10 didžiausių metro pasaulyje

Sunku įsivaizduoti įprastą didžiųjų pasaulio miestų egzistavimą be tokios patogios ir greitos transporto sistemos kaip metro. Poreikis palengvinti intensyvų eismą buvo jau seniai pribrendęs nuo XIX a. pradžios, o 1863 m. pagaliau buvo įgyvendinta požeminio transporto idėja. Londone nutiesta pirmoji metro linija, kurios ilgis iš pradžių buvo tik 6 km. Vėliau požemis ėmė sparčiai vystytis ir tapo vis aktualesnis dėl augančio turizmo populiarumo ir prieinamumo. Šiandien, praėjus pusantro šimto metų, visame pasaulyje veikia apie du šimtai požeminio transporto sistemų, leidžiančių greitai ir pigiai pasiekti bet kurią miesto dalį. Kai kurios iš jų yra išties didžiulės – jose yra daugybė stočių, daugybė linijų, besitęsiančių šimtus kilometrų ir kasmet aptarnaujančių milijardus keleivių. Toliau pateikiame dešimt didžiausių pasaulio didmiesčių.

Didžiausių pasaulio metro reitingas

Nominacija vieta Požeminis Ilgis Metinis keleivių srautas
DIDŽIAUSIŲ PASAULIO DIDMIESČIŲ REITINGAS 10 Paryžiaus metro 220 km. 1,5 mlrd. žmonių
9 METRO MECHICO 226 KM. 1,5 mlrd. žmonių
8 Madrido metro 293 KM. 560 mln. žmonių
7 TOKIO METRO 304 KM. 3, 2 MLRD. ŽMONIŲ
6 Seulo metro 394 KM. 2,8 MLRD. ŽMONIŲ
5 MOSKVA METRO 397 KM. 2,5 MLRD. ŽMONIŲ
4 LONDONO METRO 402 KM. 1,2 MLRD. ŽMONIŲ
3 METRO PECHINA 608KM. 3,2 MLRD. ŽMONIŲ
2 ŠANCHAJAUS METRO 676 KM. 3,4 MLRD. ŽMONIŲ
1 Niujorko metro 1370 KM. 1,7 MLRD. ŽMONIŲ

Paryžiaus metro

Įvertinimas: 4.1

Paryžiaus metro

Paryžiaus metro sistema veikia nuo 1900 m., iš pradžių ji vadinosi Metropolitan Railway. Palaipsniui šį pavadinimą pakeitė metro, kuris ilgainiui prigijo daugelyje kitų šalių. Paryžiaus metro tinklas apima ne tik pačią Prancūzijos sostinę, bet ir aplinkinius priemiesčius. Madrido metro sudaro 16 linijų, kurių bendras ilgis – 220 km, 303 stotys. Metinė keleivių apyvarta – apie 1,5 mlrd. 1-oji linija yra judriausia, ja per metus pervežama daugiau kaip 160 mln. keleivių.

Paryžiaus metro išsiskiria švara, tvarkinga architektūra ir aukštu automatizavimo lygiu. Viena iš stočių „Madeleine” pasižymi ypatingu dizainu su vitražais. Įdomu ir tai, kad kai kurios stotys turi rusiškus pavadinimus, paveldėtus iš Sovietų Sąjungos miestų didvyrių: Stalingradas, Sevastopolis ir kt.

Meksiko miesto metro

Įvertinimas: 4.2

Meksiko miesto metro

Meksiko miesto metro sistemą sudaro 12 linijų, kurių bendras ilgis 226 km, 195 stotys, iš kurių 55 yra antžeminės, o 25 – antžeminės. Ši neįprasta struktūra atsirado dėl kalnuotos miesto vietos. Tai didžiausias požeminis tinklas Pietų Amerikoje, kuriame per metus apsilanko daugiau kaip 1,5 mlrd. vartotojų.

