10 didžiausių beždžionių pasaulyje

Rasta tik Indonezijos Sumatros saloje. Gyvena miške, medžių lajoje, retai nusileidžia ant žemės. Maitinasi vaisiais, riešutais, medumi, medžio žieve. Kartais minta gyvūnų maistu, pavyzdžiui, lėtaisiais loriais, kuriuos retkarčiais sumedžioja. Troškuliui numalšinti laižo lapų lašus arba geria po lietaus susikaupusį vandenį iš tuščiavidurių medžių.

Individai gyvena vieni, tik patelės leidžia laiką su jaunikliais. Taip yra todėl, kad salos miškuose yra nedaug vaismedžių, o didelė grupė individų vienoje vietoje greitai suvalgytų savo maistą. Gyvena vidutiniškai 30 metų, o kai kurie individai gyvena iki 60 metų. Moterys bręsta maždaug 8-12 metų, o vyrai – keleriais metais vėliau. Jaunikliai nepalieka motinos, kol sulaukia 6-8 metų, kai jau gali gyventi savarankiškai.

Šios rūšies skaičius mažėja. 2016 m. jų buvo 14600 – keturis kartus mažiau nei prieš 75 metus. Dėl mažo skaičiaus ir endemiškumo šiai rūšiai gresia išnykimas. Indonezijoje kuriamos orangutanų apsaugos programos, tačiau medžiai kertami palmių aliejui gaminti, o brakonieriavimas tęsiasi – vietinės gentys orangutangų mėsą naudoja maistui, o kaukoles – papuošalams. 2016 m. buvo prognozuojama, kad orangutangai visiškai išnyks iki 2026 m.

4 vieta: Kalimantano orangutangas (150 cm ūgio)

Įvertinimas: 4.7

Kalimantano orangutangas (Pongo pigmaeus) yra tokio pat ūgio kaip Sumatros orangutangas, tačiau atsilieka pagal masę: patinai sveria 50-90 kg ir retai pasiekia 100 kg, o patelės – 30-50 kg. Kalimantano endemitas, aptinkamas salos atogrąžų miškuose, Indonezijoje ir Malaizijoje. Maitinasi augalais, kartais vabzdžiais, paukščių kiaušiniais ir jaunikliais. Daugiau laiko praleidžia ant žemės nei Sumatros.

Kaip ir Sumatros orangutangai, Kalimantano orangutangai yra vienišiai. Patinai, pamatę vienas kitą, rodo agresijos ženklus, tačiau orangutangai nėra teritoriniai. Patinai bendrauja su patelėmis tik dauginimosi tikslais. Vaikus augina tik motinos. Kaip ir Sumatros orangutangas, jis ilgai maitinasi – 4 ir daugiau metų. Paprastai patelė pirmojo kūdikio susilaukia būdama 14 ar 15 metų.

Kalimantano orangutangų yra 54500 daugiau nei Sumatros orangutangų. Tačiau ir šios rūšies atstovų mažėja. Dėl kertamų miškų mažėja orangutanų maisto atsargos, todėl mažėja orangutanų vaisingumas. Kalimantane taip pat paplitusi neteisėta orangutangų medžioklė dėl mėsos ir trofėjinių kaukolių. Todėl prognozuojama, kad ši rūšis greitai išnyks – po 10-20 metų, kaip ir jos Sumatros giminaitis.

5-oji vieta: paprastoji šimpanzė (140 cm ūgio)

Įvertinimas: 4.6

Penktoji pagal dydį beždžionė yra paprastoji šimpanzė (Pan

Šimpanzės gyvena Vakarų ir Centrinės Afrikos miškuose ir savanose. Jie yra visaėdžiai, minta vaisiais ir riešutais, lapais, sėklomis ir gumbavaisiais, medumi, vabzdžiais, grybais. Jie gali susiburti ir medžioti kitas beždžiones, pvz. Leopardų jaunikliai taip pat naikinami, kad šimpanzės negalėtų veistis: leopardas yra vienintelis plėšrūnas, kuris medžioja šimpanzes.

Iš beždžionių tik šimpanzės geba pačios pasigaminti medžioklės įrankius. Jie tai daro nuplėšdami nuo medžio šaką, nuplėšdami nuo jos žievę ir aštrindami ją dantimis. Toks įrankis tinka medžioti, pavyzdžiui, medžių drevėse gyvenančias mažas galago beždžiones. Dažniausiai tai daro moterys ir vaikai.

