9 gražiausios Gruzijos vietos

Gruzija – nuostabi šalis, pasižyminti dosnia gamta, turtingu kultūriniu ir istoriniu paveldu, išskirtine virtuve ir, žinoma, draugiškais žmonėmis, kurie privers jus jaustis kaip namie. Vieną kartą aplankyti šią šalį – tai palikti dalelę savo sielos ir išsivežti nepamirštamą prisiminimą. Kokia yra Gruzija? Štai keletas gražiausių, išties užburiančių vietų.

Gruzijos magija: 9 gražiausios vietos

Nominacija	vieta	Pavadinimas	įvertinimas
Nepamirštamos Gruzijos magija: 9 gražiausios vietos	9	Rachos provincija	4.2
8	Svaneti	4.3
7	Davidas Gareji	4.4
6	Mccheta	4.5
5	Adžarija	4.6
4	Kutaisis	4.7
3	Akhaltsikhe	4.8
2	Megrelia	4.9
1	Kachetija	5.0

Racha

Įvertinimas: 4.2

Šis regionas yra ne kas kita, o Gruzijos Šveicarija. Iš tiesų kartais taip vadinama. Norint patekti į šią vietą, reikia įveikti iš karto kelis kalnų masyvus, tarsi žiedą, juosiančius šią išties stebuklingą vietą. Račos kalnai, tarsi tylūs sargybiniai saugantys provinciją, taip pat verti dėmesio. Beje, jie labai populiarūs Gruzijoje, nors kažkodėl nėra gerai žinomi užsienio turistams. Čia gyvena daugiausia gruzinai – račinai (atskira Gruzijos etnografinė grupė), kurie nekalba rusiškai.

Tie, kurie bent kartą lankėsi Račos provincijoje, niekada jos nepamirš. Tai tikrai graži vieta. Nors turizmas čia vis dar nėra labai išvystytas, tačiau tokią pačią laukinės gamtos gausą ir paminklus su gerai išlikusiais raižiniais sunku rasti bet kuriame kitame regione.

Ir nors kai kurie žmonės mano, kad lankytinų objektų čia ne tiek jau daug, vis dėlto pamatyti juos visus savo akimis – nelengva užduotis. Įspūdingiausi iš jų yra Šaorio rezervuaras, žavintis savo kraštovaizdžiu, unikali stačiatikių šventykla Nikortsminda, įkurta X a., – vienas iš nedaugelio paminklų, pasižyminčių tokia puikia ir kokybiška akmens raižyba.

Rača yra vienintelis regionas vakarų Gruzijoje, kuriame rengiamos nuostabios ekskursijos po vyną. Šioje vietoje yra vyno darykla, gaminanti visame pasaulyje garsųjį Chvančkarą – originalų ir nepaprastai skanų vyną.

Svaneti

Įvertinimas: 4.3

Regionas laikomas vienu sunkiausiai prieinamų šalyje. Jis įsikūręs aukštai kalnuose ir pasiekiamas tik šiltuoju metų laiku, kai keliai nėra padengti sniegu. Visos Svanetijos gyvenvietės įsikūrusios slėniuose ir dažnai vadinamos bokštų miesteliais: seniau beveik kiekviena šeima pasistatydavo savo bokštą, kuris buvo naudojamas vietovei apsaugoti ir maisto atsargoms laikyti.

Vietiniai gyventojai, svanai, yra gana karingi. Net ir šiandien matomas akivaizdus skirtumas tarp lygumose ir kalnuose gyvenančių gruzinų – jie vis dar atrodo pasirengę atremti bet kokį priešo puolimą. Bet kokiu atveju, būtų didelė nuodėmė aplankyti Gruziją ir nepamatyti Svanetijos, nes tai vienas gražiausių šalies regionų.

Štai aukščiausi ir neįtikėtinai vaizdingi Kaukazo kalnai – ekstremalių alpinistų rojus. Vasarą daug turistų šturmuoja sudėtingiausią Kaukazo kalną Ušba. Tarp svarbiausių ir ryškiausių regiono vietų yra Mestija – jos centras. Apsuptas raižytų kalnų grandinių, jis plyti tarp tankių spygliuočių miškų ir vešlių alpinių pievų. Čia sugyvena šiuolaikiniai pastatai ir istorinės senienos, o kai kurie keliai vis dar grįsti grindiniu.