Meksiko miesto metro pirmą kartą pradėjo veikti 1969 m., tuo metu jame buvo tik kelios stotys. Stotis yra tvarkinga ir veikia sklandžiai, tačiau ne visada susidoroja su didžiuliu keleivių srautu, todėl stotyse budi policijos pareigūnai, padedantys žmonėms sutilpti į perpildytus vagonus. Piko metu pirmieji trys traukinio vagonai skirti tik moterims ir vaikams. Kitas įdomus požeminių stočių Meksikoje bruožas – stočių pavadinimai ir kiti informaciniai užrašai sutampa su nuotraukomis. Taip daroma dėl to, kad nemažai keleivių nemoka skaityti.

1967 m., tiesiant metro, atsitiktinai buvo aptiktos senovės actekų šventyklos, skirtos dievui Eakatlui, liekanos, kurios iki šiol eksponuojamos Pino Suarezo stotyje.

Madrido metro

Įvertinimas: 4.3

Madrido metro

Ispanijos sostinės metro tinklas veikia nuo 1919 m. 293 km ilgio tinklą sudaro 13 linijų su 289 stotimis. Kaip ir Maskvos bei Pekino metro sistemose, čia taip pat yra žiedinių linijų. Madrido metro per metus važiuoja 560 milijonų žmonių.

Ispanijos sostinė yra eskalatorių skaičiaus rekordininkė – metro iš viso yra 1698 eskalatoriai ir 522 liftai.

Viena iš stočių, „Chambery”, yra savotiškas muziejus, vietiniai ją praminė vaiduokliu. Ši stotis buvo uždaryta 1966 m., nes nebuvo naudojama. Šiandien ji traukia turistus, norinčius pajusti XX a. vidurio požemių atmosferą.

Tokijo metro

Įvertinimas: 4.4

Tokijo metro

Tekančios saulės šalies sostinėje Seule yra 304 km ilgio metro, kurį sudaro 13 linijų su 285 stotimis. Pažymėtina, kad daugumą stočių valdo privati bendrovė, tačiau tai beveik neturi įtakos bilietų kainų skirtumui. Patys japonai požeminę sistemą vadina „To:Kyo: Tikatetsu”. Požeminiai automobiliai yra labai patogūs ir turi net šildomas sėdynes.

Pirmą kartą Tokijo metro pradėjo veikti 1927 m., kai buvo viena linija ir tik dvi stotys. Per metus pervežama daugiau kaip trys milijardai keleivių. Viena judriausių stočių yra Šindžiuku, kurioje per dieną pravažiuoja iki trijų milijonų keleivių.

Japonijos sostinės metro turi įdomią ypatybę, išgarsinusią jį visame pasaulyje – čia buvo išrasta speciali padėtis, vadinama „oshiya”. Šių darbuotojų užduotis – piko valandomis stumti keleivius į perpildytus vagonus, taip pat saugoti jų bagažą, kuris dažnai pakliūva tarp užsidarančių durų.

Seulo požemiai

Įvertinimas: 4.5

Seulo metro

Pietų Korėjos sostinės metro yra modernus, automatizuotas ir labai patogus. Jame yra 436 stotys (visos tik požeminės) ir 18 linijų, kurių bendras ilgis – 394 km. Seulo metro per metus perveža 2,8 mlrd. keleivių.

Linija pradėta eksploatuoti 1974 m. Įdomu tai, kad jį eksploatuoja ne valstybė, o trys privačios bendrovės, aktyviai skatinančios viešojo transporto tobulinimą ir plėtrą bei diegiančios naujas technologijas. Pavyzdžiui, jau seniai beveik visose stotyse yra nemokama belaidžio interneto prieiga.

Ilgiausia pasaulyje metro linija yra Seule – metro linija Nr. 5, kurios ilgis siekia 52 km.

Skaityti daugiau  8 didžiausios skruzdės pasaulyje

Maskvos metro

Įvertinimas: 4.6

Maskvos metro

Maskvos metro sudaro 230 veikiančių stočių ir 15 linijų, kurių bendras ilgis – 397 km. Jis apima ne tik pačią sostinę, bet net ir dalį Maskvos regiono. Maskvos metro per metus važiuoja apie 2,5 mlrd. keleivių. Stočių vieta labai skiriasi, pavyzdžiui, Pečatnikų stotis yra pagilinta tik 5 metrus, o Pobedi parko stotis yra 84 metrų gylyje.

