*Pagal redaktorių nuomonę – geriausiųjų apžvalga. Dėl atrankos kriterijų. Ši medžiaga yra subjektyvi, o ne reklama ir nėra pirkimo vadovas. Prieš perkant būtina specialisto konsultacija.
Gyvatės gyvena beveik visoje mūsų planetoje, išskyrus Airiją, Naująją Zelandiją ir Antarktidą. Dažniausiai jas galima rasti miške arba dykumoje, tačiau pasitaikė atvejų, kai gyvatės buvo pastebėtos netoli žmonių gyvenamųjų vietų. Laimei, iš didžiulės gyvatės rūšių įvairovės tik apie 8 % yra nuodingos. Žmones jie taip pat puola gana retai, tik tada, kai mano, kad jie kelia tiesioginę grėsmę.
Štai dešimt nuodingiausių pasaulio gyvatės, kurios gali nužudyti suaugusį žmogų per labai trumpą laiką, jei nenaudojamas priešnuodis. Verta žinoti apie šiuos gyvūnus ir būti itin atsargiems keliaujant po vietoves, kuriose jie aptinkami.
Nuodingiausių gyvatės pasaulyje reitingas
| Nominacija | vieta | pavadinimas | įvertinimas |
| 10 nuodingiausių gyvatės pasaulyje | 10 | Rudoji tinklinė gyvatė | 4.1 |
| 9 | Grandinės viper | 4.2 | |
| 8 | Tigrinė gyvatė | 4.3 | |
| 7 | Dvispalviai Pelamidae | 4.4 | |
| 6 | Žiurkėnas | 4.5 | |
| 5 | Snukis enviidrina | 4.6 | |
| 4 | Karalius Kobra | 4.7 | |
| 3 | Juostelė Kraut | 4.8 | |
| 2 | Juodoji mamba | 4.9 | |
| 1 | Taipan | 5.0 |
Ruda tinklinė gyvatė
Įvertinimas: 4.1
Pavadinimą gavo dėl didelių skydų, dengiančių jo kūną, kurių kiekvienas kraštuose turi ploną tamsų apvadą, sukuriantį tinklinį odos raštą. Tinklinės gyvatės ilgis gali svyruoti nuo 1,1 iki 2,4 metro. Šios gyvatės aptinkamos didžiojoje rytinės Australijos dalyje, taip pat Naujosios Gvinėjos dalyse. Jie puikiai pakenčia karštį ir sausrą ir gali prisitaikyti prie bet kokių klimato pokyčių.
Rudoji tinklinė gyvatė kelia didelį pavojų žmonėms. Jie medžioja dieną ir dažnai įlenda į žmonių namus, slepiasi šešėliuose. Jie daugiausia minta pelėmis ir žiurkėmis, o dauguma jų gyvena netoli žmonių. Tinklinė gyvatė yra labai agresyvi ir apie užpuolimą neįspėja, ji iškart susisuka į aštuoniukę, kad kuo greičiau ir kuo toliau mestų. Šios rūšies gyvatės nuodai yra antikoaguliantų ir neurotoksinų mišinys. Įkąsta auka paprastai per kelias minutes praranda sąmonę ir miršta dėl didelio kraujavimo ir vidaus organų nepakankamumo, jei jai nesuteikiama pagalba. Statistiškai 80 % nuodingų gyvatės įkandimų Australijoje padaro tinklinė gyvatė.
Grandinės viper
Įvertinimas: 4.2
Grandininė gyvatė, arba Russelio gyvatė, yra kilusi iš Pietų ir Pietryčių Azijos, daugiausia iš žemyninės Kinijos, bet rečiau ir iš salų. Užauga vidutiniškai iki 120 cm ilgio, kartais iki 160 cm. Jo žvynai padengti ovaliai rombo formos rusvomis dėmėmis, kurios kartais susijungia viena su kita ir primena grandinę. Įdomi tigrinės gyvatės ypatybė – didelės šnervės, kurios, atsižvelgiant į didelius plaučius, leidžia jai skleisti šnypštimo garsą, panašų į pradurto kamuolio garsą. Dėl tokių bauginančių „signalų” daugelis žmonių sugebėjo iš anksto pastebėti vipetus ir taip išvengti mirtino pavojaus.
Grandininė gyvatė gyvena sausose vietose, slepiasi krūmuose, akmenyse ir urvuose. Jie medžioja tik sutemus ir naktį, o dieną juos galima užklupti tik netoli jų slėptuvės. Russello viperio mitybos racioną sudaro smulkūs graužikai, driežai, varlės ir kai kurie paukščiai.
