiksnys. Tai emocinis nesubrendimas, didelis nerimas, padidėjęs jautrumas išorės poveikiui, pernelyg didelis susijaudinimas ir impulsyvumas, hiperatsakomybė ir perfekcionizmas. Pogimdymine depresija dažniau serga moterys, kurių savivertė yra žema ir kurios turi emocijų raiškos ir emocijų reguliavimo sunkumų.
4. Smurtas šeimoje – dar vienas rizikos veiksnys. Daugiau nei 50 % moterų, kurioms diagnozuota pogimdyminė depresija, yra patyrusios smurtą iš šeimos narių.
5. Gimdymo defektai ir specifinė gimusio vaiko sveikatos būklė gali sudaryti prielaidas pogimdyminei depresijai atsirasti.
6. Ypač nukenčia moterys, kurios neplanavo nėštumo.
7. Depresiją po gimdymo sunkinantys veiksniai yra šeimyninės problemos, šeimos narių paramos ir pagalbos trūkumas bei konfliktai.
8. Trečiąjį nėštumo trimestrą stresas gali būti sukeliantis veiksnys.

Pogimdyminės depresijos simptomai ir požymiai

Pogimdyminės depresijos metu moteris patiria emocinių, kognityvinių ir somatinių sutrikimų.

Emocinis

Iš pradžių emocinei būsenai būdingas nuotaikos pablogėjimas ir gilaus liūdesio jausmas. Kūdikis, net ir ilgai lauktas, nėra laimingas; rūpinimasis juo kelia susierzinimą ir pyktį.

Nuotaikos svyravimai diena iš dienos mažiausiai 2 savaites.

Liūdesį ir depresiją lydi prarastas susidomėjimas gyvenimu ir nebesimėgavimas anksčiau malonia veikla. Moterys po gimdymo jaučia padidėjusį nerimą ir susirūpinimą, kuris gali peraugti į panikos priepuolius. Nerimas dažniausiai yra susijęs su baime, kad motina neatliks savo vaidmens. Moteris bijo likti viena su savo kūdikiu. Nerimas gali virsti dirglumu ir agresija, nukreipta į šeimos narius ir kūdikį.

Energijos kasdien mažėja, moteris gali tapti pavargusi, sulėtėja jos kalba, gali sutrikti miegas ir apetitas.

Sumažėjusi savivertė. Pasirodo mintys apie savižudybę. Ateitis matoma juodoje šviesoje. Neigiamas požiūris į gyvenimo galimybes. Kaltės jausmas („Esu bloga motina”) ir savęs nuvertinimas.

Kognityvinis

1. Dėmesio koncentracijos praradimas ir sunkumai susivokti.

2. Sunkumai priimant sprendimus.

3. Sutrikusios kognityvinės funkcijos.

Somatinis

1. Svorio padidėjimas arba sumažėjimas dėl apetito sutrikimų.

2. Nemiga ir kiti miego sutrikimai.

3. Plaukų slinkimas, sausa oda, lūžinėjantys nagai.

4. Skausmas įvairiose kūno dalyse.

5. Tachikardija ir aukštas kraujospūdis.

6. Žindymo problemos.

7. Elgesio pokyčiai

8. Moterys nustoja rūpintis savo išvaizda.

9. Vengia bendrauti. Vis dažniau ignoruoja ir nesirūpina šeimos nariais. Gali išnykti intymūs santykiai.

Motina labiausiai nukenčia gimdydama: ji praranda emocinį ryšį, kuris yra labai svarbus būsimai vaiko psichinei sveikatai; dėl prastos priežiūros kūdikis dažniau serga ir rečiau priauga svorio.

Motinos psichologinė būklė taip pat turi įtakos tam, kaip sutuoktinis mokysis tėvo vaidmens. Kuo sunkesni moters depresijos simptomai, tuo didesnė tikimybė, kad kūdikio tėvas emociškai nutols nuo kūdikio.

Depresijos tipai

Pagal sunkumą galima išskirti kelis motinystės depresijos tipus.