1935 m. atidarytas Maskvos metro buvo pirmoji požeminio transporto sistema Sovietų Sąjungoje. Pirmojoje metro linijoje buvo 13 stočių, kuriomis važiavo 12 traukinių. Šis atradimas galėjo įvykti daug anksčiau, jei ne audringi Rusijos istorijos įvykiai XX a. pradžioje. Šiuo metu metro ir toliau plečiasi – sostinės valdžia planuoja iki 2023 m. atidaryti dar 55 stotis.

Pagrindinis Maskvos metro bruožas – dizainas, kuris laikomas vienu geriausių visame pasaulyje. Stotis puošia išskirtiniai lipdiniai, prabangūs šviestuvai, įspūdingos kolonos, paveikslai ant sienų. Beveik kiekvienas iš jų yra architektūros meno kūrinys, ne veltui vietiniai Rusijos gyventojai ir net turistai iš kitų šalių juos vadina „požeminiais rūmais”

Londono metro

Įvertinimas: 4.7

Londono metro

Seniausioje pasaulyje metro sistemoje yra 270 stočių ir 11 bėgių, besitęsiančių 402 kilometrus. Londono metro per metus perveža iki 1,2 mlrd. žmonių. Beje, britai paprastai nevartoja žodžio „Underground”. Įprasta vadinti metro arba vamzdžiu (pastarasis terminas kilęs nuo tunelių formos, primenančios vamzdžius). Tačiau tarptautinis vardas iš pradžių gimė čia, kai „Metropo

  • Tan geležinkelis dalyvavo kuriant pirmąją požeminę geležinkelio liniją. 1863 m. įvykęs įvykis pirmiausia tapo įmanomas dėl inžinieriaus Marko Brunelio, kuris išrado tunelio tiesimo mechanizmą.

    Londono metro tapo vienu iš miesto simbolių ir turistų traukos centru. Ypatingą susidomėjimą kelia kultūrinis projektas „Menas metro”, įgyvendintas kaip miesto plėtros programos dalis. Jos dėka požemio lankytojai gali grožėtis pasaulio meno šedevrų vaizdais, transliuojamais reklaminiuose stenduose, ir klausytis garsių autorių skaitomų eilėraščių ir poemų…

    Pekino metro

    Įvertinimas: 4.8

    Pekino metro

    Kinijos sostinės metro dažnai lyginamas su Didžiąja kinų siena, ir nenuostabu, nes bendras 22 bėgių ilgis viršija 608 km. Metro turi 370 stočių ir kasmet aptarnauja 3,2 mlrd. keleivių. Jis taip pat laikomas keleivių srauto rekordininku, nes piko valandomis gali pervežti iki 10 mln. žmonių. Tačiau nepaisant to, vagonai tebėra perpildyti, todėl Kinijos valdžios institucijos planuoja toliau plėsti metro sistemą.

    Pekino metro sistema naudojama nuo 1969 m., o jos statyboje dalyvavo sovietų inžinieriai. Tačiau iki 1976 m. požemis buvo naudojamas tik kariniams ir vyriausybiniams tikslams, o plačioji visuomenė į jį patekti negalėjo. Nuo 1976 iki 2002 m. ją sudarė vos kelios eilutės, vėliau ji sparčiai plėtėsi. Pekino metro dabar laikomas vienu geriausių pasaulyje pagal apšvietimą ir švarą.

    Šanchajaus metro

    Įvertinimas: 4.9

    Šanchajaus metro

    Šanchajaus metro yra viena pažangiausių ir sparčiausiai besivystančių viešojo požeminio transporto sistemų. 1993 m. pradėta statyti, šiandien ji turi 413 stočių 16 atšakų, kurių bendras ilgis – 676 km. Metro per metus aptarnauja 3,4 mlrd. keleivių.

    Šanchajaus metro statybos greitis išties įspūdingas. Vien 2007 m. nutiesta 92 km naujų linijų ir 70 naujų stočių. Vyriausybė, siekdama kovoti su spūstimis, artimiausiais metais planuoja pastatyti dar daugiau nei šimtą stočių.

