Vaikas piešia juodai: kada tai normalu ir kada reikia skambinti pavojaus signalu

Be galo mylintys savo vaikus tėvai stengiasi sekti jų raidos pokyčius ir nukrypimus, kad laiku užkirstų kelią problemai. Kūdikiai ypač didžiuojasi savo pirmaisiais meno šedevrais – spalvotais apskritimais, linijomis ir pirmaisiais galvakojais. Kitaip, kai meno kūrinys piešiamas tamsiomis spalvomis. Nerimaujančios mamos ir tėčiai baiminasi ir abejoja dėl savo kūdikių psichologinės sveikatos. Norime iš karto pasakyti, kad savidiagnostika negali diagnozuoti vaiko – tam yra ekspertų, kurie psichodiagnostiką supranta geriau nei žmonės, neturintys specialaus išsilavinimo. Be to, dėl jų nerimo galite įskiepyti savo kūdikiui nerimą ir nesupratimą to, kas vyksta aplink.

Projekcinės diagnostikos metodai, ypač kokybinė piešinių analizė, yra labai subjektyvūs.Yra daug veiksnių, darančių įtaką išvadų pagrįstumui:

1. Nuotaika. Vaikai nežino, kad jų piešiniai bus naudojami diagnozei nustatyti. Jų jausmų išraiška kyla iš dabartinės patirties, džiaugsmo ir liūdesio. Nenustebkite, jei nusivylęs mažylis jums nupieš paveikslėlį tamsiomis spalvomis. Tai nereiškia, kad yra psichologinės raidos sutrikimų. Norint atsekti jo būklę pagal modelį, svarbu ilgesnį laiką – pvz., kelis mėnesius – analizuoti. Jų metu stebėkite, kokiomis spalvomis vaikas piešia ir kokia yra šių paveikslėlių tema.

2. Paveikslėlio siužetas. Jau pats meno kūrinio idėjos turinys leidžia iš anksto parinkti tinkamą spalvų paletę. Pavyzdžiui, debesuotumas ir lietus negali būti piešiami rožine ir oranžine spalvomis. Kareiviai, šunys, lagaminai – piešdami įvairius objektus vaikai vadovaujasi savo įsivaizdavimu apie realius objektus.

3. Įvairių spalvų pieštukų buvimas.Jaunesni nei trejų metų vaikai iš esmės nesirenka piešiamo paveikslėlio spalvų. Jiems svarbus artumo veiksnys – jie nupieš apskritimą arba brūkšnį tokia spalva, kokia yra po ranka. Jei pieštukų įvairovės nėra, vyresni vaikai pradeda rinktis tinkamesnius atspalvius iš turimų.

4. Amžiaus ypatybės.Nesiimkite rimto požiūrio į trejų metų vaiko piešinio vertinimą. Šiame amžiuje nėra esminio projekcinės diagnozės pagrindo. Nuo 3,5-4 metų amžiaus atsiranda supratimas apie temą. Atskleidžiami pasąmoniniai ryšiai ir patirtys. Geriau pokalbį vesti nuo piešinio – klausti, ką jis ar ji nupiešė, kas pavaizduota, ką jis ar ji daro ir pan.. Tai padės jiems tiksliau išanalizuoti vaizdą. Tačiau analizuoti piešinio spalvų paletę galima pradėti nuo 4,5 ar 5 metų amžiaus.

Toliau išsamiau apžvelgiami nerimą keliantys juodos spalvos naudojimo piešiniuose požymiai ir raidai tinkami požymiai. Taip pat sužinokite, ką tėvai turėtų daryti, jei pastebi pirmuosius problemų požymius.

Juodos spalvos pasirinkimas piešinyje kaip normos variantas

Kaip jau minėta, spalvų pasirinkimas iki 4-5 metų amžiaus neturi diagnostinio potencialo. Taigi, psichologė ir pedagogė M. Maximova.. Savo straipsnyje „Spalvos įtaka vaikų piešinių išraiškingumui” apmąsčiau mintį, kad iki penkerių metų amžiaus vaikai spalvą naudoja kaip dekoratyvinį elementą. Jie neišreiškia emocijų ar jausmų per vaizduojamąjį meną. Todėl čia daugiausia dėmesio skirsime vidutinio ir vyresnio amžiaus ikimokyklinio amžiaus vaikams (5-7 m.), kai spalvų pasirinkimas tampa svarbiu diagnostiniu kriterijumi. Kur įprasta rinktis juodą spalvą:

1. Kūdikis nesijaučia gerai, nesijaučia gerai. Vaiko bloga sveikata, liūdesys ir sielvartas atrandami konkrečių vaizdų pavaizdavime. Taip yra todėl, kad nuo vaizdinio mąstymo pereinama prie vaizdinio. Šiame etape jis dirba su šių dviejų mąstymo formų sinteze. Tiesioginės asociacijos yra svarbios perteikiant emocinę ir fizinę patirtį. Lietus ir apniukęs dangus asocijuojasi su liūdesiu. Jei jam liūdna, jis nupieš šį niūrių spalvų kupiną siužetą. Ir tai bus normos variantas.

