10 didžiausių vėžlių pasaulyje

*Pagal redaktorių nuomonę – geriausiųjų apžvalga. Apie atrankos kriterijus. Ši medžiaga yra subjektyvi, o ne reklama ir nėra skirta kaip pirkimo vadovas. Prieš pirkdami kreipkitės į ekspertą.

Vėžliai yra vieni seniausių roplių mūsų planetoje. Ši rūšis išsivystė prieš daugiau nei 200 milijonų metų ir buvo maždaug tuo pačiu metu kaip ir dinozaurai. Priešingai nei pastarieji, vėžliai kur kas geriau prisitaikė prie buveinių sąlygų pokyčių ir išliko iki šių dienų. Tam nemažai įtakos turi ir unikali šarvinė apsauga, kuri apsaugo roplius nuo visų rūšių pavojų – tiek plėšrūnų, tiek gamtos stichijų. Vėžlio kūnas taip pat ypatingas šiai gyvūnų klasei, nes jis gali gyventi daugiau nei 200 metų. Jie turi aštrų regėjimą, o jų akys gali suvokti visą spalvų spektrą. Vėžliai paprastai skirstomi pagal jų buveines: sausumos, jūrų ir gėlavandeniai.

Tarp šių roplių galima rasti ir mažų, ir labai didelių rūšių. Didžiausi vėžliai istorijoje buvo Archelon vėžliai iš kreidos periodo, kurie buvo iki 4,6 m ilgio ir svėrė daugiau nei dvi tonas. Šie milžinai jau seniai išnykę, tačiau kai kurios naujesnės vėžlių rūšys – iš viso daugiau nei 320 – taip pat yra stebėtinai didelės.

Didžiausių pasaulyje vėžlių reitingas

10 vieta – Kaimanų vėžlys

Įvertinimas: 4.1

Ši rūšis aptinkama pietų Kanadoje ir centrinėje bei rytinėje Jungtinių Valstijų dalyje. Gyvūnas sveria nuo 14 iki 30 kilogramų, kiauto ilgis apie 35 centimetrus. Kaimaniniai vėžliai, dar vadinami graužiamaisiais vėžliais, turi didelius, aštrius ir stiprius snapus, kuriais gali įkąsti net į kaulus. Ši agresyviai nusiteikusi rūšis ginasi ištiesdama ilgą kaklą ir bandydama įkąsti užpuolikui. Vėžliai gyvena gėlavandeniuose vandens telkiniuose: ežeruose ar upėse, kurių tėkmė lėta. Pagrindinis jų maisto šaltinis – žuvys, varlės, krevetės ir kiti smulkūs gyvūnai. Kaimanų vėžlys yra per lėtas persekioti grobį, todėl jis užpuola grobį, suplėšo jį snapu ir nagais arba praryja visą. Miegoti šaltuoju metų laiku, kapstydamiesi tvenkinio dugno purve.

#9 – raudonpilvis vėžlys

Įvertinimas: 4.2

Raudonpilviai vėžliai yra dėmėtos žalios arba alyvuogių spalvos, o savo vardą gavo dėl ryškiai raudonų (kartais geltonai raudonų) dėmių už akių, primenančių ausis. Patelės, kurios yra didesnės už patinus, yra iki 37 cm ilgio. Vėžliai paplitę Šiaurės ir Pietų Amerikoje, taip pat pietryčių Azijoje, Afrikoje ir šiltuosiuose Europos kraštuose. Australijoje jie pripažinti kenkėjais, nes išstumia vietines endemines roplių rūšis. Vėžlys mėgsta įsikurti pelkėtuose tvenkiniuose ir gyvena sėslų, pusiau vandeninį gyvenimo būdą. Jauni vėžliukai dažniau medžioja, gaudo mažas žuvis, vėžiagyvius, varles, moliuskus, vabzdžius ir peles. Suaugusio raudonausio vėžlio mitybą daugiausia sudaro augalinis maistas. pasižymi smalsumu, bet yra labai atsargūs – pamatę potencialią grėsmę iš 40 metrų atstumo, jie iš karto įkrenta į vandenį.

