5 patarimai, kaip nebijoti žmonių

Sociopatija, sociofobija – tai socialinės dezadaptacijos formos, kai vengiama socialinės atsakomybės, bijoma bendrauti. Tai ne tik „madingas” ir populiarus elgesio nukrypimas, bet ir visuomenės raidos diagnozė, skatinanti žmonių atsiskyrimą, saviizoliaciją. Beveik neįmanoma išgyventi be kitų žmonių ir socialinės aplinkos priesakų, tačiau daugelis atsiduria kritinėje situacijoje, kai bijo užmegzti kontaktą ir bendrauti su kitais.

Savikritika ir savigarba – kur yra kantrybės ribos

Baimė, kaip ir numatyta gamtoje, reikalinga kaip apsauga nuo nepageidaujamo, pavojingo kontakto. Šiuolaikinėje socialinėje aplinkoje, kai vis mažiau realių pavojų – badas, ligos ir epidemijos, patogaus būsto trūkumas, visas dėmesys sutelkiamas į santykius su kitais žmonėmis. Konkurencinė aplinka skatina individualistines tendencijas, kai tenka kovoti dėl pajamų ir socialinės padėties, prestižo. Geriau laikytis atokiau nuo baimės ir susierzinimo šaltinių.

Socialinės sąveikos baimės jausmas dažnai būna susijęs su beribe kantrybe, nes jei jus dažnai ir neteisingai įžeidinėja tėvai ar kiti žmonės, turite ištverti, skaudžiai smogdami savigarbai. Asmuo išsiugdo savikritiką, kad pateisintų kitų nepasitenkinimą, jis bijo padaryti dar vieną „klaidą”. Juk kiti žmonės negali „tiesiog” kaltinti jūsų dėl to, kas vyksta. Jie gali, labai gali, nes jie negalvoja apie pasekmes ir atsakomybę už jūsų kančias, jie išgyvena žemindami ir slopindami kitus.

Savikritika padeda racionaliai mąstyti, tačiau ji neturi tapti savęs naikinimo, savo asmenybės slopinimo priemone. Būtina konkrečiai įvardyti savo jausmus, jei jaučiate didėjantį nerimą ir baimės jausmą, būtinai „pagaukite” priežastį: kur, kodėl, dėl kokios priežasties, kol atrasite, kad ką tik nesumokėjote komunalinių mokesčių.

Intensyvios savikritikos pasekmė – mažėja savivertė, žmogus abejoja savo mintimis, veiksmais, gebėjimais, nėra pasiruošęs priimti sprendimų, nenori imtis iniciatyvos arba staiga vėl viską „sugadina”. Jokio džiaugsmo dėl pasiekimų ir sėkmės, nes po to seka griaunantis, destruktyvus nerimo jausmas, pelnyta bausmė. Neigiami, skausmingi įvykiai suvokiami kaip logiška aukštesnės bausmės už įsivaizduojamus nusižengimus kulminacija.

Tačiau laikytis atokiau nuo žmonių – ne išeitis, nepaisant baimių, turėtumėte prisiminti, kad kiti žmonės yra gerumo ir rūpesčio, paramos ir supratimo, gyvybinės energijos šaltinis. Anksčiau ar vėliau turime palikti prieglaudą ir atvirai bendrauti su kitais.

Nereikia šaukti, kad būtumėte išgirsti

Reikia pasirinkti, kaip parodyti savo vertinimus ir pageidavimus bendraujant su kitais, kad būtų įveiktos vidinės kliūtys, ypač jei jos prieštarauja šeimos ir socialinėms normoms. be reikalo vengia supriešinti pripažintus šeimos ar visuomenės lyderius. Juk tai dalis jūsų sąmonės, kuri padėjo jums apibrėžti save; neigiamos patirtys taip pat reikalingos palyginimui ir apsisprendimui.

1. Trikdantis, konfliktiškas bendravimo būdas– Atvira konfrontacija yra geriau nei tūnantis anglies monoksido gaisras šeimos hierarchijos gelmėse. Taip bent jau sužinosite, ką kiekvienas šeimos narys iš esmės mano apie santykius, elgesio taisykles. Konfliktas gali būti žingsnis į susitaikymą arba sukelti iširimą, jei šalys nėra pasirengusios pakeisti savo įsitikinimų.Ironiška, bet po konflikto ir streso kupinos konfrontacijos daugelis šeimų įgyja naują atsparumą. Baimės dažnai išprovokuoja konfliktišką elgesį, nes žmogus iš anksto yra įsitikinęs, kad bus ignoruojamas arba kritikuojamas, tai neigiamos arba nepakankamos gyvenimo patirties pasekmė.