2. Jį supa tamsūs daiktai arba jis yra apsirengęs tamsiais drabužiais. Ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikams būdingas egocentrizmas pasireiškia meno srityje. Tai atsispindi jauname kūrėjui, kuris pats save iškelia į aplink vykstančių įvykių centrą. Pavyzdžiui, kai vaikšto ir įsivaizduoja, kad debesys ir saulė eina paskui jį. Tai įrodė garsus psichologas J. Reinhardtas. Piaget, sukūręs pažinimo raidos teoriją. Kiekviename piešinyje atsispindi subjektyvus jaunojo menininko požiūris. Pavyzdžiui, jei jie yra kambaryje, kur šviesa neryški, arba apsirengę niūrių tonų drabužiais, šie vaizdai atsispindės piešinio spalvų paletėje.

3. Turtinga vaizduotė ir daugialypė fantazija. Mažyliui jo piešinys yra daugiau nei tik paveikslėlis. Tai suteikia jam „gyvų” vaizdų. Vaizduotojas piešinyje gali tiesiogine prasme pajusti sunkų šuns kvėpavimą ir saulės šilumą. Kartais, norėdamas apsaugoti vaiką nuo galimų pavojų, kylančių jo vaizduotėje, vaikas dalį piešinio nudažo juodai. Jis išreiškiamas kaip suvaržymas, pleistras, ribojantis vaizdų judėjimą, kurį puikiai suvokia turtinga menininko vaizduotė. Tiesiog pasikalbėkite su žmogumi ir išsiaiškinkite priežastį. Paklauskite apie piešinio dalį, dėl kurios abejojate. Vaikas mielai dalijasi savo šedevrui suteikta subjektyvia prasme.

4. Paveikslai nupiešti niūriomis spalvomis, tačiau vaikas yra fiziškai aktyvus, laimingas ir ramus.Taip pat gali būti, kad juoda spalva yra būdas padaryti piešinį kontrastingą baltam popieriui. Jam tai tiesiog patinka. Ką daryti tėvams, jei jie vis dar nerimauja? Daugiau kalbėkite su kūdikiu, žaiskite ir praleiskite laiką kartu. Taip galėsite būti tikri, kad jūsų abejonės ir nerimas yra nepagrįsti.

5. Atvejų, kai niūrios spalvos ikimokyklinio amžiaus vaikams yra įprastas dalykas, sąrašas yra daug ilgesnis. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia aiškintis ir dirbti su vaiku. Vyresniems vaikams (nuo 8-9 metų ir vyresniems) juodos spalvos naudojimo normos jau skiriasi. Tai susiję su emocinės ir emocinės sferos brendimu ir savimonės ugdymu. Gedulingos spalvos ant drobės dabar yra būdas sublimuoti nerimą, jaudulį ir neigiamus jausmus. Sunkūs jausmai išreiškiami vaizduojant liūdnus vaizdus. Tačiau jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams ir ankstyvosios paauglystės paaugliams būdingi požymiai, kurie paaiškina visiškai normalias juodos spalvos vartojimo priežastis:

6. Įtvirtintas stilius.Vyresniems vaikams piešimas yra ne tik laiko praleidimo būdas. Jie įskiepija jam tam tikrus meninius vaizdinius, o požiūris į piešimą tampa sąmoningas. Išryškėja vaikui patinkantis stilius, kuris gali būti susijęs su tamsesnių spalvų vyravimu. Šiuo atveju tai jokiu būdu nėra psichologinės problemos.

7. Krizės akimirkos.Paauglystė – tai rimtų asmeninių pokyčių laikotarpis. Dažnai paaugliai priima pasaulį kaip priešišką vienetą ir naudoja vaizduojamąjį meną, kad išreikštų protestą, pasipiktinimą ar tiesiog vienatvę. Šiuo atveju meilė juodai spalvai piešiniuose praeis, nes baigsis ūmus krizės išgyvenimo etapas.

Kai juoda spalva piešinyje yra nerimą keliantis ženklas

Toliau pateikiami juodos spalvos naudojimo variantai, rodantys psichologinių problemų buvimą. Svarbiausia, kad šie požymiai taikomi vaikams nuo 5 iki 8 arba 9 metų amžiaus. Jei vyresnis nei 10-12 metų vaikas ir toliau piešia juodais dažais, svarbu su juo pasikalbėti ir, jei reikia, pasikonsultuoti su psichologu. Vyresnių vaikų jausmų ir emocijų spektras yra platesnis nei jaunesnių mokinių. Tam reikia ne tik dėmesio ir supratimo, bet ir tėvų peties bei jų draugiško požiūrio.

