Kaip vėl patikėti savimi – praktikuojančių psichologų pratimai

Ką reiškia tikėti savimi?

Norėdami atsakyti į šį klausimą, įsivaizduokite pasitikintį savimi žmogų (nes pasitikėjimas savimi ir pasitikėjimas savimi iš esmės yra sinonimai). žinojimas, kad jie gali įveikti bet kokias kliūtis, gauti tai, ko nori, ir pasiekti sėkmę. Jam nėra beviltiškų situacijų ir neišsprendžiamų problemų, jis visas ant savo pečių.

Ir visiška jo priešingybė – tas, kuris amžinai abejoja savimi, savo gebėjimais.

Tai suprantama. Bet štai kodėl, kai vienas žmogus yra įsitikinęs savo jėgomis, kitą kamuoja abejonės ir savęs nuvertinimas? Verta viską išsiaiškinti.

Žodis „tikėjimas” reiškia, kad mes laikome tiesa tai, kas neturi įrodymų, ko negalima logiškai ar faktiškai įrodyti.Tai reiškia, kad pasitikite savimi,Tikėti savimi – tai neabejoti, kad kliūtys bus įveiktos, viskas pavyks, veiksmai bus sėkmingi. Ir šiam įsitikinimui nereikia jokio išorinio pastiprinimo, pvz., praeities sėkmės.

Ir nors pagal šią logiką tikėjimas savimi turėtų būti grindžiamas ne tiek informacija apie tai, kas jau buvo pasiekta, kiek spėjimais apie tai, kas galėtų būti, iš tiesų, kai kalbama apie tikėjimą savimi, žmonės dažniausiai remiasi savo ankstesne patirtimi. Jei jo gyvenime pergalės buvo gerokai mažiau nei pralaimėjimai, o visi bandymai sėkmingai užbaigti bet kokį verslą buvo fiasko, tada grąžinti tikėjimą savo jėgomis bus labai sunku.

Kita vertus, nėra daug žmonių, kurie niekada nebuvo nugalėti. Kelyje į tikslą kiekvienam tenka susidurti su atmetimais, sunkumais, kliūtimis. Kiekvienam yra buvę akimirkų, kai pasidavė ir norėjo mesti darbą. Tačiau tie, kurie tikėjo savimi, toliau tęsė kelionę iki finišo linijos.

Kas išeina? Ratas yra uždaras. Mes tikime savimi, jei mums pavyksta; ir mums pavyksta, jei tikime savimi? O pralaimėjimų seka neišvengiamai padarys mus pralaimėtojais?

Tai sudėtingiau.

Pasitikėjimas savimi ir išmoktas bejėgiškumas

Viena iš priežasčių, Vieni žmonės po kelių nesėkmių pasiduoda, o kiti ryžtasi atkakliai siekti tikslo, su kiekviena nesėkme tampa savarankiškesni ir kiekvieną naują nesėkmę vertina kaip galimybę priartėti prie brangaus tikslo,yra išmoktas bejėgiškumas.

Šį reiškinį atrado Martinas Seligmanas. Mokslininkas atliko eksperimentą su šunimis. Jis suskirstė juos į tris grupes. Pirmosios dvi šunų grupės buvo dėžėje su įjungta elektros srove, trečioji grupė – be srovės. Pirmoje grupėje šunys galėjo išsilaisvinti po to, kai tam tikroje vietoje jiems buvo įkištas veidas. Antrosios grupės šunys neturėjo jokios galimybės paveikti situacijos – dėžė atsidarė nepriklausomai nuo jų veiksmų.

Galiausiai, kai visi bandomieji gyvūnai buvo vėl patalpinti į specialią kamerą, kurioje srovė tekėjo ant grindų, antrosios grupės šunys parodė visišką apatiją – jie net nebandė ištrūkti ar pabėgti nuo skausmo, o tiesiog gulėjo ant grindų ir kniaukė. Pirmosios ir trečiosios grupių šunys lengvai peršoko nedidelę neįgaliųjų pertvarą ir buvo paleisti į laisvę.

Antrosios grupės asmenų psichologinė būsena vadinama išmoktu bejėgiškumu, t. y. savęs suvokimu, kai vyrauja mintis, kad rezultatas nepriklauso nuo mūsų veiksmų ir pastangų ir kad mes neturime jokios įtakos rezultatui. Dėl to nustojame tikėti savimi.

