Ar įmanoma sumažinti temperatūrą ir kokia ji yra

Kiekvienas iš mūsų ne kartą yra patyręs nemalonų karščiavimo poveikį. Beveik visada aukšta temperatūra yra karščiavimas, nes yra ir karščiavimo būklė, kuri vadinama hipertermija. Tai daug retesnis reiškinys nei karščiavimas, bet kai termometre pamatome 37,5 ar 38 laipsnius Celsijaus, griebiamės vaistų nuo temperatūros.

Tačiau daugelis mokslininkų, biologų, fiziologų ir gydytojų mano, ir visiškai pagrįstai, kad kūno temperatūros padidėjimas – yra sukurta per milijonus metų evoliucijos gynybinis atsakas šiltakraujų nuo neigiamo poveikio ligos. Imuninė sistema pradėjo kovoti su infekcija, todėl vargu ar reikia mažinti karščiavimą, nebent jis pasiektų bent 38,5 laipsnio.

Tai įprasta, nusistovėjusi šiuolaikinės medicinos pozicija. Bet kadangi žmogus nėra mašina, jam reikia kitokio, nelinijinio požiūrio. Sužinokime, kada reikėtų mažinti karščiavimą, kada ne, kaip tai daryti, ką daryti, jei vaikas karščiuoja, ir kada dėl karščiavimo kviesti greitąją pagalbą. Tačiau pirmiausia išsiaiškinkime, kokią naudą mūsų organizmui teikia karščiavimas!

Kam naudinga karščiuoti??

Sutikime, kad dabar iš tikrųjų kalbame apie karščiavimą, susijusį su infekcine liga: SARS, gripu ar kita liga. Aukšta kūno temperatūra slopina daugelio mikrobų ir virusų vystymąsi ir jie tampa jautrūs vaistams.

Yra net gana veiksmingas tam tikrų ligų gydymo būdas, pvz., piroterapija. Tikslingai sukėlę aukštą kūno temperatūrą, galite sėkmingiau kovoti su kai kuriomis tuberkuliozės formomis. XX a. pradžioje pacientai, sergantys lėtinėmis sifilio formomis, specialiai užsikrėtė maliarija, ir kai jie sukrėtė karščiavimas ir šaltkrėtis, buvo nustatyta, kad sifilis atsitraukė, o kai kuriais atvejais, pakartojus tokio gydymo kursus ir visiškai išgydyti.

Iš tiesų infekcinis karščiavimas gali sukelti šiuos teigiamus poveikius žmogaus organizmui:

1. Padidėjusi kūno temperatūra, remiantis Le Šateljė dėsniu apie cheminių reakcijų greitį, leidžia suintensyvinti ir pagreitinti medžiagų apykaitos procesus. Dėl to daugelio toksinų gyvavimo trukmė yra trumpesnė ir jie greičiau suyra;

2. karščiavimas suaktyvina ląstelinį imunitetą, pagreitėja kenksmingų mikroorganizmų fagocitozė ir neutrofilų pasisavinimas;

3. Kraujyje padidėja humoralinių imuninių veiksnių – komplemento sistemos, lizocimo, citokinų, antivirusinių interferonų, kurie daug rečiau gaminami esant normaliai kūno temperatūrai, koncentracija;

4. aukšta temperatūra padidina bendrą organizmo gebėjimą prisitaikyti. Taip, karščiavimas kelia stresą, tačiau tam tikra prasme jis taip pat naudingas organizmui;

5. Širdies ritmas padažnėja maždaug 10 dūžių per minutę už kiekvieną padidėjusį laipsnį, pagerėja periferinė kraujotaka;

6. Padidėja simpatikoadrenalinė funkcija;

7. raudonieji kraujo kūneliai įgauna didesnį gebėjimą pernešti deguonį, nes padidėja kvėpavimo dažnis;

8. į periferinę kraujotaką patenka daugiau kraujo iš įvairių saugyklų, pavyzdžiui, giliųjų odos sluoksnių;