Staigus spalvų paletės pasikeitimas

Tarkime, jūsų mažylis iki tam tikro laiko piešė ryškius vaivorykštės spalvų paveikslėlius, vaizduojančius malonius gyvūnus ir skaisčią saulę. Nuo to laiko tapybos stilius labai pasikeitė – malonūs gyvūnai tapo tamsiais, liūdnais vaizdais. Šį pokytį gali lemti daugybė priežasčių, iš kurių populiariausios pateikiamos toliau:

1. Vaikas patyrė didelį stresą. Trauminiai įvykiai, pavyzdžiui, mylimo augintinio mirtis, sukelia neigiamą emocinę reakciją. To nesuvokdamas jis patiria didelį stresą, o jo nesąmoningos emocijos atsiskleidžia tamsiose piešinio spalvose.

2. Vaikas patyrė fizinį ar psichologinį smurtą. Bet koks smurtas žemina vaiko asmenybę ir kelia siaubą. Tai neliks nepastebėta liūdnuose meniniuose vaizduose. Dažnai tokiais atvejais vaikai piešinyje piešia save sumažintus (tai atspindi jų menkumą, neigiamą savęs suvokimą), o patyčias aktyviai perpiešia juodu ar raudonu pieštuku, aršiai perbraukdami perplėšia popierių (agresija, įniršis, pyktis, neapykanta).

3. Prisitaikymo sunkumai.Nauja visuomenė, vieta ir aplinka droviems, užsisklendusiems vaikams yra tikras emocinis kankinimas. Sunkus prisitaikymas atsispindi ne tik piešinyje, bet ir kituose vaiko gyvenimo aspektuose (elgesys, miegas, apetitas ir kt.)..).

Vaiko asmenybės ir elgesio pokyčiai.

Juodos spalvos naudojimas kartu su staigiu neigiamu elgesio pokyčiu yra nerimą keliantis ženklas. Pavyzdžiui, persikėlus į naują vaikų darželį, jūsų vaikas tampa uždaras, verksmingas, dažnai skundžiasi liga, taip pat juodai dažo popierių. Tikėtina, kad yra netinkamas prisitaikymas, kurį reikia ištaisyti. Kartu su psichologu dirbkite intervencijos srityse: darbas su nerimu, tarpasmeninės sąveikos mechanizmai, diagnostinis darbas su korekcinėmis galimybėmis ir kt..Reikia atkreipti dėmesį į šiuos elgesio pokyčius, taip pat į niūrias piešinių temas ir spalvas:

1. Atsiskyrimas (nuo tėvų, draugų, kitų svarbių suaugusiųjų).

2. agresyvumas.

3. Miego sutrikimai (prabudimas naktį, rėkimas ir verksmas, sunkumai užmigti, košmarai, košmarai, naktiniai košmarai, šlapinimasis į lovą).

4. Nerimas (nuolatinė baimė, ūmi reakcija į garsų triukšmą ir pan.)..).

Niūrios temos

Piešinio objektas yra pagrindinis psichologinės analizės parametras. Pasąmonėje glūdinčios baimės, rūpesčiai, susijaudinimas ir agresija išreiškiami per istoriją. Nesunkiai pastebėsite, kad jūsų vaiko darbai tapo niūrūs tiek spalvomis, tiek turiniu. Pavyzdžiui, tankus tamsus atspalvis reiškia netikrumą, tuštumą, baimę. Kruopštumas – tai pasąmoningas bandymas ką nors ar ką nors pašalinti iš savo gyvenimo. Juodos spalvos gyvūno didelėmis akimis ir aštriais dantimis piešinys išreiškia stiprią baimę ir agresyvią reakciją. Dažnai vaikai žmones, dėl kurių jie jautėsi nepatogiai, piešia juodai, palyginti su kitomis paveikslėlyje esančiomis figūromis. Jei nuotraukoje matote žmogžudystę, intensyvius juodus ar raudonus piešinius ar kitas bauginančias scenas, geriau nuveskite vaiką pas psichologą.

Ilgalaikis juodos spalvos naudojimas

Vienkartinis niūraus juodos spalvos paveikslo piešinys neturi diagnostinio potencialo. Ilgalaikis tokių piešinių naudojimas – bent 3-4 mėnesius – yra nerimą keliantis ženklas. Jei vaikas turi įvairių pieštukų ir dažų ir sąmoningai ilgą laiką naudoja tik juodą spalvą, yra psichologinė problema.Ką šiuo atveju turėtų daryti tėvai:

1. Pasikalbėkite su vaiku patys. Paaiškinkite paveikslėlio siužetą, kas ką daro ir kodėl jis nupieštas būtent taip.

2. Jei patys negalite padaryti išvados, kreipkitės pagalbos į psichologą. Jis padeda atskleisti problemą ir pataria, kaip ją spręsti.

Išvada

Gali būti lūžio taškų, kai jūsų linksmas vaikas piešia juodai. Pasirodo, tai ne visada yra blogai ir priklauso nuo daugelio susijusių veiksnių: amžiaus, nuotaikos, oro sąlygų ir kt. Jūsų, kaip tėvų, užduotis – atidžiai stebėti jaunojo dailininko būklę, bet jokiu būdu neprimetinėti jam spalvų, kurios, jūsų manymu, yra „teisingos” – ryškių, geltonų, žalių, rausvų atspalvių. Kūdikio mintys ir jausmai atsiskleidžia per meną, leiskite jam laisvai reikštis.