15 aukščiausių Pietų Amerikos ugnikalnių

*Pagal redaktorių nuomonę – geriausiųjų apžvalga. Apie atrankos kriterijus. Ši medžiaga yra subjektyvi ir nėra reklama ar pirkimo rekomendacija. Prieš perkant būtina specialisto konsultacija.

Ugnikalniai apibrėžiami kaip tam tikras geologinis darinys Žemės litosferoje, kai magma kyla į paviršių ir išsiveržia lava, pelenai ir garai. Vulkanas pavadintas romėnų mitologijos ugnies dievo vardu. Yra ir veikiančių, ir užgesusių ugnikalnių. Pirmieji – tai dariniai, kurie bent kartą per žmonijos istoriją buvo aktyvūs. Tačiau dauguma ugnikalnių priklauso antrajam tipui, nes jų veikla nutrūko prieš dešimtis tūkstančių ar net milijonus metų. Jauniausi iš jų dažniausiai aptinkami Kordiljerų Andų kalnų sistemos viduryje Pietų Amerikos vakaruose. Keletas šių ugnikalnių siekia svaiginantį aukštį. Sužinokime, kurie Pietų Amerikos ugnikalniai yra aukščiausi.

Aukščiausi Pietų Amerikos ugnikalniai

Nominacija	vieta	pavadinimas	Aukštis
Aukščiausi Pietų Amerikos ugnikalniai	1	Sierra Nevada de Lagunas-Bravas	6173 METRŲ
2	San Pedro	6145 metrų
3	Aucanquilcha	6176 metrai
4	Pular	6233 metrai
5	Chimborazo	6 310 metrų
6	Ampato	6 288 metrai
7	Parinacota	6348 metrai
8	Tupungato	6565 metrai
9	Incahuasi	6621 metras
10	Coropuna	6 377 metrai
11	Sahama	6542 metrai
12	Llullaillaco	6 739 metrai
13	Nevado Tres Cruces	6749 metrai
14	Monte Pissis	6795 metrai
15	Ojos del Salado	6893 metrai

15 vieta – Sierra Nevada de Lagunas Bravas

Įvertinimas: 3.6

Siera Nevada de Lagunas-Bravaso ugnikalnių kompleksas yra Argentinos Katamarkos provincijos ir Čilės Atakamos regiono pasienyje, atokioje Centrinių Andų vietovėje. Kadangi šis regionas yra sunkiai prieinamas, jis iki šiol mažai tyrinėtas. Bendras komplekso plotas – apie 225 kvadratinių kilometrų. Didžioji jo dalis susiformavo holoceno epochoje iš ugnikalnių išsiveržimo produktų. Aukščiausia vulkaninio kupolo komplekso vieta – 6173 m.

#14 – San Pedro

Įvertinimas: 3.7

Vienas iš aukščiausių pasaulyje veikiančių ugnikalnių, kurio aukštis siekia 6145 m, netoli Atakamos dykumos Čilės šiaurėje. Loa, ilgiausia Čilės upė, jos slėniu teka 440 km. San Pedro yra stratovulkanas; jo kūgį suformavo andezito lavos srautai. Aukštas balnas jungia jį su 6092 m aukščio San Pablo ugnikalniu vakaruose. Pirmą kartą į kraterį 1903 m. įkopė prancūzų alpinistas George’as Corty, lydimas Čilės gido Filemono Moraleso. Ugnikalnis yra neramus: per pastarąjį šimtmetį jis buvo aktyvus septynis kartus, o paskutinį kartą išsiveržė 1960 m. Šiuo metu milžinas neveikia, retkarčiais skleidžia nuodingus dūmus, tačiau tai netrukdo turistams iš viso pasaulio atvykti į San Pedro viršūnę.

13 vieta – Aucanquilcha

Įvertinimas: 3.8

Čilės Antofagastos provincijoje esantis Aucanquilcha stratovulkanas priklauso devynių metrų ilgio 20 ugnikalnių grandinei. Jis iškilęs 1250 metrų aukštyje, o jo aukštis siekia 6176 metrus. Vulkanai šiame regione pradėjo formuotis maždaug prieš 11 mln. metų, o paskutinis Aucanquilcha išsiveržimas įvyko vėlyvajame pleistocene. XX amžiuje čia buvo įsikūręs kalnakasių kaimelis. Sieros kasėjai nuolat gyveno penkių su puse tūkstančio metrų aukštyje slėnyje. Po to, kai kasykla buvo iškasta, kaimas buvo apleistas, o kelius ilgainiui nuniokojo nuošliaužos. Šiandien ugnikalnis, nors ir neveikiantis, pasižymi dideliu fumaroniniu aktyvumu, t. y. pro plyšius veržiasi karštos dujos.

12 vieta – Pular

Įvertinimas: 3.9

Didelis stratovulkanas Pularas yra Čilės šiaurėje, maždaug už 15 km nuo Argentinos sienos. Kartu su Cerro Payonales kalnu jis sudaro aukštą vulkaninį kalną, kurio ilgis – apie 12 km. Pularo viršūnė yra 6 233 m virš jūros lygio. Payones Pular masyvą sudaro dacito ir andezito uolienos, jo plotas – 300 kvadratinių kilometrų.