9. raudonuosiuose kaulų čiulpuose padidėja įvairių kraujo kūnelių, įskaitant baltuosius kraujo kūnelius, kurie atlieka apsauginę funkciją, gamyba;

10. Karščiuojant suaktyvėja limfinė sistema, limfmazgiai, antikūnų sintezė;

11. Karščiavimas padidina kepenų gebėjimą apdoroti ir pašalinti įvairius toksinus.

Pasirodo, kad peršalimas, virusinė ar net mikrobinė karštinė, susijusi, pavyzdžiui, su bronchitu, teikia nemažai naudos. Tai savotiškas „turbo režimas”, kurį organizmas įjungia kuriam laikui. Todėl žmonės, sergantys infekcinėmis ligomis be karščiavimo, serga daug sunkiau, ilgiau, ir paprastai ši nenormali būklė būna asmenims, kurių imuninės sistemos veikla labai sutrikusi. Supraskime, kas yra karščiavimas ir kada karščiavimas vadinamas hipertermija.

Karščiavimas arba hipertermija?

Karščiavimas yra vadinamas tipišku patologiniu procesu, nes tai yra standartinė organizmo reakcija. Kitų tipiškų procesų pavyzdžiai – uždegimas, išemija ir kitos būklės, sukeliančios standartinį priežasčių ir pasekmių rinkinį. Karščiavimas iš tiesų evoliucijos metu buvo sukurtas siekiant apsaugoti šiltakraujus gyvūnus, aukštesnius. Karščiavimas išsivysto kaip atsakas į vadinamųjų pirogenų, kurie paprastai yra antigeninės bakterijų struktūros, patekimą į organizmą, taip pat virusų įsiskverbimą ir dauginimąsi ląstelėse. Temperatūra pakyla, nes laikinai atstatomas termoreguliacinis aparatas ir nustatoma aukštesnė temperatūra.

Kai išsivysto hipertermija?

Tačiau kad ir kokie procesai vyktų karščiuojant, tai yra ne kūno perkaitimas, o dirbtinai sukurta situacija. Svarbiausias skirtumas tarp karščiavimo ir hipertermijos (abi būklės pasireiškia karščiuojant) yra tas, kad karščiuojant kūno temperatūra nėra susijusi su aplinkos temperatūra. Kita vertus, hipertermija yra tiesiog kūno perkaitimas.

Jei ilgai būnate vonioje ir jūsų kūno temperatūra pakyla, o širdis ima pašėlusiai plakti, tai ne karščiavimas, o hipertermija, nes vonioje temperatūra yra +80, o kai organizmas išnaudoja savo kompensacines galimybes gamindamas prakaitą, išsivysto hipertermija.

Natūralu, kad hipertermija taip pat pasireiškia sergant įvairiomis ligomis, kai aplinkos temperatūra gali būti žema. Toliau pateikiami situacijų, kai sveikam žmogui gali išsivystyti fiziologinė hipertermija, pavyzdžiai:

1. labai didelė drėgmė ir aplinkos temperatūra,

2. Dėvėti aptemptus arba sandarius drabužius šiltoje patalpoje,

3. sunkus fizinis darbas,

4. suvalgoma daug baltymingo maisto.

Yra ir patologinė hipertermija, kai nėra infekcinių pirogenų, aplinkos veiksnių, o „įkaitimas” kyla iš vidaus. Tai įvairios kraujotakos ir limfos sutrikimų formos, taip pat patologinės būklės, susijusios su termoreguliacijos centro smegenyse disfunkcija. Hipertermija taip pat gali pasireikšti dėl hipoksijos, audinių acidozės ir kt.