Po grandininės gyvatės įgėlimo išsiskiriantys nuodai smarkiai sumažina kraujospūdį ir jau po 15-20 minučių aukai gali sustoti širdis.
Tigrinė gyvatė
Reitingas: 4.3
Tigrinė gyvatė taip vadinama dėl savo spalvos: jos oda padengta dėmėmis, dažniausiai alyvuogių raudonumo arba rudos spalvos. Gyvenamoji aplinka apima pietinę Australijos žemyno pakrantę, taip pat Tasmaniją ir Naująją Gvinėją. Suaugusių individų ilgis siekia nuo dviejų iki beveik trijų metrų. Tigrinės gyvatės dažniausiai medžioja naktį, dykumose ir pievose. Maistas gali būti viskas, ką gali praryti, – nuo kiaušinių ir viščiukų iki driežų, kirų ir graužikų.
Gyvatė yra atsargi ir visais įmanomais būdais vengia žmonių. Ji mieliau laikosi atokiau nuo žmonių ir savo buveinės. Gyvatė paprastai puola tik tada, kai netyčia užkliudoma, nepastebėta žolėje.
Tigrinė gyvatė yra labai nuodinga – jos liaukose esančių nuodų užtektų nužudyti kelis šimtus žmonių. Patekęs į organizmą, jis pažeidžia nervų sistemą ir galiausiai sukelia asfiksiją arba širdies paralyžių. Nedidelis gyvūnas gali mirti per kelias sekundes po įkandimo.
Dvispalviai Pelamidae
Įvertinimas: 4.4
Dvispalvė Pelamidae yra išskirtinai jūrinė gyvatė, kuri niekada neišlipa į krantą ir dažniausiai aptinkama atviroje jūroje. Ši buveinė driekiasi nuo Ramiojo vandenyno pakrantės rytų Afrikoje iki Amerikos žemyno vakarinės pakrantės. Pelamidė taip pat ne kartą pastebėta Rusijos teritoriniuose vandenyse. Ši gyvatė išsiskiria kontrastinga juoda ir geltona odos spalva ir paprastai būna ne ilgesnė nei vieno metro ilgio.
Dvispalviai pelamidiniai yra puikūs plaukikai, jie labai manevringi ir gali judėti tiek pirmyn, tiek atgal. Jie dažnai dreifuoja grupėmis ir kartu su sezoninėmis srovėmis įveikia gana didelius atstumus. Šios gyvatės minta mažomis žuvimis ir aštuonkojais. Žmonės su pelamidėmis dažniausiai susiduria laivuose, žvejodami tinklais. Šių gyvatės nuodai labai nuodingi ir gali lengvai nužudyti žmogų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šios gyvatės vangiai juda kietais paviršiais, pvz., laivo deniu, įkandimo tikimybė nėra didelė.
Žiurkėnas
Įvertinimas: 4.5
Gandrų gyvatės pavadinimas kilo dėl unikalaus uodegos gale esančio barškučio, kurį sudaro keratinizuotos žvynuotos plokštelės, skleidžiančios ypatingą garsą. Šis trakštelėjimas tarnauja priešams atbaidyti, signalizuodamas, kad gyvatė yra pasirengusi iš karto pulti, jei kiltų grėsmė. Apskritai žiurkėnai yra gana atsargūs ir nėra agresyvūs, jei yra išprovokuojami.
Daugiausia šios rūšies atstovų gyvena Šiaurės Amerikoje, tačiau kartais jų galima rasti Pietryčių Azijoje ir Rusijos tolimuosiuose rytuose. Dažniausiai minta šiltakraujų gyvūnų maistu: graužikais, paukščiais ir net triušiais, kartais ėda žuvis ir varles. Gandrai yra įgudę medžiotojai, nes yra labai jautrūs atmosferos svyravimams ir potencialaus grobio kūno skleidžiamai infraraudonajai spinduliuotei. Tačiau jų regėjimas ir klausa yra palyginti silpnai išvystyti.
Žmonės dažniausiai užpuolami dėl neatsargumo, kai per daug priartėja prie gyvatės. Pavojai tyko po medžių kamienais, urvuose ir po tankiais nukritusių lapų sluoksniais. Gandrų nuodai sukelia didelį kraujavimą, dusulį, motorinių organų paralyžių, o vėliau – kvėpavimo nepakankamumą. Laimei, dabar yra veiksmingas priešnuodis, padedantis išvengti mirtinų atvejų.
