Kaip apginti savo požiūrį

Gyvenimas kasdien suteikia galimybę rinktis – ginti savo interesus ir išsakyti savo nuomonę arba tylėti, toleruoti, praeiti pro šalį.

Tai nėra tik klausimas, ar reikia pranešti ką nors prieštaringo, ar kilti konfliktui.

gebėjimas įtvirtinti savo poziciją – tai ne tik gebėjimas ginčo metu įtikinti kitą žmogų savo nuomone, bet ir platesne prasme gebėjimas atvirai ir užtikrintai pareikšti, kad „taip su manimi elgtis negalima”, „tai man netinka”.

Todėl šią temą nagrinėsime iš dviejų perspektyvų.

1. Išreikškite savo požiūrį =ginti savo interesus.

2. Pateikite savo požiūrįįtikinti juos, kad esate teisus, kai ginčijatės.

Pirmuoju atveju nesutinkate su tuo, kaip su jumis elgiamasi arba kaip jūs elgiatės (pavyzdžiui, darbe jūsų nepaaukštino, apgavo parduotuvėje, kavinėje atnešė ne tą patiekalą ir pan.)..). Antruoju atveju išreiškiamas nesutikimas su pašnekovo nuomone ar požiūriu tam tikru klausimu (pvz., politinėmis pažiūromis).

Savo interesų gynimas

Gebėjimas atvirai reikšti savo mintis, nepakenkiant kitam asmeniui, psichologijoje vadinamas asertyvumu.

Asertyvumas yra asmenybės bruožas, kurį galima apibrėžti kaip savarankiškumą, nepriklausomybę nuo išorinės nuomonės, vertinimo ir gebėjimą reguliuoti savo elgesį.

Dažnai gyvenime mums trūksta pasitikėjimo savimi, sunku pasakyti „ne” arba kritikuoti netampant agresyviems. Svarbu išmokti aiškiai, tikslingai ir sąmoningai pareikšti savo nuomonę, pasveriant visus „už” ir „prieš”.

Jei pabandytume įsivaizduoti elgesį tuo metu, kai esame nepalankioje padėtyje, vienoje skalės pusėje būtų pasyvus elgesys, priešingoje – agresyvus elgesys, o per vidurį – asertyvumas.

Pasyvumas	asertyvumas	agresyvumas
Būkite tylūs	Atviras kalbėjimas	Tvirtas ir kategoriškas savo teisių gynimas

Pasyvuselgesys rodo, kad mieliau tylėtumėte, nei atvirai išreikštumėte nepasitenkinimą. Būkite kantrūs, piktinatės, pykstate, jaučiatės neteisūs.

Kartais kalbama apie nedidelius nepatogumus, tarkim, gydytojo eilėje prieš jus šniukštinėjo pacientas arba jums buvo atnešta iš parduotuvės vietoj 5 svarų obuolių – 4 su puse. Tokiais atvejais pasyvus elgesys, tylėjimas ir rezignacija nesukels didelių nepatogumų.

Bet ką daryti, jei kalbame apie rimtesnius dalykus?

Pavyzdžiui,

1. jau daug metų laukiate atlyginimo padidinimo ir žinote, kad jo nusipelnėte;

2. Kasdien maždaug dvi valandas praleiskite tuščiuose pokalbiuose su motina, kuriuose ji dažniausiai jus kritikuoja, o jūs negalite jai pasakyti „ne”;

3. nesiryžta pasakyti vyrui, kad jums reikia pagalbos namuose ir pan..

Tokiose situacijose savo nuomonės gynimas įgauna globalesnę prasmę – teisė tvarkyti savo gyvenimą ir pačiam nuspręsti, kaip gyventi. Tylėti ir tvirtai bei ryžtingai nekalbėti rizikuojama prarasti situacijos kontrolę.

Tiesiogiai priešingas elgesys –Atsitraukimas į agresiją. Tai pasireiškia savo nuomonės primetimu kitiems, nepagarba kitų interesams, nemandagumu, priešiškumu ir grubumu.