2. Konstruktyvus, dialoginis bendravimo būdas– Labiausiai pageidaujamas atskyrimo nuo tėvų mechanizmas, kai išlaikomas abipusis pasitikėjimas ir supratimas ir kai išlieka galimybė gauti pagalbą ir psichologinę paramą. Veikia tik tada, jei yra abipusė pagarba ir noras susitaikyti su „pralaimėjimu”, šeimos narių pasidalijimu. Tačiau niekas negarantuoja, kad visada išlaikysite laimingus, į partnerius panašius santykius, todėl geriau neatsipalaiduoti. Toks bendravimo būdas geriausiai „neutralizuoja” situacines ir perspektyvines baimes, nes pašalina daugelį klaidų ir abejonių, būdingų konfliktiškam santykių būdui.

3. Konformistinis būdas, kurį apima šeima arba bendruomenė– Savęs išsižadėjimas, pasidavimas reikalavimams, siekiant patenkinti vidinį poreikį išlaikyti pusiausvyrą, išvengti konflikto. Tikriausiai pavojingiausias variantas siekiant išlaikyti nepriklausomybę ir įveikti baimes, kai visi lieka patenkinti tariama tvarka ir harmonija. Iš tikrųjų tai neteisingas, nenatūralus būdas išlikti šeimoje ar monolitiniame kolektyve.

Labiausiai bijome savo pačių šešėlio

Ši liaudies išmintis puikiai iliustruoja baimės prigimtį – dažniausiai bijome ir nervinamės dėl vaizdinių, kurie egzistuoja mūsų smegenyse, o ne realybėje. Pagrindinė nuolatinės baimės priežastis – pasikartojančios neigiamos emocijos, kurios mums „įrodė”, kad kiti yra agresoriai ir piktadariai, o pasipriešinimas yra beprasmis.

Pasaulyje nėra žmogaus, kuris nebijotų, nebent jo smegenų žievės dalys ar psichinės funkcijos būtų atrofavęsi. Visi paprasti žmonės, nepriklausomai nuo jų pajamų ir socialinės padėties, nuolat bijo ir patiria nerimą, nes tai yra normali apsauginė psichikos funkcija. Jie vieninteliai išmoko valdyti savo baimes, ar tikrai manote, kad du politikai, už kurių stovi milijonų žmonių interesai, entuziastingai spaudžia vienas kitam ranką ir nebijo dėl derybų baigties?.

Bendravimo ir socialinės sąveikos baimė yra glaudžiai susijusi su apsisprendimo lygiu, kuris rodo individo brendimą ir savimonės raidą. kad jie gali būti vertinami ne pagal amžių ar kitus kiekybinius parametrus, bet pagal rezultatus, kurių jie pasiekia mokymosi, karjeros, kūrybos, šeimos ir kitose gyvenimo srityse. Pavyzdžiui, trys aukštojo mokslo diplomai nėra apsisprendimo ir asmeninio tobulėjimo rodiklis, tačiau profesiniai pasiekimai, savirealizacija pasirinktoje srityje patvirtina gebėjimą veikti nepaisant abejonių ir baimių.

Sėkmingo asmeninio pasitenkinimo ir apsisprendimo požymiai, padedantys įveikti socialines baimes:

1. Jausmų ir emocijų lygmeniu– Kolektyvinio ir šeimyninio prisirišimo įveikimas, kai artimus jausmus pakeičia draugystė, karjera, kūryba, nuosava šeima. Malonumo, laimės, euforijos jausmas dėl savo pasiekimų moksle, darbe, santykiuose, savarankiškai išsprendus sudėtingas problemas.Kai baimę dėl darbo rezultatų pakeičia pasididžiavimas puikiai atlikta užduotimi, formuojasi pasitikėjimas savo žiniomis ir gebėjimais. Kai klaidos suvokiamos kaip neišvengiama bendravimo, mokslo ir gamybos proceso dalis.

2. Mąstymo lygmeniu– Planuojama plėtra pasirinktoje srityje, trumpalaikių ir vidutinės trukmės planų supratimas, gebėjimas strategiškai planuoti ir atlikti reikiamus pakeitimus. Mokymosi ar verslo sėkmė, pasiekta ne dėl draugų ar tėvų globos, o dėl pasirinkimo ir asmeninių pastangų.Gebėjimas reflektuoti ir apmąstyti save, siekiant suformuoti tinkamus savikritikos ir savęs vertinimo parametrus. Nustatyti pažeidžiamiausius temperamento ir charakterio bruožus, kurie kelia abejonių ir baimių.

3. Veiksmų ir poelgių lygmeniu– savarankiškas gyvenimas tokiose srityse kaip kasdienės išlaidos, šeimos išlaikymas, darbo pareigos, dalyvavimas kūrybiniuose projektuose ir kt. Ilgalaikiai, ambicingi planai kelia malonumą, didėjančios atsakomybės jausmą, kai baimė yra galimos nesėkmės rodiklis, o ne sisteminė konfrontacija „aš ir jie”.