8 rangas – Vėžlys

Įvertinimas: 4.3

Didelis gyvatinių vėžlių būrio atstovas, kurio galva suplota trikampio formos, akys arti viena kitos, ilgas kaklas su eile mažų odinių dyglių. Dėl šios ypatingos išvaizdos ir pilkai rudos spalvos, pasislėpę netoli grobio, pakraštiniai vėžliai gali imituoti medžio užuovėją. Suaugusios patelės sveria apie 15 kilogramų, o jų karapaksas yra iki 40 centimetrų ilgio. Šis asortimentas apima daugiau kaip dešimt Pietų Amerikos šalių, taip pat Floridoje (JAV). Vėžlys, arba, kaip jį vadina vietiniai gyventojai, matamata, gyvena vandenyje, dumblinuose ežeruose, tvenkiniuose ir lėtai tekančiose upėse. Dažniausiai medžioja naktį, gaudo žuvis, moliuskus ir buožgalvius, praryja juos sveikus. Jei vandens telkinys išdžiūsta, matamatos įsirausia giliai į dugno dumblą ir žiemoja, kol prasideda lietaus sezonas.

7 vieta – dygliuotasis vėžlys

Įvertinimas: 4.4

Dryžuotasis vėžlys gyvena dykumose ir savanose visame Afrikos žemyne. Jo karapaksas yra daugiau kaip 80 cm ilgio, o svoris gali viršyti 100 kg. Vėžlys savo vardą gavo dėl didelių galūnių užpakalinės dalies ataugų, kurios pirmiausia naudojamos kasimui. Iki keturių metrų gylio ir iki 15 metrų ilgio požeminiai tuneliai reikalingi norint pasislėpti nuo dienos karščio, nes dykumoje temperatūra pakyla virš 40 laipsnių Celsijaus. Tuo pat metu naktį termometro stulpelis kartais nukrinta iki 3 laipsnių Celsijaus. Jauni vėžliukai paprastai nestato savo slėptuvių, o naudojasi apleistomis graužikų urvomis. Aktyviausi jie būna ryte ir vakare, kai ieško maisto. Dažniausiai tai reta dykumos augmenija; kartais jų racioną papildo vabzdžiai. Veisimosi sezonu vyksta ilgos ritualinės kovos dėl patelių, dažnai pasibaigiančios vieno iš konkurentų mirtimi.

6 vieta – Arrau

Įvertinimas: 4.5

Arrau arba tartaruga gyvena Pietų Amerikos šalyse ir dažniausiai aptinkami gilių upių, pavyzdžiui, Amazonės, baseinuose, lagūnose ir dideliuose miško tvenkiniuose. Priklauso dėžinių vėžlių šeimai ir turi būdingą pailgą griovelį tarp akių. Lytinis dimorfizmas aiškiai išreikštas – patelės skiriasi karapakso forma ir didesniu dydžiu. Didesnės žuvys užauga iki vieno metro ilgio ir sveria apie 70 kg. Ropliai didžiąją laiko dalį praleidžia vandenyje, kur taip pat randa maisto. Maitinasi vandens augalais, nukritusiais medžių vaisiais, taip pat gaudo mažas žuvis. Vėžliai nemiega žiemos miegu, išlieka aktyvūs ištisus metus. Dažnai tampa plėšrūnų grobiu, nes neturi jutimo organų.

5 vieta – milžiniškas vėžlys

Įvertinimas: 4.6

Kitas šios rūšies pavadinimas – Seišelių milžiniškas vėžlys. Turi didelį, aukštą kiautą ir stiprias, į stulpą panašias kojas, dėl kurių užauga iki 60-80 cm aukščio. Suaugę vėžliai gali užaugti iki 120 cm ilgio ir sverti daugiau kaip 200 kg. Indijos vandenyne esančioje Aldabros saloje gyvena apie 150 000 endemitų. Dar kelios nedidelės kolonijos išsibarsčiusios kitose salyno salose. Milžiniški vėžliai yra reta ir saugoma rūšis. Jų gimtojoje saloje neleidžiama jokia aktyvi ekonominė veikla ar didelės apimties statybos darbai. Buvo įkurtas specialus medelynas, kuriame jaunikliai nuolat prižiūrimi ir maitinami, o sulaukę penkerių metų jie paleidžiami į laisvę. Suaugę vėžliai didžiąją dienos dalį praleidžia ieškodami maisto, jų mitybos racioną sudaro lapai, įvairūs augalai, nukritę vaisiai. Ieškodami maisto, jie gali atsistoti ant užpakalinių kojų ir net bendrauti tarpusavyje, sudarydami aukštas gyvas piramides. Seišelių didieji vėžliai yra ilgaamžiai, kai kurie jų gyvena net 150 metų.