Šimpanzės sudaro 20-150 ar daugiau bendruomenių. Jie medžiuose įsirengia lizdus, kuriuose miega, o pusę dienos praleidžia skliaute. Jie taip pat vaikšto žeme, dažniausiai ant keturių galūnių, bet gali ir stovėti ant kojų. Kiekviena grupė turi savo teritoriją, iš kurios siekia išstumti kitas. gyvena 50-60 metų, lytiškai subręsta sulaukęs 11 metų. Kitaip nei gorilos, jaunos šimpanzės nepalieka grupės.

Paprastųjų šimpanzių yra daugiau nei Sumatros 250000. Visur draudžiama juos medžioti, gaudyti ir pardavinėti. Tačiau kai kurie individai ir šeimos sugaunami, o jų buveinės sunaikinamos, dėl auginimo mažėja rūšies buveinių. Šimpanzės, kurios buvo nupirktos prieš draudimą, grąžinamos į laukinę gamtą.

6-oji vieta: Pigmėjų šimpanzė (ūgis 115 cm)

Įvertinimas: 4.6

Šimpanzė pigmėjus arba bonobo (Pan paniscus) yra mažesnė už poną

Bonobo gyvena centrinėje Afrikoje, atogrąžų miškuose tarp Kongo ir Lualabos upių. Apskaičiuota, kad jų yra nuo 29 000 iki 50 000, tačiau ši rūšis yra menkai ištirta. Gyvena bendruomenėse kaip ir paprastosios šimpanzės, tačiau, kitaip nei jos, joms vadovauja patelė. Konfliktai tarp tos pačios lyties atstovų, kaip ir tarp daugelio kitų beždžionių, yra reti. Gyvūnai nuolat bendrauja tarpusavyje naudodami signalų sistemą, kurios žmonės dar neiššifravo.

Taip pat nustatyta, kad pigmėjų šimpanzės geba išmokti kitų signalizacijos sistemų. JAV atlikto eksperimento metu Kanzi bonobo patinas buvo išmokytas išklausyti 3 000 angliškų žodžių ir 500 iš jų vartoti klaviatūroje su leksigramomis – abstrakčiais grafiniais simboliais, reiškiančiais tam tikrą žodį. Todėl bonobai laikomi intelekto požiūriu artimiausia žmogui beždžionių rūšimi.

7 rangas: meškiukas (115 cm ūgio)

Įvertinimas: 4.5

Jei visos minėtos rūšys priklausė hominidae, arba žmogbeždžionių, šeimai, tai septintąją vietą užima kitos šeimos, beždžionių šeimos, rūšys. Meškiukas (Papio ursinus) pasiekia 115 cm ūgį ir 21-45 kg svorį (vidutiniškai 31 kg). Mažesnės patelės sveria 12-25 kg. Vilna yra ruda arba pilka, nuo kitų babuinų skiriasi tuo, kad patinai neturi girios. Skirtingai nei žmogbeždžionės, jis turi 45-84 cm ilgio uodegą.

aptinkamas pietų Afrikoje nuo Angolos, Zambijos ir Mozambiko iki Pietų Afrikos. Gyvena miškuose ir savanose, taip pat dykumose ir žolėtuose kalnų šlaituose. Naktį beždžionės lipa ant kalvų, uolų ir uolų, kur jų nepasiekia plėšrūnai. Visaėdis, minta vaisiais, žole, gėlėmis, sėklomis ir kitu augaliniu maistu, grybais, graužikais, paukščiais ir gali medžioti mažas antilopes.

Pavianos gyvena grupėmis – mišriomis arba su vienu lytiškai subrendusiu patinu, patelėmis ir jų palikuonimis. Mišriose grupėse yra vienas dominuojantis patinas, kuris atsiveda palikuonių. Jis nėra dominuojantis visą gyvenimą, todėl gali būti išstumtas kito, kuris dažnai išžudo ankstesnio dominuojančio patino palikuonis. Babuinai pasižymi sudėtingu grupiniu elgesiu ir bendrauja naudodami veido išraiškas ir pozas, balsą ir kūno kontaktą.

Meškėnų yra daug ir jiems negresia išnykimas. Tik kai kurių populiacijų populiacijos mažėja, pavyzdžiui, Žaliojo kyšulio pusiasalyje Pietų Afrikoje, kur juos medžioja saugomi liūtai ir leopardai, o jų buveinės naikinamos. Daugelis grupių braunasi į miestų apylinkes, renka žmonių maisto likučius ir puola žmones, o vietiniai gyventojai juos nušauna. Nors ši populiacija nekelia grėsmės visai rūšiai, ji yra saugoma.

8 vieta: Siamangas (90 cm ūgio)

Reitingas: 4.4

Siamangas (Symphalangus syndactylus) – didžioji beždžionė, didžiausias iš gibonų. Siamangas yra 75-90 cm ūgio ir sveria 8-13 kg. Kaip ir visi gibonai, turi labai ilgas rankas, kurių ilgis siekia 1,5 m. Kūnas padengtas juodu kailiu. Jie turi gerai išvystytą gerklės maišelį, todėl gali giedoti labai garsiai – jų balsas girdimas už 3-4 km.

