Kaip ugdyti 2-3 metų vaiko kalbą: logopedo patarimai

Trečiaisiais gyvenimo metais vaikai aktyviai plėtoja psichologinius procesus, mąstymą ir atmintį. Šiame dinamiškame raidos etape jie įvaldo kalbą. Todėl svarbu aktyviai dirbti su jais ir skatinti jų kalbą.

2-3 metų vaikų kalbos raidos ypatumai

2-3 metų amžiaus vaikų kalbos funkcija dar nėra visiškai išvystyta. Kai kurie garsai dar nėra tobuli, sudėtinga ištarti sudėtinius žodžius, žodžius, kuriuose sutampa sąskambiai. Garsų nebuvimas turi įtakos žodžių tarimui. Dėl to vaikų kalba skamba nerišliai ir neaiškiai. Tokio amžiaus kūdikiai dar nemoka visiškai naudotis balso aparatu, negali atsakyti į klausimus visu balsu ir, jei to reikalauja situacija, kalba tyliai. 2-3 metų vaikai paprastai išmoksta tarti daugelį garsų, tačiau jiems sunkiai sekasi tarti šnypščiančius ir „p” garsus, tarpdančių ir apatinio žandikaulio „s” ir „z” garsus. Kai kurie kūdikiai vietoj šnypštimo ir švilpimo garsų taria „e”, „y”.

Trečiaisiais gyvenimo metais aktyviai kaupiamas žodynas. Daugėja kasdienių daiktų pavadinimų, taip pat daugėja daiktų, kuriuos vaikas naudoja retai. Jis išmoks vartoti veiksmažodžių galūnes, veiksmažodžius ir būdvardžius su daiktavardžiais. Vaikų kalboje atsiranda ne tik paprastų, bet ir sudėtingesnių sakinių ir situacinės kalbos. Mažyliai suaugusiesiems atsakinėja vienskiemeniais sakiniais. Atmintis, mąstymas ir vaizduotė intensyviai vystosi tuo pačiu metu kaip ir kalba. Vaikas visada žaidžia, kai kalba. Jis linkęs mėgdžioti, aktyviai kartoja žodžius po suaugusiųjų, įsimena juos ir pratinasi taisyklingai tarti garsus.

Kas neturėtų būti leidžiama bendraujant su vaiku

Daugelis žmonių, kalbėdami su mažais vaikais, nesąmoningai pereina nuo suaugusiųjų kalbos prie kūdikių kalbos ir šnekėjimo. Tai neturėtų būti leidžiama. Toks kalbėjimo būdas neskatina kalbos raidos. Tai sustiprina jo neteisingą tarimą. Venkite sudėtingų, sunkiai ištariamų rimų, kai juos mokote. Dėl artikuliacinio aparato perkrovos su amžiumi susijusios tarimo klaidos įsivyrauja ir dauginasi.

Vaiko žodynas

2-3 metų vaiko žodynas jau apima apie 1500 žodžių. Žodynas kasdien plečiasi. Šiuo metu vaikas ne tik kuria aktyvųjį žodyną, bet ir pasyvųjį. Jei daug kalbėsite su savo kūdikiu, skaitysite jam iš knygų, kalbėsite apie jo veiksmus, jis greitai „šoktels”.

Vaikas tyli

Pasitaiko, kad tokio amžiaus vaikai tyli. Neretai tėvai apie šį skundą praneša konsultavimo tarnybai. Vaikas viską girdi, supranta, bet nekalba. 2-3 metų amžiaus tai nėra labai svarbu. Jūsų vaikas gali kaupti pasyvius žodžius. Yra „tinginių” vaikų, kuriems nereikia kalbėti. Jie jau puikiai suprasti. Pabandykite „nesuprasti” kūdikio. Pasakykite jam, kad nesuprantate, ko jis nori, nedarykite to žiūrėdami į jį, rodydami pirštu. Paprastai, jei vaikas negauna to, ko nori, jis turi pradėti kalbėti.

Jei jūsų kūdikis nekalba, turite jį paskatinti tai daryti. Lengviausias būdas priversti vaiką kalbėti – užduoti jam klausimus. Kartais jauni tėvai klaidingai mano, kad jei jie atsakys už vaiką, jis kalbės greičiau. Tačiau tiesa yra ta, kad taip nėra. Jam nereikia kalbėti. Kodėl jis (ji) turėtų stengtis, jei jo (jos) motina viską pasakė, pati uždavė klausimą ir į jį atsakė?.