Jei mūsų gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo atviro mūsų „aš” pasireiškimo, tuometkodėl tylime?

Yra kelios priežastys.

1. Pirma, norime būti malonūs ir patogūs visiems. Antra, bijome konfliktų ar atviros konfrontacijos ir nenorime gadinti santykių, nes nesutikimas gali sukelti būtent tokias pasekmes. Trečia, nenorime būti laikomi savanaudžiais, besirūpinančiais savo gerove (be to, mūsų kultūroje tai nėra įprasta).

2. Būna situacijų, kai asmuo tiesiog nežino, kaip apginti savo poreikius ir teises neįžeidžiant kito asmens.

Štai keletas patarimų, kaip ugdyti asertyvumą ir išmokti save įtvirtinti.

Išsakydami mintis ir jausmus bei vertindami situacijas, kalbėkite tik apie save ir tik apie save, nebūkite asmeniški. „Labai norėčiau…”

Naudokite „sugedusio įrašo” metodą. Būkite atkaklūs, ramūs ir kantrūs, nuolat kartokite savo nuomonę.

Jei nesutariate, naudokite papildomus klausimus, kol gerai suprasite tikrąją partnerio motyvaciją. Tai padės sumažinti emocinę temperatūrą.

Išlikite draugiški, bet primygtinai reikalaukite laikytis savo požiūrio.

Išreikškite supratimą apie oponento poziciją, bet laikykitės savo interesų. „Suprantu, kad dėl eismo spūsčių jums sunku atvykti į darbą, bet man svarbu, kad dieną pradėtumėte laiku.”.

Argumentai

Dažniausias atvejis, kai tenka ginti savo požiūrį, yra ginčas.

Bendrosios taisyklės

Iš pirmo žvilgsnio geriausias būdas spręsti ginčą – argumentuoti logiškai ir nuosekliai, kad oponentas suprastų savo nusižengimą. Tačiau iš tikrųjų nedaug kas priklauso nuo to, kiek yra pagrįstų argumentų. Kadangi mūsų psichika yra atspari išoriniam spaudimui. Bet koks bandymas atvirai logiškai įtikinti bus priimtas kaip spaudimas. paskatins konflikto eskalavimą; oponentas pateks į aklą gynybą ir iš anksto su jumis nesutiks, todėl jokie logiški argumentai ir jūsų pateikti argumentai nebus priimti.

Veiksmingesnė ginčų strategija, bent jau pradžioje, yra pasitikėjimo stiprinimas. Praktiškai tai reiškia, kad reikia laikytis trijų pagrindinių diskusijų arba argumentų principų:

1. klausytis;

2. Pabandykite suprasti;

3. Kalbėkite priešininko kalba.

Klausytis

Empatija ir atidus klausymasis yra konstruktyvios diskusijos pagrindas. Jau seniai įrodyta (pvz., Denniso T. Wernerio tyrimai Jungtinėse Amerikos Valstijose), kad. Regan 1971), kad pagarbus ir dėmesingas požiūris į pašnekovą sukelia panašią reakciją. Rodymas pavyzdžio ir viso pokalbio tonas. Štai kaip veikia abipusiškumo reiškinys.

Supraskite pašnekovo poziciją

Sąžiningai pabandykite įsijausti į jų vietą. Paklauskite savęs: „Kaip jausčiausi, kaip reaguočiau, jei būčiau jo vietoje??”.

Ginčo metu periodiškai darykite pauzes ir įsivaizduokite, kaip situacija atrodo iš kitos perspektyvos. Įsitraukę į konfliktą paklauskite savęs, kuo kita šalis gali būti kitokia nei aš, ir pabandykite pažvelgti į situaciją jos akimis. Svarbu išsiugdyti mąstymo lankstumą, kuris būtinas norint įveikti instinktyvų polinkį manyti, kad tik sava nuomonė yra teisinga.

Lankstumas ir atsižvelgimas į skirtumus padeda konstruktyviau spręsti konfliktus.