Siamangai gyvena Sumatroje ir pietinėje Malajų pusiasalio dalyje. Jie gyvena miškuose iki 3800 metrų aukštyje, dažniausiai medžių viršūnėse. Jie moka gerai plaukti. Jie minta medžių lapais ir vaisiais, paukščių kiaušiniais ir mažais gyvūnais. Gyvena poromis, kiekviena pora turi savo teritoriją, kurią aktyviai saugo. Pirmuosius dvejus metus jaunikliai maitinasi motinos pienu, trečiaisiais gyvenimo metais palieka tėvus, o lytiškai subręsta 6-7 metų amžiaus. Siamangas gyvena iki 40 metų.

Šiuo metu siamangams išnykimas negresia. Tačiau jų skaičius mažėja dėl neteisėtos medžioklės ir miškų kirtimo. Siekiant išsaugoti siamangus ir kitus gyvūnus Sumatroje ir Malajų pusiasalyje, įsteigtos saugomos teritorijos.

9 vieta: Gulmanas (ūgis 90 cm)

Reitingas: 4.3

Antras pagal ūgį tarp marmozetų yra gulmanas (Semnopithecus entellus), dar vadinamas languru ir hanumanu. Patinų ūgis siekia 80-90 cm, o uodegos ilgis – 90-100 cm. Bulius gulmanas sveria iki 20 kg. Patelės yra mažesnės, 70-80 cm ūgio ir sveria ne daugiau kaip 9-11 kg. Jo kailis yra pilkos arba gelsvai rudos spalvos. Snukis, rankos ir kojos yra juodos spalvos.

Jie aptinkami Indijoje, Nepale, Tibete, Šri Lankoje ir Bangladeše. Buveinės – atogrąžų sausi miškai ir sausi krūmynai subtropikuose ir atogrąžose. Jie ėda augalinį maistą, vabzdžius ir kiaušinius iš paukščių lizdų, taip darydami pastebimą žalą plantacijoms.

Jie gyvena didelėmis bandomis, kurias sudaro vadai patinai, patelės ir jų palikuonys. Kiekviena grupė turi 30-60 km² teritoriją ir ją griežtai saugo. Patelės suauga 3-4 metų, patinai – 4-5 metų. Po lytinio brendimo patinai yra išstumiami ir gali sukurti savo bandą. Vidutinė langūrų gyvenimo trukmė – 20 metų.

Gulmanų yra daug ir jiems negresia išnykimas. Gulmanas Indijoje yra šventas ir laikomas dievo Hanumano simboliu. Todėl indėnai nežudo beždžionių net tada, kai jos puldinėja jų plantacijas. Britų kolonistai bandė jas nužudyti, tačiau vietiniai gyventojai protestavo, slėpė beždžiones ir net nužudė britus.

Gulmanai įsikūrė daugelyje Indijos miestų, kur jie gali sudaryti daugiau kaip dviejų tūkstančių žmonių kolonijas. Indėnai beždžionėms palieka maisto ir nesistengia jų išvaryti.

10 rangas: Mandrilas (80 cm ūgio)

Įvertinimas: 4.2

Didžiausių beždžionių sąrašą užbaigia Mandrillus sphinx. Antras pagal dydį (po meškinių pavianų) šeimos atstovas – patinai yra 80 cm ūgio ir sveria 25-30 kg, patelės – 55-60 cm ūgio ir sveria 12-15 kg. Uodega trumpa, 3-6 cm ilgio. Patinai yra ryškios spalvos: nosis raudona su mėlynomis kaulėtomis vagelėmis išilgai nosies, aplink veidą auga balti, geltoni arba raudoni plaukai, o liemuo rudas. Patelės neturi tokios spalvų gausos.

Mandrilai gyvena drėgnuose Kamerūno, Gabono ir Kongo Respublikos atogrąžų miškuose. Dažnai gyvena tarp uolų. Maitinasi augalais, driežais, graužikais. Jų būna iki kelių šimtų. Grupėse yra patelių ir palikuonių; subrendę patinai gyvena vieni. Ilgaamžiškumas – iki 30 metų, lytinė branda per 4 metus.

Mandrilai laikomi pažeidžiama rūšimi dėl miškų kirtimo. Tačiau šiuo metu brakonieriavimas yra pavojingesnis šiai rūšiai. Labiausiai nykstanti populiacija yra Kongo Respublikoje. Tuo tarpu nelaisvėje gimusios beždžionės grąžinamos į laukinę gamtą ir sėkmingai įsitvirtina.