Užuot prieš vakarienę klausę kūdikio „ar valgysi sriubos” ir sulaukę pritarimo kikenimo arba neigimo ženklo galva, pabandykite užduoti aiškų klausimą: „Ką valgysi, košę ar sriubą??”. Taip tėvai skatina vaiką kalbėti. Nereaguokite į nebylų kūdikio klausimą. Pavyzdžiui, vaikas parodo į bananą ir tyliai sušunka. Mama susirūpinusi klausia: „Ar nori banano??”. Sulaukite teigiamo galvos linktelėjimo. Nesistenkite atsakyti į nebylius klausimus. Pasakykite mažyliui, kad jo nesuprantate. Švelniai, su užuojauta paprašykite, kad jis pasakytų, ką nori pasakyti.

Kada kreiptis į logopedą

Svarbu prisiminti, kad visi vaikai yra skirtingi. Jūsų kaimyno mažylis gali būti pradėjęs kalbėti anksti, pilnais sakiniais, be jokių tarimo problemų, o jūsų mažylis tik baigia šnekėti. Viskas priklauso nuo vaiko istorijos, temperamento ir bendro išsivystymo, taip pat nuo to, kas yra šalia, kalbus ar tylus.Tačiau yra tam tikrų požymių, kurie turėtų paskatinti tėvus nuvesti vaiką pas logopedą:

1. Nėra susidomėjimo žaislais, visi vaiko žaidimai yra stereotipiniai, monotoniški.

2. Negalite atlikti paprastos užduoties, pavyzdžiui, įverti didelio karoliuko į virvutę arba pastatyti bokšto iš plytų.

3. Nesupranta paprastos užduoties, pavyzdžiui, atnešti puodelį.

4. Gimdymo traumos, motinos būklė nėštumo metu.

Tokiais atvejais vaikas turėtų kreiptis į neurologą, logopedą arba psichologą. Po tyrimo specialistai gali paskirti gydymą. Kuo anksčiau vaikui suteikiama profesionali pagalba, tuo veiksmingesnis gydymas.

Logopedinė terapija namuose

Norint ugdyti vaiko kalbą namuose su juo reikia kiekvieną dieną užsiimti veikla, kuri prisideda prie to.

1. Pirštų žaidimai.Psichologai teigia, kad vaikų kalba yra jų pirštuose. Tai reiškia, kad smulkiosios motorikos vystymasis yra naudingas smegenų ir, savaime suprantama, kalbos vystymuisi.

2. Artikuliacijos pratimai.Tik gerai išvystyta artikuliacija leidžia vaikui aiškiai tarti garsus.

3. Klausos vystymasis.

4. Eilėraščio įsiminimas.

Pirštų žaidimai

Rankų gimnastika – tai pirštų ir plaštakų judesiai, kurie gali būti aktyvūs arba pasyvūs. Jame yra pirštukų žaidimai ir masažas. Rankų minkymo pratimai turi šiuos privalumus:

1. Kalbos vystymasis. Už kalbos vystymąsi atsakinga ta pati smegenų sritis, kaip ir už pirštų. Kuo tobulesni smulkūs judesiai, tuo tobulesnė kalba.

2. Lietimo pojūčio ugdymas.Dirbdamas su pirštais kūdikis mokosi pažinti paviršius ir taip lavina lytėjimo pojūčius.

3. Motorinių įgūdžių lavinimas.Kuo dažniau vaikas dirba pirštais, tuo geresnė jo koordinacija ir smulkūs judesiai.

4. Atminties vystymasis.Jei pirštukų žaidimai naudojami kartu su vaikų darželio eilėraščiais ir eilėraštukais ir derinami su ritmo pojūčiu, aktyviai ugdoma atmintis.

Siūlome šių tipų pirštų pratimus:

1. „Castle”. Vaikas susipina rankas į „spyną”, tarsi susipina pirštai. Suaugusysis deklamuoja paprastą eilėraštį ir kilsteli „pilį” į šoną. „Ant durų yra spyna, kas gali jas atidaryti?? Stuksenti, čia reikia stuksenti vaiko rankomis, neatitraukiant pirštų vienas nuo kito, sukioti, neatitraukiant vaiko pirštų, tarsi sukant šepetį, traukti, šiuo žodžiu rankos švelniai traukiamos įvairiomis kryptimis. Ir atverkite, plačiai išskėtę rankas į šalis.

2. Teptukai.Kūdikis sudeda pirštų galiukus ir judina riešą bei pirštus į kairę ir į dešinę. Į kairę – pirštų pagalvėlės susijungia, į dešinę – išsiskiria. Suaugusysis sako žodžius: „Minkštu teptuku nupiešiu stalą ir kėdę bei katę Mašą”.

