10 kūdikio kalbos vystymosi taisyklių

Mūsų straipsnis apie tai, kaip padėti vaikui išmokti kalbėti, kokią veiklą galite naudoti namuose, kad pagreitintumėte šį procesą. Jei nuo pat gimimo pradėsite kalbėti vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis, jūsų kūdikis galės kalbėti labai greitai ir pereis prie išraiškingos kalbos.

Pagrindinės taisyklės

Tyrimai parodė, kad septintąjį prenatalinio vystymosi mėnesį vaisiaus smegenų sritys, atsakingos už kalbos funkciją, yra aktyvios. Todėl pediatrai rekomenduoja kalbėtis su kūdikiu dar prieš jam gimstant. Po gimimo reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko kalbą, ir jis pradės kalbėti anksčiau nei kiti to paties amžiaus vaikai. Logopedai jauniems tėvams pateikia šias paprastas taisykles

Pradėkite kuo anksčiau

Kalbą lavinti reikia kuo anksčiau, nuo pat naujagimio amžiaus. Kalbos funkcija vystosi gerokai anksčiau, nei vaikas supranta ir ištaria pirmuosius žodžius. Kūdikių kalbos raidai ypač svarbūs ne žodžiai, o intonacija, prisilietimas, akių kontaktas ir gestai. Dėl to formuojasi neverbalinė kalba ir neverbalinis bendravimas, kuris vėliau skatina tolesnį verbalinės kalbos vystymąsi.

Dėl šių ypatybių kalbos mokymas turi prasidėti nuo kūdikystės. Kiekvieno vaiko kalba pereina tam tikrus etapus: nuo dviejų mėnesių amžiaus – niūniavimas, nuo penkių ar šešių mėnesių – šnekėjimas, nuo penkių ar šešių mėnesių – išraiškinga kalba. Jei kurio nors etapo trūksta arba jis vyksta vangiai, tėvai turėtų būti budrūs ir kreiptis į pediatrą. Jei visi etapai jau yra įvykę, kalba formuojasi pagal taisyklę, palaipsniui pereinant prie skiemenų, paskui prie žodžių ir galiausiai prie sakinių.

Pradėkite nuo vienskiemenių, paprastų žodžių. Susieti žodžius su situacija. Jei kas nors nukrenta, pasakykite „bakst”, nustebę – „ach” ir t. t. . Vienu metu imituokite gyvūnų garsus: katė sako „miau”, karvė – „miau”, šuo – „vau”. Išreikšti aplink mus esančių daiktų garsus: automobilis „sako” bi-bee, traukinys „tu-tu-tu” ir t. t..

Nebūkite iškalbingas

Jei vaikas tik įgyja kalbą, suaugusieji neturi būti iškalbingi. Logopedai siūlo prisiminti paprastą taisyklę: kai kalbate su vaiku, pasakykite vienu žodžiu daugiau, nei galite pasakyti, kad neperkrautumėte jo savo iškalba. Jei kūdikis sako tik „duok”, „gerk”, „mama” ir „eik pasivaikščioti”, tėvai, kalbėdami su juo, turi vartoti frazes „eime pasivaikščioti”, „tėtis miega” ir „eime gerti”. Jei jis ar ji mokosi sudėti žodžius, dabar pradedame nuo trumpų trijų žodžių sakinių. Jei kalbėsite vaikui suprantamu būdu, jis greičiau išmoks kalbėti ir pradės kalbėti.

Ilgus, spalvingus sakinius geriau palikti vėlesniam laikui. Šiuo etapu jie gali užvaldyti kūdikį. Jei tėvai vartoja spalvingus, ilgus sakinius, kalbos raida gali vėluoti. Vaiko psichikai sunku susidoroti su tiek daug informacijos. Taigi, kol vaikas dar mažas, turėtumėte būti atsargūs su sudėtingais išsireiškimais ir spalvingais žodžiais. Supaprastinta kalba leidžia vaikui kartoti žodžius ir juos išmokti.

Parodykite jam, kaip žodžiais daryti įtaką kitiems

Parodykite vaikui, kaip žodžiai naudojami praktikoje ir kaip jais galima daryti įtaką žmonėms. Todėl mokykite vaiką susieti žodžius su veiksmais. Parodykite, kad galite prieiti prie sėdinčio tėčio, patraukti jį už rankos ir pasakyti „ateik”, „eik”. Tada tėtis atsistoja ir eina paskui kūdikį. Tokia tėčio reakcija parodys jūsų vaikui žodžių magiją, jų ryšį su veiksmais.

Pagerinti motorinius įgūdžius

Psichologai teigia, kad vaikų kalba yra jų pirštuose.XX a. pabaigoje fiziologė Marionella Kolcova atliko eksperimentą. Vienoje kūdikių namų grupėje atliekame pirštų mankštą. Jų kalbos raida ir bendras protinis išsivystymas buvo geresnis nei vaikų, kurie nebuvo mokomi.