Piktybinė hipertermija būdinga hemoraginiams insultams, kai kraujosruva patenka į už temperatūros reguliavimą atsakingus talamo branduolius. Tai, žinoma, sunkiausios, dažnai negrįžtamos komplikacijos, kai termoreguliacijos centras komos ištikto žmogaus kūno temperatūrą pakelia virš 42 laipsnių, ir ant paciento reikia dėti ledo paketus. Tokios patologinės hipertermijos atveju antipiretikai yra nenaudingi.

Kokią karštinę reikia sumažinti??

Grįžkime prie praktinių klausimų: iš kur atsirado nuostata, kad reikia sumažinti 38,5 laipsnių ir aukštesnę temperatūrą?? Šis skaičius yra tik hipotetinis ir naudojamas tik kaip orientyras vidutiniam asmeniui.

Tačiau dažnai pasitaiko, kad žmogus karščiuoja 38,8 ir supranta, kad kažkas negerai, tačiau temperatūros nejaučia ir jaučiasi daugmaž normaliai. Tokiu atveju nereikia mažinti temperatūros ir bent jau palaukite, kol ji pasieks 39 laipsnius ar daugiau. Yra ir tokių, kurie blogai toleruoja bet kokį karščiavimą ir jau tada, kai termometras rodo 38 laipsnius ar net mažiau, jaučiasi taip blogai, kad tenka vartoti karščiavimą mažinančius vaistus. Kaip matote, suaugusiųjų skaičius 38,5 yra gana savavališkas.

Vaikų atveju (apie tai kalbama toliau), jie neturi tobulų termoreguliacijos ir imuninių mechanizmų, kurie išsivysto tik suaugus. Todėl ši taisyklė čia visiškai tinka: 38,5 ir temperatūra turi būti sumažinta, o kartais ją reikia mažinti ir esant mažesnėms vertėms. Vaikus, ypač ankstyvojo amžiaus, gali ištikti, pavyzdžiui, febriliniai traukuliai, net jei jie karščiuoja nestipriai.

Štai kodėl dėl nepakankamai išlavėjusio imuniteto vaikas net ir į nedidelę infekciją gali reaguoti didesniu ir stipresniu karščiavimu nei suaugusieji. Suaugusieji galvoja, kad vaikas turi rimtą problemą, kai jo temperatūra yra 39 laipsniai, tačiau iš tikrųjų tai tik paprastas peršalimas. Paprasčiausiai vaikų termoreguliacija dar netobula, o netobulame organizme reaguojant į pirogenus, gali atsirasti didelių „kliuvinių”.

Kokia temperatūra laikoma pavojinga gyvybei?? 42-43 laipsnių temperatūra tikrai pavojinga. Nors Gineso rekordų knygoje yra informacijos apie pacientą, kuris (tiesa, neilgai) kentė maždaug 45-46 laipsnių temperatūrą. Jau esant 43 laipsniams prasideda pirmieji negrįžtami pokyčiai, susiję su smegenų kraujagyslių sunaikinimu ir raumenų audinio pažeidimu, kai prasideda raumenų sunaikinimas (rabdomiolizė).

Tačiau beveik visada temperatūra, viršijanti 42 laipsnius, yra piktybinė, patologinė hipertermija, kuri neturi nieko bendro su karščiavimu. Tokios hipertermijos pavyzdžiai – neurolepsinis piktybinis sindromas arba galvos smegenų insultas.

Žemos temperatūros palaikymo privalumai

Kaip minėta pirmiau, nepakankamai aukštos temperatūros privalumas bus reikšmingas pagerėjimas, tačiau tik tuo atveju, jei asmuo jaučiasi blogai. Atminkite, kad aukšta temperatūra neturi nieko bendra su tikslios diagnozės nustatymu ir nėra kriterijus. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad temperatūrinis stresas ir jo stiprumas vis dar gali turėti teigiamos įtakos. Tokiu atveju žmogus gali 2-3 dienas praleisti namuose su 39-40 laipsnių temperatūra ir gali pasveikti, tačiau gali 2 ar 3 savaites sirgti subfebriliais 37,3 laipsnių temperatūros ligoniais ir vis tiek sulaukti rimtų komplikacijų.