Ar po nesėkmių išsivystys išmokto bejėgiškumo būsena ir kiek ji bus intensyvi, priklausys nuo to, kokio tipo priskyrimas bus.. dėl to, kad..,kaip žmogus interpretuoja jam nutikusius įvykius. Jei žmogus dėl visų nesėkmių kaltina save ir neigiamus įvykius laiko natūraliais, jis yra labiau linkęs pasiduoti. Optimistiškesnio požiūrio atveju, kai asmuo nesėkmę laiko nelaimingų aplinkybių rezultatu ir mano, kad nesėkmė yra atsitiktinė, jis yra labiau linkęs kovoti.

Taigi nustatėme, kad netikėjimas savimi ir savo gebėjimais gali būti išmokto bejėgiškumo, tapusio asmenybės bruožu, pasekmė.Seligmano teigimu, šis bruožas susiformuoja vaikystėje, maždaug 8 metų amžiaus. Žmogus tiki savo veiksmų veiksmingumu, kai mato tiesioginį ryšį tarp savo pastangų ir rezultatų,įtakos turi tėvai ir jų auklėjimas.

Tėvai, kurie suteikia vaikui mažai savarankiškumo, stengiasi viską padaryti už jį ir tenkina visus jo poreikius, prisideda prie bejėgiškumo. Logiška, kad tokios motinos ir tėvai moko savo vaikus augti bejėgiais ir nepasitikinčiais savimi, nes jie mokosi iš aplinkinių, ką gali, o ko ne. Jei pernelyg rūpestingas tėvas neleidžia vaikui nieko daryti pačiam, paslaugiai pakelia jo žaislus, suriša batų raištelius ir t. t., natūralu, kad vaikas išmoksta požiūrį, jog jis nieko nesugeba.

Be to, bejėgis vaikas auga šeimose,Kai tėvas yra pernelyg griežtas, kontroliuoja kiekvieną žingsnį ir baudžia už nepaklusnumą.

Tėvai yra įsitikinę savo vaikų netinkamumu ir žalingais įpročiais ir slapta rodo jiems.

Kitas nesaugumo šaltinis – mokyklinis švietimas, kuris trukdo vaikui atskleisti savo gebėjimus. Mokyklos sistemai bet koks pasitikėjimas savimi yra blogai, nes pasitikintis savimi vaikas yra sunkiau valdomas, turi savo nuomonę, o tai kelia pavojų ir riziką mokyklos sistemai. Todėl ikimokyklinio ugdymo mokytojai ir mokyklų mokytojai siekia, kad vaikai neišsiskirtų ir būtų kuo kuklesni.„Aš esu paskutinė abėcėlės raidė” – taip mus mokė vaikystėje.

Kitos nesaugumo priežastys:

1. Per dideli reikalavimai ir nerealūs lūkesčiai; laikydamiesi tokio požiūrio niekada negalėsite įvykdyti savo užsibrėžto standarto ir visada būsite nusivylę savimi;
2. nesugebėjimas atleisti klaidų;
3. Perfekcionizmas ir nuolatinis savęs gailėjimasis – idealas yra nepasiekiamas, todėl niekada nesate pakankamai geri patys sau.

Tikėjimas savimi ir saviveiksmingumas

Jei išmoktas bejėgiškumas yra visiškas nepasitikėjimas savimi, nuolatinė žmogaus būsena ir asmenybės bruožas, tai saviveiksmingumas – tai nepasitikėjimas savimi konkrečioje situacijoje. Jis yra labiau situacinis ir išreiškiamas žodžiais: „Netikiu, kad galiu atlikti šią užduotį. Apskritai asmuo gali būti visiškai įsitikinęs savo gebėjimais, tačiau konkreti užduotis laikoma neįvykdoma. Šis jausmas yra racionalesnis nei bendras netikėjimas ir su juo daug lengviau dirbti.

Kaip pakelti moralę. Pratimai

Norėdami pakeisti požiūrį, turite judėti keliomis kryptimis vienu metu.

1. Pirmiausia pradėkite apie save galvoti su pagarba ir meile.Kadangi naujas požiūris į save prasideda nuo atsisveikinimo su destruktyviomis mintimis apie savo trūkumus. Net jei šią idėją jums įskiepijo tėvai. Pamirškite visus blogus dalykus, kuriuos jums sakė apie jūsų gebėjimus, išmeskite iš galvos tokias mintis, kaip „aš esu nevykėlis”, kaskart, kai tik jos ateina į galvą.

2. Antra, ieškokite sričių, kuriose jaučiatės kompetentingi.Norėčiau priminti, kad pasitikėjimas savimi labai priklauso nuo realios sėkmės – kuo dažniau jums kas nors pavyksta, tuo labiau tikite naujų pasiekimų galimybe, ir atvirkščiai, bloga patirtis gali pasėti abejonių dėl savo gebėjimų.