Kuo anksčiau pradėsite lavinti smulkiąją motoriką, tuo greičiau kūdikis pradės kalbėti. Todėl nuo pat gimimo kūdikiams turėtų būti atliekamas rankų ir pirštų masažas bei pirštų mankšta. Vyresni vaikai gali pramogauti su mozaikomis, modeliavimu, piešimu, nėriniais, sensorinėmis dėžutėmis.

Be smulkiosios motorikos įgūdžių, svarbu lavinti ir stambiąją motoriką. Sportas, muzika, vaikščiojimas, šokiai ir plaukimas gali padėti stimuliuoti kalbą. Šie užsiėmimai padeda lavinti motorinį planavimą, supratimą, ką daryti toliau, sakinių sudarymą, kalbos dalių jungimą tarpusavyje ir tarpusavyje.

Sportinė veikla apskritai yra svarbi protiniam vystymuisi, kognityvinėms funkcijoms. Smegenyse jie formuoja ir sukelia naujas neuronų jungtis. Teigiamas poveikis kalbos funkcijai. Žinoma, nepamirškite veiklos, kuri lavina atmintį, vaizduotę, mąstymą ir dėmesį.

Dainuokite

Jei tėvai mano, kad vaikas ne taip greitai mokosi kalbos, įtraukite melodinius pratimus. Todėl rekomenduojama dažniau dainuoti ir kalbant su kūdikiu galima dainuoti žodžius. Groti lopšines, dainuoti dainas, lopšines, lopšines, daineles, lopšines. Nesvarbu, ar turite muzikinį išsilavinimą, balsą ar klausą. Svarbu kalbos sklandumas, melodingumas. Norint ugdyti foneminę klausą, ritmo pojūtį, rekomenduojama skaityti vaikų darželių eilėraščius ir eilėraščius. Jie taip pat daro teigiamą įtaką kalbos formavimuisi.

Ugdyti vaizduotę

Kartu su vaiku kurkite istorijas apie slaptą daiktų, žaislų gyvenimą, sukurkite istorijas apie dantų šepetėlio, mėgstamo žaislo, fiksuojamo automobilio, kuprinės gyvenimą. Naudinga su vaikais žaisti žaidimą „Kas būtų, jei…”. Kas būtų, jei mylimieji galėtų skraidyti, kas būtų, jei katės galėtų loti, o jei žuvys galėtų vaikščioti ir t. t.. Sugalvokite kitokią neseniai perskaitytos knygos pabaigą. Tai labai veiksminga kalbos vystymuisi.

Klausytis ir kalbėti

Dažniau kalbėkite su kūdikiu, užduokite klausimų, išjunkite televizorių, padėkite į šalį išmanųjį telefoną. Nereikia bendrauti per tarpininkus. Praleiskite kokybišką laiką su savo vaiku. Geriau praleisti su juo valandą prieš miegą, klausinėjant apie dienos įvykius, nei būti su juo, nepaleidžiant telefono iš rankų.

Rodyti nuoseklumą

Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, sėkmę lemia nuoseklumas ir reguliarumas. Jei lentynoje yra jutiklinė dėžutė, ji nebus labai naudinga. Jei tai daroma kasdien, nauda akivaizdi. Todėl veikla turėtų būti sisteminga, bet ne ilga, kad vaikas nepavargtų. Smulkiosios motorikos lavinimo priemonės turėtų būti laikomos matomoje vietoje. Dažniau kalbėkitės su kūdikiu.

Praktika variklio planavimas

Motorinis planavimas – gebėjimas suprasti, sudaryti planą ir jį įgyvendinti motorinėje veikloje. Tai ryšys tarp plano ir jo įgyvendinimo. Kalbos veikla reikalauja sudėtingo motorinio planavimo. Jam lavinti reikia lavinti smulkiąją ir stambiąją motoriką bei atlikti artikuliacijos pratimus. Visus užsiėmimus turi iš anksto suplanuoti suaugusieji, kurių vaikas nepažįsta. Pateikiame pamokos struktūros pavyzdį:

1. lavinti smulkiosios motorikos įgūdžius,griebimo judesiai, pirštų pratimai, darbo užduotys, daiktų padėjimas, žaislai. kuo dažniau su vaiku modeliuokite, pieškite, rūšiuokite mažas dalis, grūdus. Judame kartu su tekstu: „Mes grūmojome kopūstus, grūmojome…”, „Ateina raguota ožka”.

2. Motoriniai pratimai.Mokyti vaiką įveikti kliūtis, atspindėti judesius, lavinti koordinaciją.

3. Artikuliacijos motoriniai įgūdžiai.Kasdien atlikite artikuliacijos pratimus, lavinkite liežuvio, skruostų ir lūpų raumenis.

Pratinant motorinį planavimą, pratimai, kuriuos vaikas gerai atlieka, greitai praleidžiami. Užsiėmimai vyksta reguliariai, bet ne ilgiau kaip 5 minutes.

