Kopūstai: sodinimas ir priežiūra atvirame lauke, auginimas, ligos, kenkėjai

Sunku rasti sodybą ar komercinį daržą, kuriame nebūtų auginami kopūstai. Selekcininkai siūlo daug daržovių veislių ir rūšių. Sėklų asortimentas leidžia auginti augalus trumpos vasaros, vidutinio ir karšto klimato zonose. Kopūstai laikomi mikroelementų ir vitaminų sandėliu, todėl ilgai laikomi nepraranda savo savybių. Lapinių, lapinių, stiebinių ir žiedinių kopūstų veislės šiek tiek skiriasi auginimo sąlygomis ir laikymo trukme.

Baltieji kopūstai

Baltagūžių kopūstų auginimo būdai – pagrindiniai. Apžvelkime augalo reikalavimus dirvožemiui, jo vegetacijos sezoną skirtingomis auginimo sąlygomis ir veislės savybes. Panagrinėkime, kokių problemų kyla, jei nesilaikoma priežiūros taisyklių, ir nuo kokių blogybių reikia apsaugoti daržovę.

Populiariausia veislė – baltagūžiai arba raudongūžiai kopūstai. Augalo struktūra:

1. Į apačią platėjantis, sustorėjęs šakniastiebis, su šaknies skiltele apačioje.

2. Viršutinis stiebas su tankiai išsidėsčiusiais lapais vadinamas daigeliais. Apatiniai lapai žali, šiurkštūs, platėjantys, pečialapiai. Viršutiniai – tai viršūninių pumpurų dygimas daigų forma. Jame auga lapai, palaipsniui didindami galvą.

3. Kitais metais iš kopūsto išauga iki 1,5 m aukščio stiebas, ant kurio išauga daugybė žiedynų ir vaisiai ankštyse – maži žirneliai.

Kopūstų veislių įvairovė

Visos kopūstų veislės skirstomos į ankstyvąsias, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvąsias pagal vegetacijos trukmę. Sėjama atvirame lauke su sėklomis arba daigeliais, kai tik atkeliauja šilti orai.

Metodo pasirinkimas priklauso nuo klimato zonos. Kopūstams nokti reikia vidutinės 20-25 °C temperatūros 0 . Karšto klimato šalyse derlių nuimkite prieš šalnas, o šaltesnio klimato šalyse – prieš šalnas. Pagal sąlygas pasirinkite sodinimo būdą – sėklomis ar daigeliais. Abu metodai naudojami vidutinio klimato zonose. Pasirinkite tokį, kurį lengva prižiūrėti. Sėklų sodinimas lauke didesniame plote naudojant sėklas yra mechanizuotas, tačiau tam reikia didesnio sėklų kiekio.

Priklausomai nuo kopūstų amžiaus, sodinimo laikas priklauso nuo. Ankstyvąsias veisles galima sodinti du kartus pavasarį, kad būtų sukurtas ankstyvųjų kopūstų konvejeris. Vidutinio dydžio perdirbimui skirta veislė sodinama, kai tik atšyla žemė. Žiemai laikyti skirti kopūstai auginami sodinant gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Vėlyvieji kopūstai sodinami anksti, o derlius nuimamas rudenį, kai praeina pirmosios šalnos. Sakoma, kad šiuo metu kopūstai įgauna saldumo.

Daigų paruošimas ir sėjimas

Reikėtų patikrinti, ar visos sėklos, išskyrus iš anksto supakuotas, dygsta, ir jas profilaktiškai apdoroti. Sėjinukams paruošti sėjinukai prieš sėją sukietinami. Tik sausa sėja lauke.

Gesinimo tikslas – pašalinti bakterijų sporas nuo sėklų paviršiaus, kad daigai augtų sveiki. Sėklų užgrūdinimas užtikrina, kad išaugtų stambūs daigai. Daigai pasirodo 3-4 dieną, greitai vystosi, nebijokite ankstyvo kietėjimo. Tokie sodinukai gali lengvai išgyventi šalčius iki -5 0 C lovoje.