Nosey enghydrina
Įvertinimas: 4.6
Nosinė enghidrina – jūrinė gyvatė, aptinkama Pietų ir Pietryčių Azijos pakrantėse. Labiausiai paplitęs prie Indijos pakrantės salų. Gyvatės kūno ilgis yra apie 1 metrą, o jos snukis šiek tiek pailgas, dėl to ji ir gavo savo vardą.
Snuburys enghidrina medžioja bet kuriuo paros metu, greitai plaukia ir gali panerti į šimtų metrų gylį, todėl jam lengva sugauti grobį. Gali išbūti po vandeniu penkias valandas. Žuvis yra šių gyvatės maisto šaltinis.
Engidrinai laikomi labai agresyviais gyviais, pasirengusiais pulti vos pajutus menkiausią grėsmės ženklą. Vos pusantro miligramo jų nuodų, kuriuose gausu neurotoksinų ir miotoksinų, užtektų nužudyti.
Karališkoji kobra
Įvertinimas: 4.7
Karališkoji kobra yra viena garsiausių gyvatės rūšių pasaulyje. Ji plačiai paplitusi Pietryčių Azijoje, dažniausiai sutinkama Indijoje, Kinijoje ir Tailande. Didelė (gali užaugti daugiau kaip penkių metrų ilgio), su būdingu „gaubtuvu”, dėl kurio jos neįmanoma atskirti nuo bet kurios kitos gyvatės. Karališkoji kobra taip pat gali pakelti trečdalį savo kūno vertikaliai nuo žemės, o tai visų pirma padeda įrodyti, kad ji yra dominuojanti, kai susiduria su mažesniais šios rūšies individais.
Karališkosios kobros mokslinis pavadinimas Ophiophagus hannah, kuris išvertus reiškia „gyvatės valgytojas”. Iš tiesų ji medžioja kitas gyvates, įskaitant mažesnes kobras. Taip pat gali maitintis mažais žinduoliais ir įvairiais driežais, pvz., monitoriniais driežais.
Karališkoji kobra nėra agresyvi ir gana retai puola žmones. Be to, įkandęs jis ne visada suleidžia nuodus, nes juos pasilieka medžioklei. Tačiau jei nuodai patenka į kraują, jie sukelia stiprų skausmą, paralyžių ir širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumą. Nesuteikus skubios medicininės pagalbos, nukentėjusįjį ištinka koma.
Juostelė Kraut
Įvertinimas: 4.8
Ši gyvatė gyvena Indijos šiaurės rytų regione, Indokinijos pusiasalyje ir gretimose teritorijose, taip pat Javos ir Sumatros salose. Ryškiaspalvė pelė turi plačius geltonus ir juodus dryžius. Maždaug dviejų metrų ilgio, nors kai kurie didesni užauga iki dviejų su puse metro.
Dryžuotieji kraitai naktį medžioja smulkius žinduolius ir varliagyvius, o dieną ilsisi po medžių šaknimis, urvuose ir kitose slėptuvėse nuo saulės. Kartais net įlenda į žmonių namus, todėl dėl savo dirglumo ir stiprių nuodų tampa labai pavojingas. Puldamas juostuotasis krautas įkanda kelis kartus iš eilės ir įšvirkščia mirtinas toksino dozes.
juodoji mamba
Įvertinimas: 4.9
Juodosios mambos pavadinimas kilo ne dėl odos spalvos (ji gali būti įvairaus atspalvio), o dėl juodos burnos spalvos, kurią ji paprastai demonstruoja norėdama įbauginti priešus. Apie Pietų Afrikos gyvatę vietos gyventojai pasakoja daugybę legendų. Tiesa, jis iš tiesų yra labai agresyvus ir greitas, galintis įveikti nedidelius atstumus iki 20 kilometrų per valandą greičiu.
Mamba medžioja graužikus, driežus, paukščius, kitas gyvates ir panašius gyvūnus, daugiausia dieną. Gyvatė užpuola, kelis kartus įkanda ir kantriai laukia, kol auka numirs. Ilgai laukti nereikės, nes juodosios mambos nuodai, kurių pagrindą sudaro dendrotoksinai, gali nužudyti trijų tonų dramblį maždaug per dieną. Jei žmogui įkando ši gyvatė, priešnuodį reikia suleisti kuo greičiau, ne vėliau kaip per 20 minučių po įkandimo.
Taipan
Įvertinimas: 5.0
Taipanai daugiausia gyvena Australijoje, tačiau jų galima rasti ir Naujosios Gvinėjos saloje. Jo ilgis – nuo dviejų iki trijų metrų. Gyvena dieną, medžioja varles ir smulkius žinduolius. Jo mitybos racioną taip pat sudaro žiurkės ir pelės, todėl kartais takanas gali būti aptinkamas netoli žmonių gyvenviečių.