Todėl galime pritarti tokiam teiginiui, kuris skamba taip: Antipiretikų vartojimas suaugusiesiems ir ikimokyklinio bei pradinio mokyklinio amžiaus vaikams (t. y. ne kūdikiams) visiškai nesusijęs su termometro skaičiais. Kad pagerintumėte savo būklę, vartokite antipiretikų. Temperatūrą matuokitės ne tam, kad žinotumėte, kada ją matuoti, o tam, kad žinotumėte, kas su jumis vyksta ir kaip ji kinta.

Kadangi karščiavimo stiprumas neturi jokios įtakos pasveikimo greičiui, vaistų nuo temperatūros galite vartoti kada panorėję. Bet kaipgi, klausia skaitytojas: juk pirmiau buvo pasakyta, kad karščiavimas yra naudingas, ir išvardyti visi naudingi procesai, kuriuos jis sukelia. Kodėl karščiavimo stiprumas neturi įtakos pasveikimo greičiui??

Prisiminkite, kad žmonės yra netiesinė sistema. Ir, kitaip nei vidaus degimo variklio atveju, jo imuninį atsaką sunku pritaikyti prie formulių ir standartinių. Vienam žmogui imuninė padermė nuo karščiavimo pakyla per dvi dienas, o kitam – per penkias dienas.

Todėl turėtumėte atkreipti dėmesį į tai, kaip jaučiatės, kai nesivarginate. Be to, nepamirškite, kad antipiretikai yra patogeniniai vaistai, mažinantys uždegimą, malšinantys skausmą ir karščiavimą. Tačiau šie vaistai visiškai neslopina imuninės sistemos funkcijos, kuri, skatinama karščiavimo, ir toliau veikia intensyviau.

Kaip galite sumažinti savo karščiavimą?

Apibūdinkite pagrindinius suaugusiųjų karščiavimo mažinimo be vaistų principus. Norėdami sužinoti, kaip galite kovoti su karščiavimu arba kokių vaistų jums gali prireikti, perskaitykite kitas mūsų apžvalgas…

Visų pirma, patalpoje, kurioje guli pacientas, neturėtų būti karšta, oro temperatūra neturėtų būti aukštesnė nei 20-25 laipsniai, neturėtų būti pernelyg sausa ir drėgna. Patalpą reikia dažnai vėdinti ir drėkinti. Prieš gydymą nusiprauskite po drungnu arba kambario temperatūros dušu: riebi ar nešvari oda neleidžia išsiskirti prakaitui ir netinkamai praleidžia šilumą. Jei negalite, galite nusišluostyti kambario temperatūros vandeniu. Karščiavimą be vaistų galima sumažinti šiais būdais:

Trinti degtine arba alkoholiu, ne aukštesniu kaip 40 laipsnių Celsijaus. Jei turite 76 laipsnių stiprumo alkoholio, patartina jį praskiesti vandeniu.

Nuvalykite pažastis, kirkšnių raukšles, kaktą, alkūnių sulenkimus ir kelių duobutes – vietas, kur kaupiasi šiluma, kur oda plona ir kur galite greitai išprakaituoti. Pageidautina jį tepti kempine arba audiniu, jo neįtrinti ir paciento neapvynioti. Alkoholis greitai išgaruos ir pašalins šilumos perteklių. Po kelių minučių pajusite palengvėjimą, bet, deja, šis metodas ilgai netrunka.

Gerkite daug vitaminų ir vitaminų. Skysčių pagalba galite atlikti keletą užduočių: padidinti prakaitavimą, kovoti su dehidratacija esant aukštai temperatūrai ir padidinti diurezę, kad greičiau pasišalintų toksinai.