4 vieta – Grifoninis vėžlys

Įvertinimas: 4.7

Grikiniai vėžliai gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, pietryčių valstijų ežeruose, upėse, tvenkiniuose, kanaluose, dažnai aptinkami Misisipės upės pelkėtuose intakuose. Išoriškai jie panašūs į kaimaninius vėžlius, tačiau skiriasi dydžiu, ilgesniu snapu, plačiai išsidėsčiusiomis akimis ir kiauto forma. Pastarasis turi eilių pilozinių briaunų ir yra iki 1,5 m ilgio. Suaugę jie sveria apie 80 kg ir yra didžiausi gėlavandeniai vėžliai pasaulyje. Buveinės – tai baseinai su dumblėtu dugnu ir tankia augmenija. Jie minta žuvimis, upiniais vėžiais, sraigėmis ir kitais smulkiais vandens organizmais. Jie medžioja jūros dugne, laukdami grobio dumbluose, o masalą jiems užuodžia ryškiaspalvis raudonas kirmino pavidalo iškilimas ant liežuvio. Patinai gyvena tik vandenyje, o patelės retkarčiais išlipa į sausumą, bet tik tam, kad padėtų kiaušinius.

3 vieta – Žaliasis vėžlys

Reitingas: 4.8

Žalieji vėžliai gyvena Ramiojo, Indijos ir Atlanto vandenynų tropiniuose ir subtropiniuose vandenyse. Turi ovalo formos karapaką, dažnai ilgesnį nei 150 cm. Roplio galvą dengia kieti skydai, jo akys didelės, migdolo formos. Vėžliai gali sverti apie 200 kilogramų, tačiau galima rasti ir didesnių egzempliorių. Suaugėliai minta augaliniu maistu, paprastai gyvena pakrančių vandenyse, vietose, kur yra povandeninių urvų ir grotų, tarnaujančių kaip slėptuvės nuo plėšrūnų. Jauni vėžliukai gyvena atviroje jūroje, o jų mitybos racioną sudaro ne tik augalija, bet ir medūzos, vėžiagyviai, planktonas ir vėžiagyviai. Pirmenybę teikiate atsiskyrėliškam gyvenimo būdui. Žalieji vėžliai retai išlipa į krantą, bet tik tada, kai ateina laikas dėti kiaušinius.

2 vieta – dramblinis vėžlys

Įvertinimas: 4.9

Endeminė Galapagų salų rūšis, didžiausias sausumos vėžlys planetoje. Jie yra apie 180 cm ilgio ir sveria iki 400 kg. Priklausomai nuo porūšio, kiautas gali būti kupolo arba balno formos. Drambliniai arba Galapagų vėžliai gyvena ilgai, daugiau nei šimtą metų. Jie minta augaliniu maistu ir yra labai išrankūs – valgo viską, pradedant sultingais vaisiais ir baigiant kaktusais, krūmais ir nuodingais augalais. Jie dažniausiai įsikuria krūmynuose prie medžių, kur gali lengvai pasislėpti nuo plėšrūnų. Vėžliai yra ištvermingi ir gali ištisus mėnesius išbūti be vandens ir maisto, sunaudodami savo riebalų atsargas. Kartais migruoja ieškodamas vietų, kur yra tankesnė augmenija.

1-oji vieta – odinis vėžlys

Įvertinimas: 5.0

Didžiausias pasaulyje vėžlys priklauso jūrinių vėžlių šeimai – tai rūšis, kuri pirmą kartą Žemėje atsirado beveik prieš milijoną metų. aptinkami daugumos jūrų ir visų vandenynų, išskyrus Arkties, vandenyse. Kriauklės struktūra labai skiriasi nuo kitų vėžlių. Sudaryta iš sujungtų kietos odos plokštelių, turinčių aiškias išilgines briaunas. Kai kuriais atvejais liemens ilgis viršija 2,6 metro, o svoris – 900 kilogramų. Nors sausumoje vėžliai yra lėti ir nerangūs, vandenyje jie gali išvystyti iki 35 km per valandą greitį, nes jų aerodinaminė forma yra ašarėlės formos, o pelekai – dideli, iki trijų metrų ilgio. Jų mitybos racioną sudaro medūzos, moliuskai, vėžiagyviai, žuvies jaunikliai ir kiti giliavandeniai gyvūnai. Ieškodami maisto vėžliai gali nukeliauti didelius atstumus – žinoma, kad jie nuplaukia iki 20 000 kilometrų. Jiems labiau patinka šilti tropiniai vandenys, tačiau prireikus palaikydami reikiamą kūno temperatūrą vėžliai gali išgyventi ir šaltuose vandenyse.