11 vieta – Chimborazo

Įvertinimas: 4.0

Čimborazas – užgesęs 6310 m aukščio ugnikalnis, aukščiausias Ekvadoro taškas. Manoma, kad paskutinis išsiveržimas įvyko 400-700 m. po Kr. Jis priklauso Ekvadoro Andų kalnų sistemai priklausančiai Vakarų Kordiljeros kalnų grandinei. Jis yra už 150 km nuo šalies sostinės Kito. Ugnikalnio papėdėje teka Guajaso upė. Viršutinę ugnikalnio dalį dengiantis ledas ilgą laiką buvo vandens šaltinis netoliese esančių kaimų gyventojams. Ledas taip pat buvo kasamas siekiant atšaldyti maistą karšto klimato šalyse, nes dar prieš kelis dešimtmečius šaldytuvas daugeliui Ekvadoro provincijos miestų ir miestelių gyventojų buvo prabangos dalykas. Dabar dėl visuotinio atšilimo ledo danga labai sumažėjo. Į ugnikalnį pirmą kartą įkopta 1880 m. Įdomus faktas – matuojant nuo Žemės centro, Čimborazo būtų keliais kilometrais aukštesnis už Everestą.

10 vieta – Ampato

Įvertinimas: 4.1

Ampato ugnikalnis yra pietų Peru, maždaug už šimto kilometrų į šiaurės vakarus nuo Arekipos miesto. Jo aukštis – 6 288 metrai. Jis priklauso Sabankajos kompleksui, kurį sudaro trys miegantys stratovulkanai. Žiemą viršūnę dengia sniego kepurė. Ugnikalnis garsus tuo, kad 1995 m. jo šlaituose amerikiečių archeologės Džoanos Reinhardt vadovaujama ekspedicija lede aptiko puikiai išsilaikiusį inkų 13-metės mergaitės kūną. Radinys datuojamas XV a. viduriu. Matyt, „Lady Ampato”, kaip mergaitę vadina archeologai, jos tėvynainiai paaukojo inkų dievams, kad nuramintų siautėjantį ugnikalnį. Toliau tyrinėdami Ampato šlaitus, mokslininkai rado dar tris tokius kūnus.

9 vieta Parinacota

Įvertinimas: 4.2

Neveikiantis Parinakotos ugnikalnis yra Laukos nacionaliniame parke, netoli Čilės ir Bolivijos sienos. Kartu su Pomerapės ugnikalniu jis sudaro Pajachatos kompleksą, kuris priklauso Vakarų Kordiljeroms. Parinakotos viršūnė yra 6348 metrų aukštyje, o jos kraterio plotis – 300 metrų. Vienas galingiausių ugnikalnio išsiveržimų, įvykęs maždaug prieš aštuonis tūkstančius metų, išlaisvino šešis kubinius kilometrus įkaitusios lavos, kuri užblokavo upių kanalus į vakarus, todėl atsirado aukštai esantis Čungaros ežeras.

8 vieta – Tupungato

Įvertinimas: 4.3

6565 metrų aukščio ugnikalnis yra Argentinos Mendozos provincijoje, už 65 km į rytus nuo Santjago miesto. Tupungato susiformavo pleistoceno epochoje, Nazkos litosferinei plokštei susidūrus su Pietų Amerikos plokšte. Ugnikalnis tebėra aktyvus ir šiandien, o paskutinis išsiveržimas įvyko 1986 m. Nepaisant pavojaus, jo viršūnė jau seniai traukia alpinistus. Pirmą kartą į ją sėkmingai įkopė 1897 m. Matthiaso Zübriggeno vadovaujama komanda. Su ugnikalniu taip pat susijusi keleivinio lėktuvo katastrofa, kuris nukrito į šlaite esantį ledyną ir 50 metų buvo palaidotas lavinos, kol 1998 m. grupė alpinistų aptiko jo liekanas po sniego mase.

7 vieta – Incahuasi

Įvertinimas: 4.4

Inkahuasio ugnikalnis Argentinos Katamarkos provincijoje, rytiniame Atakamos dykumos pakraštyje. Ugnikalnio aukštis – 6 621 metras, o jo kalderos plotis – trys su puse kilometro. Inkų laikais ugnikalnis buvo dievų garbinimo centras, apie tai liudija jo šlaituose rasti archeologiniai radiniai. Šiandien jis pritraukia daugybę alpinistų ekspedicijų, nes laikomas vienu gražiausių regiono ugnikalnių kompleksų.