Karščiavimą mažinanti priemonė gali būti morsai, kompotai, bučiniai, net uogienė, sumaišyta su šiltu vandeniu, vystyklai, žolelės ar arbatos… Peršalimo ligoms puikiai padeda liepų ir ramunėlių arbata su medumi, spanguolių ar spanguolių želė. Visa tai leidžia gerai išprakaituoti, todėl reikėtų nedelsiant apsigaubti antklode. Jei pirmuoju atveju alkoholis greitai išgaruoja ir pašalina šilumos perteklių, bet žmogus neprakaituoja, patartina atsigulti atidengtu kūnu. Temperatūros mažinimo mechanizmas čia visai kitoks: šilumos perteklius išeina per odos poras kartu su prakaitu. Todėl iš karto po arbatos gėrimo ar net jos gėrimo metu patartina šiltai apsivynioti. Tada pacientas atleidžiamas.

Kai kuriais atvejais, esant aukštai temperatūrai, ant kaktos galima uždėti ledo pakuotę, taip pat didelių kraujagyslių projekcijos srityse.

Aukščiausia temperatūra būna pažastyse, kirkšnyse ir kelių duobutėse. Kad nesukeltumėte diskomforto, tarp burbulo ar ledo pakelio arba kitų šaltų daiktų patartina įdėti ploną rankšluostį. Ledo ant kūno negalima laikyti ilgiau kaip 7 minutes, geriau procedūrą pakartoti po 15 minučių.

Griežtai draudžiama mažinti karščiavimą geriant stiprų alkoholį. Jei jau susirgote ir atsigulėte į lovą, liaudiškas „degtinės ir pipirų” principas jūsų neišgelbės, geriau vartokite migdomųjų arbatų. Degtinė su pipirais, kurią galite gerti po 50-100 gramų iš karto tuo atveju, jei žvejybos metu nukritote iš valties ir maudėtės šaltame vandenyje, t. y., kol dar esate sveikas, ir prevencijai, laivų išsiplėtimui. Jei jau karščiuojate, alkoholis jums netinka.

Tinkamas būdas sumažinti vaiko karščiavimą

Nepakanka duoti kūdikiui vaistų nuo temperatūros. Be to, kūdikio niekada negalima tepti alkoholiu, actu ar kitais skysčiais. Vaiko oda pasižymi greitesne medžiagų apykaita ir gali lengvai pasisavinti šias medžiagas, o suaugusio žmogaus – ne. Vaikas aktyviau perduoda šilumą, todėl reikia pasirūpinti, kad jis neperkaistų. Geriausia palikti su marškinėliais ir kelnaitėmis, praverti langą, kad nebūtų per karšta, bet nesukelti skersvėjo. Vaiko kūnas gali būti nušluostytas kambario temperatūros vandeniu, o jei vaikas jaučiasi blogai, jam gali būti duodama antipiretikų.

Priminimas,kad vaikų praktikoje karščiavimą mažinti leidžiama tik dviem vaistais: paracetamolio preparatais, pvz., Panadol vaikams, ir ibuprofeno preparatais, pvz., Nurofen sirupu.

Mažiems vaikams dozė apskaičiuojama ne pagal nugyventų metų skaičių, o pagal jų kūno svorį:

1. ibuprofeno galima duoti ne daugiau kaip 10 mg vienam kg per dieną ne daugiau kaip 4 kartus per dieną, praėjus 6 valandoms;

2. Paracetamolio dozė yra panaši – 10-15 mg kilogramui kūno svorio, taip pat toks pat dažnumas ir didžiausias kiekis.

3. Vaikų medžiagų apykaita greitesnė, todėl antipiretikas veikia greitai ir jau po 20-30 minučių galima pastebėti tam tikrą pagerėjimą. Po valandos temperatūra nukris 1 ar net 2 laipsniais ir pasijusite geriau. Jei po 3 valandų vaistas neveikia, galite keisti vaistą, tačiau negalima jų maišyti, nes taip per daug apkraunamos kepenys.