4. Santykių lygmeniu– pats renkatės kryptį, tėvai ir kiti asmenys supranta ir pripažįsta jūsų apsisprendimo teisę ir palaiko jūsų pasirinkimą, nebando kontroliuoti ir reguliuoti išlaidų ar naujų pažinčių. Dažniausiai mūsų baimės kyla dėl kitų žmonių elgesio ir jų reakcijos į mūsų žodžius ir veiksmus. Jei nustosite bijoti žmonių, dauguma kitų baimių savaime išnyks. Pavyzdžiui, jei darbuotojas bijo sulaukti viršininko papeikimo, bijo eiti į darbą, bijo suklysti, bijo būti nubaustas drausmine nuobauda. jei komandoje vyrauja konstruktyvus požiūris, darbuotojas nebijo galimų klaidų ar papeikimų ir geriau bei efektyviau atlieka užduotį.

Blokai, užtvaros, inkarai

Yra daug vidinių blokų apibrėžimų: kliūtys, inkarai ir trigeriai, kurie sukelia baimes ir nesaugumo jausmą, slopina introspekciją ir apsisprendimą bei trukdo veiksmingai bendrauti.

1. „Inscenizacija”– galima repetuoti bauginančias situacijas, o baimę gali sukelti bet kuris asmuo ar baldas. Kreipkitės į katedrą: „Gerbiamas profesoriau, egzistencinės filosofijos klausimais negaliu jūsų pranokti, bet vis tiek pasistengsiu atsakyti į visus jūsų klausimus”. Puikus tolesnis veiksmas: nufilmuokite savo dialogą, kad galėtumėte nustatyti elgesio klaidas, pataisyti gestus ar intonacijas iš šalies.

2. „Lygtis su dviem nežinomaisiais”– Dažnai baimė kyla dėl nežinomybės, dėl situacijos nenuspėjamumo, tačiau kai kuriais atvejais, priešingai, pažįstamas scenarijus iš anksto sukelia baimės bangą. Taigi, norėdami atpažinti baimę, turite išsiaiškinti baimės šaltinį: ar suprantu, ko bijau, ar ne?? Jei taip, kiek tai iš tiesų pavojinga??

3. „Nuoširdus prisipažinimas”– Puikus būdas tai padaryti – prieš svarbų pokalbį prisipažinti, kad labai jaudinatės ir nerimaujate dėl rezultato, kuris jums labai svarbus. Dauguma žmonių stengsis jums padėti įveikti gėdą ar baimę, jei bus nusiteikę prasmingam ir produktyviam pokalbiui. Pavyzdžiui, nuoširdus prisipažinimas, kad tai „mano pirmasis darbo pokalbis”, tikrai padės jums nusiraminti ir atsipalaiduoti.

4. „Maratono distancija.”– Jei yra konkreti „finišo linija”, asmuo, kurio bijote, turėtumėte palaipsniui mažinti atstumą. Pavyzdžiui, pabandykite savaitę kasdien kreiptis į savo viršininką su nauju klausimu ar pasiūlymu. Stebėkite jo ir savo reakcijas, išbandykite naujus bendravimo būdus, prisiminkite draugą Novoselcevą ir jo „išradingas”, „šmaikščias” pastabas. Maksimali programa – ramiai spręsti aktualius verslo klausimus, gebėti argumentuotai atsakyti ir apginti savo nuomonę. Tas pats pasakytina ir apie „baisius” giminaičius, jei asmuo yra toks neadekvatus, kad jus ištinka panikos priepuolis, tiesiog turite atsiriboti, taip nutinka.

5. „Mano įtakos zona– Žmonės labai dažnai pervertina savo klaidų svarbą – iš tiesų mūsų atsakomybės sritis yra daug kuklesnė. Reikia vertinti konkrečius veiksmus, o ne asmenines savybes, išmokti nustatyti savo veiksmų ribas ir pasekmes, o ne užsiimti savikritika ir savęs nuvertinimu. Pavyzdžiui: „Turiu blogą ataskaitą, kurią galima padaryti per kitą savaitę”, o ne „Esu kvailas nenaudėlis, kuris niekada nieko nepasieks.

Dr. Brené Brown, Hiustono universiteto profesorė, nagrinėja gėdos ir pažeidžiamumo jausmus, kurie daro įtaką pilnaverčiam gyvenimui. 2015 m. ji įkūrė internetinę mokymo platformą „COURAGEworks”, kurioje psichologus ir psichoterapeutus moko savo metodų, kaip kovoti su gėda ir pažeidžiamumu. 2013 m. jos knygos „Great Daring” ir „Gifts of Imperfection” pateko į „The New York Times” bestselerių sąrašą.

Pasak Družininos, nerimą sustiprina atkaklūs bandymai jo atsikratyti, nes šį jausmą reikia realizuoti taip pat kaip džiaugsmą ar nuostabą, dėkingumą ar nemeilę. Todėl būtina ne atsikratyti ar pasislėpti nuo bendravimo baimės, bet rasti daugiau kontaktų, nestandartinių situacijų, kad būtų galima sukurti praktinius reagavimo mechanizmus.