Vos už keliasdešimties kilometrų nuo Mestijos yra vadinamasis „meškos kampas” – atokiausia ir neįtikėtinai graži vieta – Ušgulio bendruomenė. Ši gyvenvietė laikoma aukščiausia Europoje ir yra autentiška. Žmonės čia gyvena ištisus metus ir neturi jokio ryšio su išoriniu pasauliu: net žiemą niekas nesileidžia į slėnį. Apsilankymas šioje bendruomenėje – tai unikali galimybė savo akimis pamatyti vietinių gyvenviečių kasdienybę ir ypatumus bei pasigrožėti architektūriniais ansambliais, įtrauktais į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Davidas Gareji

Įvertinimas: 4.4

Nors Dovydas Gareji žinomas kaip vienuolynas, tai didžiulis kompleksas, besitęsiantis 20 km palei Gruzijos ir Azerbaidžano sieną. Dalis šio gražaus komplekso yra Azerbaidžano teritorijoje. Vienuolynas pastatytas dar VI a., o šiandien jis yra Gruzijos turistų traukos objektas Nr. 1.

Kompleksas laikomas svarbiausiu regiono kultūros paminklu ir viena garbingiausių krikščionių šventyklų. Vienu metu piligriminė kelionė į Gareją buvo prilyginama kelionei į Jeruzalę. Nors šiandien jis yra labiau turistų traukos objektas nei religinė vieta.

2019 m. balandį Azerbaidžano sienos apsaugos tarnyba vėl uždarė prieigą prie dalies tarp abiejų šalių esančių urvų ir bažnyčių. Tai sukėlė nemažai Gruzijos aktyvistų protestų ir vos nesukėlė konflikto tarp šalių, nors ir anksčiau padėtis pasienyje šioje teritorijoje buvo gana įtempta. Beveik 25 metus Tbilisis ir Baku nesugebėjo susitarti, kur turėtų būti nubrėžta siena ir kam turėtų priklausyti šis kompleksas.

Mccheta

Įvertinimas: 4.5

Pirmoji Gruzijos sostinė ir neabejotinai Gruzijos civilizacijos šerdis. Tačiau nereikėtų jo lyginti su dabartine sostine – moderniuoju Tbilisiu (beje, esančiu vos už 20 km). Priešingai, Mccheta tiesiog dvelkia identitetu ir neįtikėtinu organiškumu. Gruzinai šį miestą laiko dideliu kaimu, ir nors 2010 m. jis buvo smarkiai rekonstruotas, gilios provincijos jausmas neišnyko. Tačiau tai nesumenkina senamiesčio žavesio.

Mccheta – šventa Gruzijos piligrimų vieta, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir viena svarbiausių turistinių vietų šalyje. Miestas turi seną ir turtingą istoriją. Jis buvo įkurtas V a. pr. m. e.. Meškiniai (turkų kilmės). Ikikrikščioniškais laikais Mccheta buvo laikoma pagoniško kulto centru.

700 metų miestas buvo Rytų Gruzijos sostinė, kol tuometinis karalius Dakija paskelbė apie sostinės pakeitimą ir pasirinko Tbilisį. Šiandien Mccheta laikoma vaizdingu priemiesčiu, išskirtine vieta, kurioje yra kvapą gniaužiančių vaizdų, įvairių istorinių ir religinių vietų ir malonus švelnus klimatas, kuriuo galima mėgautis ištisus metus.

Adžarija

Įvertinimas: 4.6

Dauguma Gruzijoje besilankančių turistų šiuolaikinę Adžariją sieja tik su atostogomis paplūdimyje, ir veltui. Taip, gulėti paplūdimiuose ir nieko neveikti – tikras malonumas. Tačiau yra ir neigiama pusė. Šis senovinis kraštas, paskendęs žalumoje, stebina savo gamtos grožiu ir unikalumu.