Kas draudžiama vaikams

Niekada ir jokiomis aplinkybėmis vaikams negalima duoti bet kokios formos ar dozės aspirino arba acetilsalicilo rūgšties. Net jei namuose nėra jokių antipiretikų, išskyrus aspiriną, vaistinės yra uždarytos, to daryti nereikėtų. Aspirinas vaikams gali sukelti mirtiną kepenų pažeidimą su dideliu mirties dažniu, vadinamąjį Rėjaus sindromą.

Be to, pediatrijos praktikoje draudžiama vaikus tepti įvairiomis tinktūromis, actu ir alkoholiu. Tai nesusiję su alerginėmis reakcijomis, bet su dideliu jūsų vaiko odos pralaidumu ir ypač intensyvia medžiagų apykaita karščiuojant. Gali būti, kad vaikas apsinuodys alkoholiu.

Nereikėtų vaiko aplieti prakaitu ir nenaudoti garstyčių tablečių ar kitų senovinių priemonių temperatūrai mažinti. Garstyčių vaidmuo – sukelti kraujo antplūdį į odą, intensyviai aprūpinti krauju periferines plaučių ir pleuros sritis, bet visiškai nesumažinti temperatūros.

Neduokite vaikui antibiotikų, jei karščiavimas nesumažėjo per dieną ar dvi. Tai gali būti virusinė infekcija, kuriai antibiotikai ne tik nenaudingi, bet ir kenksmingi. Tokiu atveju tiesiog paskambinkite pediatrui.

Kada kviesti greitąją pagalbą?

Dar reikia išsiaiškinti, kada karščiuojančiam suaugusiajam ir vaikui turėtų būti teikiama greitoji medicinos pagalba? Sunku duoti konkretų patarimą dėl karščiavimo skaičiaus. Jei esate įsitikinę, kad karščiuojate daugiau nei 38,5 ar 39 laipsnius, turėtumėte kviesti greitąją pagalbą. Nepaisant visų priemonių, temperatūra nemažėja, bet nuolat kyla, o savijauta blogėja. Tačiau yra besąlygiškų simptomų, kai reikia kviesti greitąją pagalbą, nepriklausomai nuo karščiavimo aukščio, ir štai jie:

1. dehidratacijos simptomai, šlapimo išsiskyrimo stoka ir karščiavimas;

2. mėšlungis;

3. psichikos sumišimas (staigus mieguistumas, mieguistumas);

4. dusulys ir staigus kvėpavimo pastangų padidėjimas – vienas iš pagrindinių sunkios koronavirusinės infekcijos požymių;

5. įvairių bėrimo variantų atsiradimas karščiavimo fone;

6. Prasidėjęs stiprus galvos skausmas, kuris nepraeina;

7. pykinimas ir vėmimas,

8. aštrus skausmas skrandyje.

Vaikų atveju galbūt visi pirmiau išvardyti simptomai vis dar aktualūs. Be to, kūdikiams galime nurodyti:

1. Nuolatinis viduriavimas ir vėmimas (kūdikiai labai greitai dehidratuoja);

2. Karščiavimą lydi stiprus ausų ar gerklės skausmas ir burnos ar kaklo gleivinės patinimas;

3. monotoniškas, aukšto dažnio verksmas arba nesugebėjimas prilaikyti kūdikio galvos prie krūties, o tai gali reikšti kaklo sustingimą ir galimą meningitą.

skubios pagalbos gydytojas paguldys pacientą į specializuotą ligoninę, pavyzdžiui, infekcinių ligų ligoninę arba neurologijos skyrių. Tačiau dažniau jums tiesiog duos stipresnio vaisto, kuris gali veikti greičiau, ne tablečių pavidalu, o sušvirkštas į raumenis. Populiariausias vaistas yra vadinamasis „tripletas”, arba analginum, dimedrol ir No-shpa. Suleidus preparato, dažnai staiga nukrenta temperatūra ir pagerėja būklė.