Sėklų sėjos laiką reikėtų pasirinkti pagal Mėnulio kalendorių; daigams užaugti reikia 40-50 dienų. Ankstyva sodinimo data – dirva įšilusi iki 8-10 laipsnių – beržo lapų žydėjimas. Vėlyvas – paukščių vyšnių žydėjimas, šalnų grėsmės nėra.

Priklausomai nuo klimato zonos, yra nustatytos preliminarios kopūstų daigų sodinimo datos:

1. Ankstyvųjų veislių veislės 2 terminais – iki gegužės 10 d., iki gegužės 30 d;

2. vėlai – gegužės 10-20 d;

3. Vidutinės veislės, skirtos perdirbti iki gegužės 10 d., sūdyti ir laikyti žiemą iki birželio 5 d.

Daigų auginimas

Daigai auginami skinant arba tiesiogiai atskiruose puodeliuose. Į derlingą, lengvą, drėgną dirvą, pagardintą medžio pelenais, sėklos įterpiamos į 0,5 cm duobutes, užpilamos substratu, lengvai sutankinamos ir pastatomos šiltoje ir šviesioje vietoje, kad sudygtų. Daigai sudygsta per 3-4 dienas. Pirmąsias 2 savaites jam reikia šviesos ir vėsos, kitaip stiebas išsitemps ir nukris. Tuo metu daigus reikia pabarstyti žemėmis. Pasirodo tikri lapai – dygsta konteineriuose. Įdurkite stiebą. Įsišaknijusios – sukietėja. Uždarame balkone, šviesiame lange, bet kokiu būdu. Daigus galima auginti tik spartietiškomis sąlygomis.

Išprusę sodininkai pataria daigus pradėti auginti nešildomame šiltnamyje. Pavasarį palankiausios sąlygos šalčiui atspariems sodinukams. Jiems reikia pakankamai šviesos ir šilumos.

Dirvos paruošimas kopūstams

Sėjomainoje kopūstai neturėtų užimti lysvės po kryžmažiedžių augalų. Bulvės, moliūgai yra geri pirmtakai, jei lauke nepastebėta bakterinio puvinio.

Pasirinkite saulėtą vietą su geru humusingu dirvožemiu. Ankstyviesiems kopūstams tinka smėlingas dirvožemis ir priemolis. Kitiems reikia vidutinio sunkumo molingos arba derlingos priemolio dirvos. Kopūstai nepakenčia žemesnio nei 6,0 rūgštingumo. Dirvožemį kalkėmis galima tręšti tik žiemą. Nuo rudens kalkės, superfosfatas, kalio chloridas įterpiami giliai rekultivuojant, kai sluoksnis perverčiamas. Pavasarį gūžės išlyginamos, kad būtų uždaryta drėgmė. Jei rūgštingumas didelis, galite įpilti 2 valgomuosius šaukštus kreidos (ne kalkių). . už kvadratą.

Dygstantys kopūstai

Išspauskite mažas skylutes pakuotėje nurodytu atstumu. Jei tokių duomenų nėra, ankstyvuosius kopūstus sodinkite 30×40 cm, vidutinius – 50×60 cm, vėlyvuosius – 60×70 cm plote. Galite sutaupyti vietos sode – sodinkite ankstyvuosius ir vėlyvuosius baltagūžius kopūstus kartu. Ankstyvuosius nuimkite birželio pabaigoje, o vėlyvieji laisvai augs iki rudens.

Prieš sodindami užpildykite duobutes maistinėmis medžiagomis:

1. Durpės, smėlis, humusas santykiu 1:1:2.

2. Medžio pelenai – 50 g.

3. Nitrofoska – 0,5 arbatinio šaukštelio.

Viską sumaišykite nedidelėje duobutėje, įpilkite maždaug litrą šilto vandens, į vazoną įdėkite durpių indą arba drėgną žemės grumstą su šaknimis. Pabarstykite, kol pasirodys pirmieji tikrieji lapeliai. Nelaistykite 10 dienų, kol daigai įsišaknys.