Be nuostabių paplūdimių, čia yra daugybė krištolinių krioklių, tankių aksominių miškų, atšiaurių kalnų grandinių, uolų tarpeklių, krištolo skaidrumo ežerų – ir tai tik keletas iš jų. Taip pat yra atostogų vietų, garsėjančių juodojo smėlio paplūdimiais. O mėgstančius miesto grožį nustebins itin modernus Batumis, stebinantis savo architektūros puošnumu, greta esančiais stalinistiniais pastatais, dainuojančiais fontanais ir garsiosiomis „gyvosiomis” skulptūromis – šalies vizitine kortele.

Štai įdomus faktas. Manoma, kad masinė Gruzijos christianizacija prasidėjo Adžarijoje – atvykus apaštalui Andriui. Tačiau viskas pasikeitė, kai 300 metų teritoriją valdžiusi Turkija aktyviai diegė regione islamą. Todėl musulmonai sudaro apie 30 % šiuolaikinės Adžarijos gyventojų. Tai praktiškai visi kaimo gyventojai, kurie iki šiol atstatinėja mečetes. Adžarijoje netgi yra vienas veikiantis.

Kutaisis

Įvertinimas: 4.7

Antroji Gruzijos sostinė ir vienas vaizdingiausių miestų. Senovės gruzinų kalba miesto pavadinimas verčiamas kaip „uolėtas”, o tai gana logiška, nes Kutaisis pastatytas ant stačios uolėtos vietovės. Kurortas laikomas labai jaukiu, ramiu ir turtingu daugybe istorinių artefaktų bei nuostabiu gamtos peizažu.

Kutaisis – vienas seniausių pasaulio miestų. Pirmieji jo buvimo pėdsakai datuojami VI a. pr. m. e.. Istoriškai didžioji miesto dalis buvo apaugusi dideliais vaizdingais miškais. Ir nors jų čia mažiau, vietos kraštovaizdis kerintis: miestas tiesiog knibždėte knibžda ryškios žalumos, kuri puikiai dera su vietos architektūra, daugybe aikščių, ramių bulvarų, jaukių gatvelių.

Vietinė Rioni upė Kutaisį dalija beveik į dvi dalis. Tačiau šis padalijimas nėra tik simbolinis. Dešiniojo kranto istorinė miesto dalis – tikras architektūros šedevrų lobynas, įskaitant garsųjį Čardakhi Ochros (buvusi Imeretijos karalių rezidencija – tiksliau, tik vienas pastatas).

Vis dar išlikę sienos, kuri XIX a. juosė miestą, pėdsakų. Šioje miesto dalyje įsikūręs Gruzijos parlamentas, todėl ji laikoma neoficialia Gruzijos sostine. Tai unikalus architektūrinis objektas, pagamintas iš stiklo, pusrutulio formos.

Kairiajame krante esantis Kutaisis – modernus, gyvybingas miestas, pilnas gyvenimo ir daugiaaukščių pastatų. Dešinįjį ir kairįjį krantus jungia per upę nutiesti tiltai. Atsistoję ant bet kurios iš jų, galėsite mėgautis Kutaisio grožiu.

Sataplijos rezervatas, garsėjantis karstiniais urvais ir plynaukšte su dinozaurų pėdsakais, yra už 10 km nuo miesto.

Akhaltsikhe

Įvertinimas: 4.8

Senovinės Rabato tvirtovės papėdėje įsikūręs miestas visuomet buvo laikomas vienu iš labiausiai kultūriškai išsivysčiusių Gruzijoje, o po didžiulės rekonstrukcijos 2012 m. jis tapo neatpažįstamas. Tai ne tik nuostabaus grožio miestas, bet ir pagrindinis keliautojų transporto mazgas. Čia yra du pagrindiniai greitkeliai – vienas eina Batumio-Tbilisio kryptimi, o kitas – į Turkiją.

Miesto apylinkėse gausu lankytinų objektų, be to, iš čia galima nuvykti į Gruzijos turistų meka vadinamą Vardziją – garsųjį urvų miestą ir išskirtinį senovės Gruzijos architektūros paminklą. Nors pati Achalciche turi kuo pasigirti: istorinis miesto perlas – turkų Rabato tvirtovė, kurios bendras plotas – 7 ha. Tai gyvas turkų užkariautojų laikų atgarsis, kai miestas buvo Achaltsikės regiono (Osmanų imperijos administracinio vieneto) centras.