Kiekviena moteris po gimdymo patiria tam tikrų psichikos pokyčių, tačiau ne visi jie yra depresija. Tam tikras liūdesio ar netekties jausmas laikomas normalia reakcija, kuri pasireiškia 80 % moterų. Psichologinėje literatūroje ši būklė vadinama „pogimdyminiu bliuzu” arba „motinystės liūdesio sindromu”. Kaip rodo pavadinimas, šis sindromas pasireiškia depresija ir liūdesiu, moteris jaučiasi nesaugi ir daug verkia. Ši būklė pasireiškia pirmosiomis dienomis po gimdymo ir paprastai išnyksta per savaitę. Tuo metu hormonų pusiausvyra stabilizuojasi ir būsimoji mama pamažu prisitaiko. Artimo šeimos nario palaikymas ir paguoda yra geriausias vaistas gimdančiai motinai.

Jei liūdesio ir bejėgiškumo priepuoliai, emocijų svyravimai ir kiti simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, o emocinė būklė tik blogėja, jau kalbame apie lengvą depresijos formą. Tokiu atveju gali prireikti kreiptis į specialistą.

Lėtinė depresija – kai simptomai tęsiasi metus ar ilgiau. Tokiu atveju reikalinga psichoterapeuto arba psichiatro pagalba.

Užkirskite kelią

Pogimdyminės depresijos sunkumas labai priklauso nuo pačios moters elgesio ir požiūrio.

Toliau pateikiami patarimai gali padėti sušvelninti jūsų emocinę būseną.

1. Skirkite laiko pabūti vieni su savimi. Jūsų vyras, auklė, močiutė, senelis ar paslaugus draugas – bet kuris iš šių žmonių gali sutikti trumpam išlaisvinti jus nuo motinystės pareigų. Visų pirma nedvejodami prašykite pagalbos. Jums reikia laiko atskirai nuo kūdikio. Geriausia išeiti iš namų – uždaros erdvės gali būti psichologiškai sunkios.

2. Nesistenkite padaryti visko. Namų ruošos darbų, kuriuos prieš gimdymą turėjote atlikti vienas, nebegalite atlikti vienas. Jums reikia pabūti atskirai nuo kūdikio ir užmegzti emocinį ryšį su naujagimiu C. Jei anksčiau sugebėjote tai daryti, dabar jūsų rūpesčių centre esate jūs ir jūsų vaikas – ne dėl to, kad jūsų namai spindi švara. Turite gyventi su aplink tvyrančiu chaosu.

3. Išnaudokite laiką, kai kūdikis miega, poilsiui.Geriausia miegoti arba tiesiog gulėti. Galite paskaityti knygą arba išsimaudyti vonioje su atpalaiduojančiais aliejais.

4. Dalijimasis savo rūpesčiais su artimaisiais. Nepatartina būti kantriam ir apsimesti, kad viskas gerai. Šiuo sunkiu laikotarpiu būtina artimiausių žmonių parama ir meilė. Jei savo problemas pasiliksite sau, kiti negalės jums padėti. Ir jų užduotis šiuo metu sukurti jums patogiausią aplinką.

5. Emocinis ryšys su kūdikiutaip pat padeda sumažinti įtampą. Dažniau žaiskite, šypsokitės ir apkabinkite kūdikį.

6. Atsikratykite nerealistinių įsivaizdavimų apie motinystę. Mūsų kolektyvinėje sąmonėje vyrauja įsitikinimas, kad moteris pagal apibrėžimą turi sugebėti susidoroti su kūdikiu. Be to, „motinystės instinktas” kompensuoja miego trūkumą, adaptacijos sunkumus ir negalėjimą skirti laiko sau. Tiesą sakant, bendravimo su naujagimiu įgūdžius reikia įvaldyti kaip ir bet kurį kitą, o besąlygiška meilė vaikui ne visada atsiranda per pirmąsias valandas po gimimo. Kiekviena motina susiduria su sunkumais, todėl pamirškite sąvoką „tobula motina” ir pasistenkite tapti tiesiog „pakankamai gera”.

7. Dabar turite rūpintis ne tik savo kūdikiu, bet ir savimi. Nes jūsų fizinė ir psichologinė gerovė visiškai priklauso nuo jūsų vaiko gerovės.

Šaltiniai:

Dobriakovas I.., Zaschirinskaya O.. – „Perinatalinė psichologija

.. Gorkova, Y.. Aleksandrovičius, A.. Mikliajeva, O..Ryazanova, M..Corgoja PSICHOFILACIJA POPFILACIJA ŽMONĖMS, TURINČIOMS ĮVAIRIŲ ŽMONIŲ GIMIMO DIENŲ

Argunova I. . Pogimdyminė depresija. Bendrosios praktikos, akušerijos ir psichiatrijos sąsaja.