Dėmesio! Yra rekomendacijų – vanduo. Tačiau ilgametė ūkininkų patirtis rodo, kad įsišaknijimo metu lapai tampa stambesni, praranda patrauklumą kenkėjams, augalas tampa kietesnis.

Kopūstų sodinimas

Didelėse teritorijose, kur vasara ilga, baltagūžius kopūstus galima auginti iš sėklų, išvengiant daigų stadijos. Rinkitės ankstyvąsias ir vidutinio dydžio veisles. Pietiniuose regionuose rekomenduojama naudoti vėlai, tačiau tik Amager 611 ir Podarok.

Gerai tręšiamoje lysvėje į duobutes pasėkite kelias sėklas. Lauke naudokite sėjamąją ir naudokite sėklų mišinį su granuliuotu superfosfatu. Kai pasirodys du lapai, du augalus palikite duobutėje. Vėliau nupjaukite silpnąjį, kad netraumuotumėte pagrindinio augalo šaknų.

Daigų šaknų sistema nepažeista, lazdelės formos. Krūmas gilumoje randa drėgmės ir maisto medžiagų, greitai vystosi. Kitais atvejais sodinukų ir daigų priežiūra iš esmės tokia pati.

Kopūstų priežiūra

Įsišaknijusį augalą lengva prižiūrėti – ravėti, purenti, laistyti ir tręšti. Drėkinti reikia dažnai – be lietaus – per 2-3 dienas gausiai, vakarais, o ryte būtinai išpurenkite dirvą. Orai lietingi, todėl kartą per savaitę dirvą reikia kruopščiai pamirkyti. Šienavimas padės atsikratyti kopūstinės musės sankaupų ir padidins maistingumą, nes išaugs naujos šaknys. 6 cm mulčio sluoksnis apsaugo dirvą nuo išdžiūvimo ir tampa papildoma trąša.

Kad užaugtų kilogramai žalios masės, kopūstams reikia maistinių medžiagų.

1. Augant lapams drėgnoje žemėje, tręškite nitratinėmis trąšomis – 10 g amonio salietros 10 litrų vandens po 1,5 litro vienam augalui.

2. Natūralios organinės medžiagos – mėšlas arba paukščių mėšlas, įmaišytas ir praskiestas 10 kartų – pagreitina lapų masės vystymąsi.

3. Daigus formuojantys augalai maitinami 10 litrų vandens ištirpinant arbatinį šaukštelį karbamido, valgomąjį šaukštą kalio sulfato ir arbatinį šaukštelį superfosfato.

Prieš tai ištirpinkite paskutinį komponentą karštame vandenyje. Kiekvieną daigą užpilkite 1,5 litro, kad jis būtų saldesnis ir greičiau augtų.

Kenkėjų kontrolė

Jau nuo pirmųjų pasodinimo dienų jauni lapai traukia kenkėjus. Pirmiausia lapus reikia apdulkinti pelenais, tabako dulkėmis, kad jie taptų nevalgomi blusoms ir atbaidytų šliužus. Šį sezoną galite paaukoti ekologiją ir atbaidyti bronzinius vabalus vienu „Spark” purškimu. Tačiau aplink kopūstus geriau sodinti prieskoninius augalus – mėtas, kalendras, šalavijus ir kitus. Sodininkai praktikuoja purkšti ant lapų acto vandenį – tai atbaido vabzdžius. Mulčiavimas padeda.

Sausų pjuvenų mėtymas po kopūstaisatbaido šliužus ir sraiges– Neapsaugotam kūnui tai – dygliuotas kliuvinys. Pavasarinis puvinys, galintis sunaikinti augalą, yra kryžmadulkė. Per dūrį jis geria nesubrendusio augalo sultis, deda kiaušinėlius, o išsiritusios blakės čia maitinasi. Per mėnesį jos išauga į suaugėlius. Užkrėtus patalinėms blakėms, būtina purkšti „Actellic” arba „Fosbecid”.

Lapų vabalas, Mažas, kiaušinio formos, apvalus bronzinis vabalas graužia lapo minkštimą arba pakraščius. Išsiritusios lervos nudrasko lapo odelę ir lapelis išdžiūsta. Actellic ir Spark padės.