    Nors piko valandomis metro būna perpildytas, stotys ir vagonai visada švarūs. Išskirtiniai Šanchajaus metro bruožai – nefiksuotas važiavimo tarifas (skaičiuojamas pagal atstumą) ir skaidri siena, skirianti vagonus nuo perono naujose stotyse.

    Niujorko metro

    Įvertinimas: 5.0

    Niujorko metro

    Niujorko metro buvo atidarytas 1904 m. ir turėjo tik vieną liniją. Šiuo metu joje yra 472 stotys ir 36 linijos, kurių ilgis 1370 kilometrų (nors keleiviams vežti naudojama tik 1056 kilometrai). Per metus metro aptarnauja apie 1,7 mlrd. žmonių, o per dieną juo važiuoja 5,7 mln. žmonių.

    Išskirtinis šios požeminės sistemos bruožas yra tas, kad maždaug 40 % stočių yra antžeminės. Aukščiausias iš jų – Devintosios gatvės peronas, kurio aukštis siekia 27 metrus. Tačiau yra ir giliai po žeme esančių stočių, pavyzdžiui, „191 gatvė” yra apie 50 metrų po žeme.

    Niujorke lankytojams sunku orientuotis metro, nes visos stotys turi gatvės, po kuria jos yra, pavadinimą, o mieste yra tik kelios gatvės, turinčios tokį patį pavadinimą. Taigi prie stoties pavadinimo pridėkite filialo numerį, o tai yra tik nedidelis palengvinimas tiems, kurie dar neišmoko orientuotis mieste.

    Niujorko metro veikia 24 valandas per parą, tačiau dėl saugumo sumetimų nerekomenduojama juo naudotis po vidurnakčio.

  • Įvertinkite straipsnį
    ( Reitingų dar nėra )
    Petras Vasiliauskas

    Sveiki visi! Aš esu Petras Vasiliauskas, ir su dideliu noru dalinuosi savo aistra technikos remontui ir diegimui. Kaip šios svetainės autorius, mane įkvepia mano meilė technologijai ir noras padėti kitiems suprasti bei spręsti problemų, susijusių su technika, klausimus.

    Jaukumo.info - žurnalas apie dizainą, interjero, декоре ir remonto namuose
    Comments: 3
    1. Rasa Šimkus

      Kokie yra 10 didžiausių metro sistemos pasaulyje pagal intendento K. Ghanosijo pateiktą sąrašą? Kurios šalys turi didžiausią metro tinklą?

      Atsakyti
      1. Lina Dambrauskaitė

        Pagal intendento K. Ghanosijo pateiktą sąrašą, 10 didžiausių metro sistemų pasaulyje yra tos, kurios yra įsikūrusios šalyse: Pekine (Kinija), Šanchajuje (Kinija), Londone (Didžioji Britanija), New Yorko metropolitene (JAV), Tokijuje (Japonija), Maskvoje (Rusija), Seule (Pietų Korėja), Delhio metropolitene (Indija), Sočyje (Rusija) ir Osake (Japonija). Pagal didžiausią metro tinklą galima teigti, kad didžiausią metro tinklą turi Kinija, nes Pekino ir Šanchajaus metro tinklai yra tarp 10 didžiausių pasaulyje.

        Atsakyti
        1. Lina Klimavičiūtė

          Kinija yra viena iš šalių, kurios turi vienus didžiausių metro sistemų pasaulyje. Pekino ir Šanchajaus metro tinklai yra tarp 10 didžiausių pagal intendento K. Ghanosijo pateiktą sąrašą. Tai reiškia, kad Kinija išsiskiria savo plėtojamu ir didžiuliu metro tinklu. Tai svarbus transporto būdas šiose milžiniškose šalyse, kuris padeda milijonams gyventojų judėti efektyviai ir patogiai. Kadangi metro sistema yra gyvybiškai svarbi stambiam miestų gyventojų judėjimui, tai rodo Kinijos įsipareigojimą plėtoti savo transporto infrastruktūrą siekiant užtikrinti sklandų miesto judėjimą.

          Atsakyti
    Pridėti komentarus