Kada kreiptis į logopedą

Jei bet kuriuo metu tėvai supranta, kad kažkas negerai, neatidėliokite kreipimosi į logopedą. Tačiau nepamirškite, kad konsultavimas – tai ne visagalis vaistas. Norint pasiekti norimų rezultatų, būtina kasdien praktikuotis.Į logopedą reikėtų kreiptis šiais atvejais:

1. 4 mėn. be niūniavimo, 7 mėn. be šnekėjimo.Tokiu atveju taip pat reikėtų kreiptis į neurologą ir atlikti tam tikrus tyrimus. Specialistas surinks informaciją apie nėštumo eigą, gimdymo procesą ir kūdikio ligas.

2. Nei vienas atskiras žodis nepasirodė iki 1,5 metų amžiaus.Tokio amžiaus vaikai jau kuria paprastus dviejų žodžių sakinius: „leisk man atsigerti”, „noriu pasivaikščioti”. Jie mokosi pagrindinių veiksmažodžių, namų apyvokos daiktų.

3. Iki 2 metų vaikas nepradeda kalbėti 3-4 žodžių sakiniais. Vaikų kalba paprastai jau būna surišta, o sutrumpintos žodžių formos iš jos išeina. Jie mokosi įvardžių.

4. 2,5 metų – jokių klausimų, jungtukų, prieveiksmių.Šiame amžiuje sparčiai didėja žodynas, vaikai gerai įsimena ketureilius, išmoksta naujų posakių ir frazių, bendrauja ne tik su suaugusiaisiais, bet ir su bendraamžiais.

5. 3 metų amžiaus vaikai nesupranta kalbos reikšmės. Šiame amžiuje jie taisyklingai kalba su prieveiksmiais, atvejais, skaičiais. Tėvų informacijos šaltiniai.

Jei vaiką kas nors vargina, nelaukite, kol tai praeis savaime. Geriau iš karto gauti profesionalią pagalbą.

Vėluojančios kalbos priežastys

Kalbos formavimuisi įtakos turi įvairūs veiksniai: socialiniai, psichologiniai ir fiziologiniai. Vėluojančios kalbos raidos priežastys:

1. Tėvai mažai kalbasi su savo kūdikiu.Su vaikais reikia bendrauti nuo pat gimimo. Aprašykite jiems juos supantį pasaulį, skaitykite eilėraščius, dainuokite dainas. Šiandien problema yra ta, kad tėvai mažai bendrauja su savo kūdikiu ir duoda jam telefoną. Jis sėdi ramiai, niekam netrukdo. Todėl nenuostabu, kad toks vaikas kalba vėliau nei jo bendraamžiai, su kuriais tėvai aktyviai bendrauja.

2. Tingus vaikas.Neretai patys tėvai neleidžia savo vaikui kalbėti. Jie juos pernelyg saugo, supranta jį iš pirmo žvilgsnio, gestais tenkina visus jo norus, kol kūdikis dar jų neišsakė. Taigi jam nereikia stengtis nieko sakyti. Jis jau puikiai suprastas. Pradėkite klausytis savo kūdikio. Leiskite jam žodžiais pasakyti, ko jam reikia.

3. Individualus vystymasis. Kiekvienas vaikas yra skirtingas. Kiekvieno žmogaus tempas ir gebėjimas mokytis skiriasi. Kūdikiai, kurie sugeba anksti mokytis, jau nuo vienerių metų amžiaus sudaro sakinius. Tačiau tokių kūdikių yra nedaug. Yra dar viena kraštutinė normos riba – vaikai, kurie pradeda kalbėti sulaukę 3 metų. Šiuo atveju turime atkreipti dėmesį į tai, kada mama, tėtis, močiutė ir senelis pradeda kalbėti. Čia svarbi genetika. Jei tėvai prakalbo vėliau nei jų bendraamžiai, nėra pagrindo nerimauti. Toliau dirbti su vaiku, skaityti eilėraščius, knygas, aktyviai su juo kalbėtis. Jis pasyviai kaupia žodyną.

4. Įtampa. Vaikai ne visada turi augti taikioje aplinkoje. Vaiko kritikavimas, ginčai tarp tėvų prisideda prie sulėtėjusios kalbos raidos. Tie patys veiksniai taip pat sukelia protinį atsilikimą.

5. Negalavimai.Būna atvejų, kai kalbos ugdymo metodai neveikia. Tai susiję su vaiko fiziniu gebėjimu kalbėti. Priežastys gali būti įgimtas kurtumas, sąkandžio ydos, sulėtėjęs intelekto vystymasis.

Problemos gali kilti ne tik dėl pirmiau minėtų priežasčių. Dėmesio trūkumas dažnai lemia kalbos raidos sutrikimus. Svarbu prisiminti, kad pirmieji treji metai yra svarbiausi kalbos formavimuisi.

Jei vaikai aktyviai pratinasi namuose, jie aktyviai kaupia naujus žodžius ir lavina kalbą, jei nėra fiziologinių problemų.