Stiebinių kopūstų maskuoklis– pilka, mažesnė už smeigtuko galvutę, bet per stiebo skylutę įsiskverbia į stiebą. Lervos maitinasi nusileisdamos į šaknis ir sutrikdydamos mitybą. Lapai pagelsta, augalas miršta. Galite jį nunuodyti „Actellic”, bet tik pirmąją akimirką, kol vabalas dar nespėjo susiporuoti.

Kopūstinės kandysMatomas iš toli. Kiaušinėliai aiškiai matomi apatinėje lapo pusėje, juos galima rasti ir išnaikinti per 2 savaites. Kopūstinė musė deda baltus kiaušinėlius netoli stiebo. Lervos baltų kirmėlių pavidalo, kurios graužia minkštimą ir žudo augalą. Aptiktą gniužulą reikia nugrėbti kartu su dirva, o vietą palaistyti karbofoso arba decizo tirpalu.

Praktiškai nereikia piktnaudžiauti cheminėmis medžiagomis – laiku nupurkšti kopūstus junginiu, kurio aromatas yra aštrus (actas, alkoholis), ir savaitę kopūstai nesėdės ant musės ar drugelio.

Kopūstų ligos

Jau minėjome, kad kopūstai nemėgsta rūgštaus dirvožemio. Būdinga kopūstų augalų liga – kopūstų daigai. Jis pradeda vystytis daigams, o tai lemia ant šaknų susiformavę ataugų pavidalo sustorėjimai. Daigai išmetami. Tačiau rugių puvinys gali pasireikšti bet kuriuo vegetacijos laikotarpiu. Prevencija – vietoj organinių trąšų naudokite mineralines, pelenus, kalcio nitratą. Nužudyto augalo skylę apdorokite 0,4 % koloidinės sieros tirpalu.

Fusarium vytis– Kopūstai nustoja augti, lapai praranda stangrumą, nes trūksta drėgmės. Liga pasireiškia su daigeliais, kai sėklos buvo naudojamos tinkamai neapdorotos. Išimkite augalą, duobutę pabarstykite Bordo mišiniu.

Baltasis puvinys– Ant lapų atsiranda baltų pūkelių ir blogo kvapo gleivių. Priežastys: kalio ir fosforo druskų trūkumas, užterštas dirvožemis, netinkama sėjomaina. Žiediniai kopūstai turi būti apdorojami greitai, kad žiedinio kopūsto viduje neplistų puvinys.

Pilkasis puvinysbūdinga laikomiems baltagūžiams kopūstams. Balti sporų pūkeliai ant viršaus ir juodi taškeliai įsiskverbia giliai į dirvą. Sukėlė kandys, laukiančios neapdorotame sandėlyje. Problemą išspręsite rūsį išbaltinę balikliu.

Klaidinga miltligė– Kai lapai iš pradžių pasidengia dėmėmis, o paskui nudžiūsta. Liga plinta iš sėklų per daigus. Su augalu galima kovoti. 75 g susmulkinto česnako atskieskite 10 litrų vandens, palikite 12 valandų, užvirinkite. Kopūstų lysvės purškimas. Alternatyva – Fitosporinas M 2-3 %. Pakartokite gydymą po 2 savaičių. Jei kopūstai pradeda vysti, naudokite tik liaudiškas priemones.

RhizoctoniaPasitaiko rūgščiuose dirvožemiuose, kuriuose labai skiriasi temperatūra ir drėgmė. Liga sunaikina šaknies kaklelį. Kopūstai, negaudami pakankamai maisto medžiagų, miršta. Regione yra problemų – prieš sodinimą duobės apdorojamos vario turinčiais preparatais.

Kada nuimti kopūstų derlių

Baltagūžius ir raudongūžius kopūstus nuimkite, kai viršutiniai lapai ant galvos yra ištiesinti. Bulvių galvos gali išsiveržti iš viršaus. ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo veislių, skirtų tolesniam perdirbimui. palikite stambių lapų ant galvos, kad galėtumėte laikyti žiemą. Laikykite juos vėsioje, sausoje, pakabinamoje patalpoje.