6 Coropuna

Įvertinimas: 4.5

Coropuna yra aukščiausias Peru ugnikalnis, iškilęs 6 377 m virš jūros lygio. Apie 150 km į šiaurės vakarus nuo Arekipos miesto ir 110 km nuo Ramiojo vandenyno pakrantės esantis Paijačatos ugnikalnis yra ugnikalnio baseinas, išsidėstęs šalies šiaurės vakaruose, Koropulko Vakarų Kordiljerose. Stratovulkanas susiformavo prieš kelis milijonus metų plioceno laikotarpiu ir buvo aktyvus holoceno laikotarpiu. Geologai pastarąjį faktą nustatė išanalizavę užšalusios lavos srautus ir pelenų nuosėdas netoli. Nuo 5300 metrų aukščio šlaitus dengia sniegas ir ledas. Iš ugnikalnio ištirpusį vandenį dviejų kaimyninių provincijų gyventojai naudoja geriamajam vandeniui tiekti ir laukams drėkinti. Pagal Peru indėnų tradicijas Koropuna yra šventa vieta, ją gerbė ir inkai, kurie aukojo aukas dievybei Apu.

5 vieta – Sahama

Įvertinimas: 4.6

Užgesęs stratovulkanas Sahama yra to paties pavadinimo nacionaliniame parke, maždaug už 20 km nuo Bolivijos ir Čilės sienos. Jo aukštis – 6542 metrai. Ugnikalnis yra Vakarų Kordiljerų kalnų dalis. Šlaitai mažai apaugę augmenija, o nuo šešių tūkstančių metrų aukščio prasideda amžinas apledėjimas. Mokslininkai dar nenustatė, kada paskutinį kartą išsiveržė Sahama, tačiau manoma, kad tai įvyko holoceno epochoje.

4 vietoje: Llullaillaco

Įvertinimas: 4.7

Llullaillaco ugnikalnis, kurio pavadinimą sunku ištarti, yra Argentinos Puna de Atakamos plynaukštėje, netoli Čilės ir Argentinos sienos. Aukščiausias iš visų veikiančių pasaulio ugnikalnių, jo aukštis – 6 739 metrai. Andų indėnai Lewllaco pravardžiavo „apgaudinėtoju”, taip įspėdami, kad jo rami išorė gali būti apgaulinga. Jis buvo aktyviausias XIX a. viduryje, o 1877 m. įvyko sprogstamasis išsiveržimas. Dabar ugnikalnis yra solfatarinės fazės, pasireiškia tik garų ir sieros dujų išsiskyrimu. 1999 m. archeologai netoli kraterio aptiko unikalų radinį – sušalusias trijų inkų vaikų mumijas, kurioms buvo apie penkis šimtus metų. Du berniukai ir mergaitė tapo senovinio capacocha ritualo, skirto dievams pateisinti, aukomis. Jų kūnai ir net drabužiai puikiai išsilaikė, o mumijos dabar eksponuojamos muziejuje. Dar vienas įdomus atradimas – aptiktas aukščiausias Llullaillaco šlaituose gyvenantis žinduolis. Tai lapais mintantis žiurkėnas, kuris sugeba išgyventi esant mažam deguonies kiekiui (iki 45 % normos) ir 60 laipsnių žemiau nulio temperatūrai.

3 vieta – Nevado Tres Cruces

Įvertinimas: 4.8

Čilės pasienyje esantis ugnikalnių masyvas Nevado Tres Cruces priklauso Andų kalnų sistemai. Jį supa dykumos sausuma, netoliese yra to paties pavadinimo Čilės nacionalinis parkas. masyvas tęsiasi 12 kilometrų šiaurės-pietų kryptimi. Paskutinį kartą jis išsiveržė maždaug prieš 28 000 metų. Nevado Tres Cruces turi keturias viršūnes, kurių aukščiausia siekia 6 749 m virš jūros lygio.

2 vieta – Monte Piscis

Įvertinimas: 4.9

Neveikiantis ugnikalnis Argentinos La Riochos provincijoje, 550 km į šiaurę nuo Akonkagvos. Vulkanas pavadintas geologo Pedro José Amadeo Piso, kuris šalies vyriausybės pavedimu tyrinėjo jo gelmes, vardu. Jo aukštis – 6795 metrai. 1937 m. pirmieji Lenkijos alpinistai Janas Szczepańskis ir Stefanas Osieckis pirmieji įveikė Piso viršūnę. Ilgą laiką viršūnė nebuvo populiari dėl savo neprieinamumo, tačiau regione pradėjus statyti kasyklas buvo nutiesti keliai, kurie prisidėjo prie turizmo plėtros.

1 vieta – Ojos del Salado

Įvertinimas: 5.0

Ojos del Salado yra ne tik aukščiausias Pietų Amerikos, bet ir visos planetos ugnikalnis. 6893 metrų aukščio viršūnė taip pat yra antras pagal aukštį taškas Vakarų pusrutulyje (pirmoje vietoje yra Akonkagva). Neveikiantis ugnikalnis, esantis į rytus nuo Atakamos dykumos, netoli Argentinos ir Čilės sienos. Rytiniame jo šlaite yra aukščiausias pasaulyje ežeras. Ojós del Salado išsiveržimas niekada nebuvo pastebėtas, tačiau XX a. kelis kartus buvo užfiksuotas minimalus aktyvumas – garų išsiveržimai. Senovėje ugnikalnį garbino inkai, ir iki šių dienų čia išliko jų aukų aukurų liekanų.