Taipanai nėra itin agresyvūs ir paprastai puola tik išprovokuoti, pavyzdžiui, įžengę į aukštą žolę. Greitai užklumpa savo auką ir įkanda kelis kartus iš eilės, įšvirkšdamas nuodų dozę, kuri gali nužudyti šimtą suaugusių žmonių. Nervų toksinas yra toks stiprus ir greitai veikiantis, kad, net ir laiku suteikus priešnuodį ir laiku suteikus pagalbą, aukas pavyksta išgelbėti maždaug puse atvejų.
Ar šios gyvatės yra pavojingos žmonėms? Kokie jų pavojingumo lygiai ir regionai, kuriuose jos dažniausiai gyvena? Ar jos išnyksta arba yra apsaugomos dėl savo toksiškumo lygio? Ar yra efektyvių priemonių nuo jų įkandimų?
Šios gyvatės, kaip pavyzdžiui, žaltys, gali būti pavojingos žmonėms dėl savo įkandimų, kuriuose jos gali naudoti nuodingas medžiagas. Gyvatės yra daugiausiai aptinkamos Lietuvos miškuose, laukuose ir soduose. Nors jų įkandimai gali sukelti rimtą sveikatos pavojų, dauguma gyvatės yra apsaugomos dėl savo toksiškumo lygio, nes jos yra saugomos dėl jų ekologinės svarbos. Tačiau reikia būti atsargiems ir išvengti susidūrimo su šiomis gyvatėmis. Yra tam tikrų efektyvių priemonių nuo jų įkandimų, tokios kaip tinkamas apsirengimas ir greitas medicininės pagalbos paieška, jei įvyksta įkandimas. Tai padės išvengti rimtų pasekmių ir užtikrinti greitą sveikatos pagalbą.
Kurioje šalyje ar regione šios nuodingiausios gyvatės dažniausiai sutinkamos?
Šios nuodingiausios gyvatės dažniausiai sutinkamos Australijoje ir Afrikoje. Australijoje gyvena daugybė pavojingų gyvatės rūšių, tokių kaip Australijos bronzinė gyvatė ar Australijos stiliaus gyvatė, kurios gali sukelti pavojų žmogui. Afrikoje taip pat yra daug nuodingų gyvatės rūšių, tokių kaip mamba ar kobra, kurios yra žinomos dėl savo galingo nuodų ir agresyvaus elgesio. Todėl turint omenyje šias savybes, galima teigti, kad Australija ir Afrika yra regionai, kurie šios nuodingiausios gyvatės dažniausiai sutinkamos.
Kokiose pasaulio vietose galima rasti šias 10 nuodingiausių gyvatės rūšių? Ar jos yra dažnai sutinkamos ar rečiau randamos? Daugiausiai gyvatės nuodų per metus sukompromituojamų žmonių? Ar nuodingų gyvatės rūšių sutinkamos ir Lietuvoje? Ar jų uodai reikėtų išvengti keliantis į tam tikras šalis?
Dešimt nuodingiausių gyvatės rūšių pasaulio taškose yra Brazilija, Australija, Indija, Tailandas, Kambodža, Mianmaras, Malaizija, Kosta Rikos, Veneuelos ir Nigerijos. Šios gyvatės yra daugiausiai sutinkamos ABYSSINU Lūka. Dėl jų nuodų per metus žmonėms Šansas yra mažai žinoma. Lietuvoje nėra nuodingų gyvatės, taigi nėra jokio atsitiktinio reikalaujama. Tačiau, keliantis į kitas šalis, reikėtų informuotis apie tam tikras gyvatės rūšis ir griežtai laikytis saugumo priemonių, kad išvengtumėte įkandimo ir galimų komplikacijų.
Dešimt nuodingiausių gyvatės rūšių pasaulyje randamos Brazilijoje, Australijoje, Indijoje, Tailande, Kambodžoje, Mianmare, Malaizijoje, Kosta Rikoje, Venesueloje ir Nigerijoje. Šios gyvatės yra daugiausiai sutinkamos ABYSSINU Lūka. Dėl jų nuodų per metus žmonėms Šansas yra mažai žinoma. Lietuvoje nėra nuodingų gyvatės, taigi nėra jokio atsitiktinio reikalavimo. Tačiau, vykdant į kitas šalis, reikėtų informuotis apie tam tikras gyvatės rūšis ir griežtai laikytis saugumo priemonių, kad išvengtumėte įkandimo ir galimų komplikacijų.