2012 m. tvirtovė ir pats miestas buvo rekonstruoti ir tapo jo vizitine kortele. Taip pat yra muziejus, alkoholio parduotuvė, viešbutis ir net vestuvių namai. Pažymėtina, kad istorinės vietovės restauravimą iš dalies finansavo Turkija, kuri buvo suinteresuota išsaugoti osmanų kultūros paveldą.

Megrelia

Įvertinimas: 4.9

Vėlyvaisiais viduramžiais mingreliai buvo nepriklausomi: XVI-XIX a. dabartinės provincijos teritorijoje egzistavo suvereni Mingrelijos kunigaikštystė su savo kunigaikščių Dadiani dinastija. 1803 m. Megrelijos valdovas tapo Rusijos pavaldiniu, o po 54 metų buvo įvesta Rusijos valdžia. Po 10 metų kunigaikštystė buvo panaikinta ir tapo imperijos dalimi kaip Kutaisio provincija. Pažymėtina, kad šios giminės kunigaikščiai vėliau tapo Rusijos bajorais.

Šiuolaikinė Mingrelija labai skiriasi nuo kitų Gruzijos provincijų, ypač dėl didelio gyventojų tankio ir išvystytos infrastruktūros. Pažymėtina, kad Megrelija laikoma gilia provincija, o pragyvenimo lygis čia daug aukštesnis nei daugelyje kitų Gruzijos regionų.

Čia yra gražiausių ir kvapą gniaužiančių gamtos stebuklų: Martvilio kanjonas su krištolo skaidrumo kriokliu, Dadiani parkas, vietinė plynaukštė, Okatse kanjonas su įspūdingais tiltais ir laiptais ir daug kitų. Tačiau Mingrelija graži ne tik sodriais kraštovaizdžiais: net ir patyrę keliautojai turėtų apžiūrėti vietos istorinius pastatus ir savo akimis pamatyti senovinės Kolchidės karalystės, į kurią, pasak legendos, argonautai iškeliavo ieškoti Aukso vilnos, liekanas.

Kachetija

Įvertinimas: 5.0

Senovėje tai buvo atskira karalystė, o šiandien – viena garsiausių Gruzijos kurortinių vietovių. Regiono turizmo centras yra Sighnaghi miestas-tvirtovė, pastatytas ant vienos iš daugelio Alazani slėnio kalvų. Vietiniai gyventojai jį vadina meilės miestu. Kodėl? Yra daug versijų ir kiekvienas renkasi sau tinkamiausią. Pasak vieno iš jų, šis neoficialus pavadinimas Sighnaghi gautas dėl vietinių vestuvių rūmų, kuriuose bet kuriuo paros metu galima susituokti be išankstinių dokumentų.

Antroji, romantiškesnė versija pasakoja apie neįtikėtiną gruzinų dailininko Niko Pirosmani poelgį, kuris kentėjo nuo neatsakytos meilės prancūzų aktorei Marguerite de Sèvres ir nutiesė jai kelią gėlėmis. Ši scena atsispindi vienoje garsiausių Alos Pugačiovos dainų „Milijonas raudonų rožių”. Tačiau tiesa, kad šio fakto autentiškumas kelia abejonių.

Neįmanoma nepaminėti, kad Kachetija yra neabejotinas Gruzijos vyno turizmo centras. Čia yra daugybė įvairių vynų, tačiau vienas dalykas yra pastovus – aukšta jų kokybė. Tarp žymiausių turistinių objektų – Tsinandali dvaras su įspūdingais vyno rūsiais ir Kindzmarauli gamykla, kurioje kiekvienam lankytojui išsamiai pasakojama apie Kachetijos vynų paslaptis ir jų gamybos technologiją.

Čia taip pat yra daug kitų lankytinų vietų, pavyzdžiui, Telavio tvirtovė, Nidikvari parkas ir karaliaus Iraklio II pilis, kurioje yra apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria nuostabus Alazanio slėnio vaizdas. O kaip dėl Tušino kalnų?! Tai vieta, kurią pasiekti gali tik labai atkaklus keliautojas, nes keliai nėra patys geriausi pasaulyje. Tačiau verta pasistengti, nes nuo kalnų viršūnių atsiveria nuostabus vaizdas.