Kitų kopūstų veislių priežiūra

Kitų rūšių kopūstų sunaudojama mažiau. Negalima ilgai laikyti neapdorojus.

1. Raudonieji kopūstaisodinami tuo pačiu metu kaip ir vidutinio brandos tarpsnio baltagūžiai, labai stambios galvos, išsilaiko iki 3 mėn. Naudojamas salotoms, marinuotas.

2. Savoy– laisvai sudygę daigai su burbuliuojančiais tamsiai žaliais lapais, pasodinti tuo pačiu metu kaip ir vidutinis baltagūžis kopūstas. Atsparus šalčiui. Kopūstai, kuriuose gausu baltymų, nesikaupia.

3. Briuselis– iki 60 cm aukščio stiebas su ilgais, pilnaviduriais lapais. Jų pažastyse yra apie 50-70 graikinio riešuto dydžio daigų. Juose yra daug baltymų (3.5-5,5)%. Vaisiuose yra iki 5,4 % cukraus. Jie naudojami pagrindiniams patiekalams. Šalčiui atsparūs kopūstai, kurių vegetacijos periodas 130-150 dienų, auginami kaip daigai. Liepos pabaigoje jiems nupjaunama galva, nupjaunant stiebus, taip apribojamas augimas. Kopūstų galvos yra didesnės. Kopūstus galima nuimti keliais būdais. Prieš šalnas užkaskite augalą šiltnamyje ir gaukite papildomą derlių, maitindami jį iš kamieno.

4. Kaliaropės– stiebas. Daigintas branduolys yra saldus ir sultingas, tinka visiems maisto ruošimo būdams. Auginami sodinukai ir sėklos. Derlių nuimkite, kai galvutės būna 6-8 cm aukščio.

5. Žiediniai kopūstai– Kopūstai, kurių biologinis vystymasis iki sėklų trunka 1 metus, o vegetacijos laikotarpis – 270 dienų. Lapai suformuoja rozetę, o tada iš jų išauga galvutės formos žiedas – vertingas maisto produktas. Augalui reikalingas derlingas dirvožemis, kad nebūtų šalnų ir mikroelementų. Daigų stadijoje augalą būtina maitinti boro rūgštimi ir amonio molibdeno druska.Kopūstams keliami dideli reikalavimai – draudžiama įsileisti kenkėjus, laiku laistyti, šerti kompleksiniais junginiais. Dygstančią galvutę uždengia viršutiniai, išlenkti lapai. Išimkite tankų rutulį su keliais lapais.

6. Brokoliai– Žiedinių kopūstų rūšis, tačiau mažiau reikli dirvožemiui ir temperatūrai. Juos reikia mažiau laistyti, bet papildomai tręšti 3 trąšomis – amonio nitrato, superfosfato ir kalio chlorido mišiniu. Jų vartojama po 1 valgomąjį šaukštą.. Daigai, ištirpinti kibire vandens, po 0,5 litro įterpiami į drėgną dirvą po šaknimis. Prekinė dalis yra galvutės su nesubrendusiais pumpurais ir 10-20 cm ilgio stiebo dalimi. Centrinis stiebas toliau augina žiedynus iš šoninių pumpurų, net ir užkasus.

7. Pekino kopūstai– Vienmetis augalas, kurį galima valgyti, kai yra 7-8 tikrieji lapai, sudėlioti į laisvą galvutę. Lapų masė auga iki 60 dienų, po to išleidžia žiedų stiebą. Šiltnamių veislė, auginama kaip ankstyvas vitaminų augalas.

Išvada

Nepriklausomai nuo kopūstų rūšies, geras derlius gaunamas, jei naudojama derlinga dirva. Svarbu juos pakankamai laistyti ir maitinti. Kenkėjų kontrolė turėtų būti sisteminga. Repelentai, dirvonai, liaudiškos priemonės išgelbės lapus ir galvas nuo graužikų, šliužų ir sraigių.