Kalbėjimas priešininko kalba

nuoširdžiai stenkitės pažvelgti į dalykus iš kito žmogaus perspektyvos, kad suprastumėte jo vertybes ir įsitikinimus. 2015 m. Matthew Feinbergas ir Robas Wheeleris atliko tyrimą, kuriame nustatė, kad skirtingų politinių stovyklų amerikiečiai geriau reaguoja į priešingus argumentus, jei jie atitinka jų vertybes.

Šios bendrosios argumentavimo taisyklės gali būti geras pagrindas kuriant konkretesnes argumentavimo taktikas. ypač jei turite laiko kruopščiai pasiruošti ginčui.

Apskritai stenkitės laikytis šių taisyklių.

1. Argumentus geriausia išdėstyti taikant kraštinį metodą – stipriausius argumentus pateikite kalbos pradžioje ir pabaigoje. Stipriausias argumentas yra tas, kuris yra prasmingiausias arba kuris paliečia kito asmens jausmus ir interesus.

2. Ginčą bus lengviau laimėti, jei stengsitės numatyti galimus oponento argumentus ir iš anksto juos paneigti, t. y.. Prieš ataką nuginkluokite priešininką.

3. Jei susiduriate su kebliu klausimu ar argumentu, kurį sunku iš karto paneigti, neskubėkite atsakyti – pasisakykite tinkamu momentu. Norėdami „atidėti prieštaravimą”, pradėkite samprotauti iš tolo. Tai padeda surinkti mintis ir įtikinamiau argumentuoti. Ne be reikalo partneriui užduodate keletą patikslinančių klausimų.

4. Nebūkite pernelyg kategoriški – argumentuodami nurodykite ir siūlomo sprendimo ar pozicijos privalumus, ir trūkumus.

5. Jei įmanoma, stenkitės į savo argumentaciją įtraukti oponento poziciją. Net ir dalinis savo teisingumo pripažinimas padeda įsiteikti kitiems.

Įtikinėkite kitus, kad tai, kas teisinga, pasisakykite prieš jų požiūrį ir konfrontuokite arba bent jau pareikškite savo teisę į alternatyvų požiūrį.

Remiantis šiais pagrindiniais principais, ne be reikalo pasitelkiami atitinkami argumentavimo būdai, kai būtini loginiai argumentai.

Argumentavimo būdai

Perfrazavimo technika.Remdamiesi pašnekovo argumentais, analizuodami kiekvieną iš jų žingsnis po žingsnio, raskite ir nurodykite jo įrodymo klaidą. Pirmiausia išklausykite partnerio argumentus, tada juos garsiai perteikite, atsekite jų logiką ir atkreipkite dėmesį į klaidas.

Pavyzdžiui

„- Gerai! – sakė Rudinas. – Taigi, jūsų nuomone, nėra tikėjimo?

– Ne ir nėra jokių logiškų argumentų.

– Tai jūsų įsitikinimas?

– taip.

– Kaip galite pasakyti, kad jų nėra?. Štai vienas iš jų pirmą kartą. – Visi kambaryje šypsojosi ir žiūrėjo vieni į kitus.

Metodas „Taip, bet…” arba „apvertimo” metodas. Šio metodo esmė – iš dalies sutikti su asmeniu, o paskui paneigti jo žodžius.

Sokrato teigiamų atsakymų metodasnuosekliai naudojami klausimai, kurių kiekvienas prasideda žodžiais „Ar sutinkate, kad…”. Pirmiausia užduokite klausimus, į kuriuos pašnekovas gali atsakyti teigiamai. Šie klausimai gali palaipsniui privesti jūsų oponentą prie to, kad jis sutiks ne tik su konkrečiais klausimais, bet apskritai su jūsų požiūriu į ginčo dalyką.

Bumerango metodas.Visos oponento atakos gali būti nukreiptos į jį patį, nurodant jo nenuoseklumą. Tinka, jei pašnekovo kalboje atsiskleidžia argumentai, kuriuos jis anksčiau paneigė (asmuo prieštarauja pats sau).

Belieka pasirinkti metodus, kurie geriausiai atitinka jūsų argumentų taktiką, ir tobulinti jų naudojimo įgūdžius.