3. Tešlos minkymas. minkyti tešlą, minkyti tešlą, vaikas rodo judesius, imituojančius tešlos minkymo procesą, minkyti tešlą, energingai suspaudžia ir atpalaiduoja pirštus, kepame pyragus, rankomis „modeliuoja” sniego gniūžtę.

Masažas prieš atliekant pirštų pratimus. Pirmiausia ištieskite vaiko rankas, tada kiekvieną pirštą atskirai.

Artikuliacijos pratimai

Artikuliacijos pratimai užtikrina, kad garsai būtų tariami taisyklingai. Tai leidžia sustiprinti kalbos aparato raumenis, todėl jie tampa judresni. Artikuliavimo pratimai turėtų būti atliekami sėdint prie stalo, priešais didelį veidrodį. Tėvai parodo kiekvieną pratimą, o vaikas turi tiksliai jį pakartoti. Veikla turėtų būti kasdienė, trunkanti ne ilgiau kaip 15 minučių. Šiuos pratimus galima atlikti namuose su tėvais:

1. „Kačiukas”. Vaikas plačiai atveria burną, o jo liežuvis yra platus ir išskėstas, imituodamas katės judesius, kaip katė čiulpia pieną.

2. „Kastuvas.”. Kūdikio burna plačiai atvira, o ramus, minkštas liežuvėlis guli ant apatinės lūpos. Tada liežuvis pasislepia „namelyje”.

3. „Bagažinė.”.kuo ilgiau ištemptos lūpos, imituojančios dramblio liemenį.

4. „Žiurkėnas”. Kūdikio burna uždaryta, skruostai išpūsti. Išlaikykite šią padėtį 5 sekundes. Tada oras iškvepiamas.

5. „Varlė.”. Vaikas ištiesia lūpas kuo toliau šypsodamasis, taip parodydamas, kaip šypsosi varlė.

Klausos mokymas

Rašyba priklauso nuo to, kaip gerai jūsų kūdikis girdi. Lavėjanti foneminė klausa leis kūdikiui atskirti garsus ir palyginti savo kalbą su kitų. Jau trejų metų mažyliai geba atskirti balsius ir balsius arba kietuosius sąskambius. Norėdami padėti jiems lavinti klausą, siūlome atlikti pratimus, kaip atskirti garso stiprumą ir atpažinti garsą skleidžiantį objektą.

1. Įtraukite paprastų gyvūnų garsus: šuo, katė, ežys, karvė. Paprašykite jo atspėti, kas „kalbėjo”. Tada užduotį apsunkiname įtraukdami plaktuko, skalbimo mašinos, virdulio ir kt. garsus..

2. Paprašykite vaiko ieškoti garsų žodžiuose. Pasakykite žodžius, kurių pradžioje, viduryje ir pabaigoje yra garsas. Vaiko užduotis – atspėti, kurioje žodžio dalyje yra nurodytas garsas.

3. Sugalvokite žodžius su tam tikru garsu.

4. Tupėkite, pliaukškite, jei girdite tam tikrą garsą.

Skaitymas, eilėraščių įsiminimas

Skaitydamas, įsimindamas paprastą eilėraščio tarimą, vaikas plečia savo akiratį, didina aktyvųjį žodyną, lavina atmintį, kelia bendrąjį kultūros lygį.Kad pamokos būtų naudingos kūdikiui, turite prisiminti paprastas taisykles, kurių turėtų laikytis tėvai:

1. Suteikite vaikui galimybę pasirinkti knygą.

2. Neskaitykite „baisių” knygų prieš miegą.

3. Prieš skaitydami supažindinkite vaiką su knyga ir sužinokite, ar ji jam patinka, ar ne.

4. Skaitykite išraiškingai, o ne mechaniškai.

5. Skaitykite reguliariai.

Naudinga kartu su vaikais peržiūrėti ryškiaspalves paveikslėlių knygas. Leiskite mažyliui įvardyti, kas pavaizduota paveikslėlyje. Šiam tikslui geriausiai tinka knygos apie gyvūnus. Paklauskite, kaip gyvūnas kalba. Išmokti jų „liežuvį” padeda daugelis garsų. Atkreipkite daugiau dėmesio į gatvėje matomus gyvūnus. Galite žaisti su zoologijos sodu išdėliodami žaislus ir sakydami garsus, kuriuos skleidžia gyvūnas.

Bet kokia veikla su vaiku turėtų būti vykdoma žaidimo forma, kai jis jaučiasi gerai ir yra pasirengęs bendradarbiauti su suaugusiuoju. Jei darysite spaudimą vaikams, jie pasitrauks, tokia veikla tikrai nebus naudinga. Jei vaikas bus mokomas sistemingai, greitai sulauksite sėkmės.