Pavyzdžiui, norite išmokti šokti sambą, bet neturite reikiamų gebėjimų – ritmo pojūčio, geros koordinacijos, muzikalumo ir kt.. Todėl turėsite sunkiai dirbti, kad išmoktumėte net paprasčiausių judesių ir kartas nuo karto patirti nesėkmę. Su kiekvienu nesėkmingu veiksmu tikėti savimi bus vis sunkiau. O mūsų suvokimas yra taip sukonstruotas, kad gali perkelti neigiamą patirtį iš vienos srities į visas kitas. Po pakartotinių nesėkmingų bandymų įvaldyti šokį žmogus gali jausti, kad visose kitose srityse jis yra nesėkmingas ir nekompetentingas.

Kokia šio pavyzdžio išvada?? Sužinokite savo stipriąsias ir silpnąsias puses, kad galėtumėte realizuoti savo talentus ir sustiprinti moralę. Be to, nuolat įgyti naujų žinių, įgūdžių ir gyvenimiškos patirties, kad taptumėte tikrai sėkmingesni ir veiksmingesni. Ir tada kitų žmonių pasiekimų ir pritarimo patirtis padarys savo darbą – remiantis šia patirtimi, vėliau bus lengviau tikėti savimi, net jei laukianti užduotis bus sunki.

Žinoma, tikėjimas savimi yra sąlyga, kurios negalima paimti ir pasisavinti vien tik valios jėga. Kad nepasitikėjimą savimi pakeistumėte į pasitikėjimą savimi, turite sunkiai dirbti. Tačiau ką daryti, jei rezultatų reikia greitai, čia ir dabar?? Jei situacija reikalauja ryžtingų ir drąsių veiksmų? Yra keletas pratimų, kuriuos galite atlikti norėdami pakelti nuotaiką.

Priimkite save. Praktikuokite savęs gyrimą

Užsirašykite visas pravardes, kuriomis jus vadina šeimos nariai ir draugai. Sudarykite teigiamų savybių sąrašą ir išdėstykite jas pagal svarbą ir vertę. Įsivaizduokite, kad rašote draugui ar mylimam žmogui. Pasistenkite į tekstą įtraukti kuo daugiau poetiškų apibūdinimų ir palyginimų – „aštrus kaip erelis”, „minkštas kaip cukraus vata”. Užsirašykite trūkumus, kuriuos tikrai rasite savyje pagirtinai („Niekas kitas, išskyrus mane, negali taip virtuoziškai keisti natų karaokėje”). Perskaitykite gautą aprašymą kuo daugiau savo aplinkos žmonių.

Nepriimkite to asmeniškai

Tai, ką apie jus galvoja ir sako kiti, yra jų pačių realybės projekcija. Kai girdite blogų dalykų apie save, pagalvokite, kad tas žmogus gali turėti problemų, savo problemą arba sunkią praeities patirtį.

Abejonių akimirką

Kai tik pradedate galvoti apie savo bevertiškumą arba abejoti, kad tam tikra problema yra išsprendžiama,užduokite sau keturis klausimus.

1. Tai, ką dabar galvoju apie save ar situaciją, yra tiesa?
2. Niekada nepateisinu savo ir kitų lūkesčių? Arba mano praeityje yra keletas pavyzdžių, kai viskas pavyko?
3. Kaip reaguoju į mintis apie savo nenaudingumą?? Išsigąstu, supykstu arba nuliūstu?
4. Kas aš būčiau be tokių minčių?? Kaip jausčiausi, jei negalėčiau apie save galvoti blogai??

Dabar pradinę neigiamą mintį apie save pakeiskite visiškai priešinga. Pavyzdžiui, „Aš neturiu gebėjimo nutapyti paveikslą” – „Aš nutapysiu paveikslą”, „Aš negausiu gero darbo” – „Aš gausiu gerą darbą”. Šią mintį paremkite faktais: man gerai sekasi piešti, man gerai sekasi tapyti, aš jau seniai piešiu ir moku daug ką daryti ir t. t..

Tada dar kartą užduokite sau pirminius keturis klausimus, tik šį kartą apie naują formuluotę. Ši praktika padeda atsikratyti abejonių dėl savo gebėjimų ir pažvelgti į save kitaip, be pesimistinių akinių.

Stenkitės apsupti save pasitikinčiais savimi žmonėmis; jų pavyzdys gali įkvėpti mus toliau bandyti, stengtis ir siekti naujų laimėjimų.