Kaip nustoti kontroliuoti

Pirmasis klausimas, kuris gali kilti skaitytojui, yra: „Kodėl mes turime nustoti viską kontroliuoti??”⭐ Gebėjimas kontroliuoti, valia ir savikontrolė lemia asmens brandą. Kontroliuoti savo poreikius ir spontaniškas reakcijas reiškia numatyti ir valdyti savo gyvenimą – tai raktas į pasitenkinimą teikiantį gyvenimą, kuriame neapibrėžtumas sumažintas iki minimumo. Gebėjimas kontroliuoti turi įtakos tam, ar asmuo pasieks savo gyvenimo tikslų ir bus veiksmingas profesinėje veikloje, asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime.

Iš tikrųjų visi žmonės turi šį kontrolės poreikį, kuris padeda jiems išgyventi, sumažinant galimą riziką. Tačiau šio poreikio išraiškos laipsnis skiriasi. Kartais tai gali peržengti protingas ribas ir virsti visiška pertekline kontrole, kuri nebepadeda žmogui, o trukdo.

Noras visą laiką laikyti ranką ant pulso, turėti valdžią visiems procesams, tiek vidiniams, tiek išoriniams, yra kupinas nuolatinės baimės, kaltės jausmo, jei kas nors nepavyktų, nepasitenkinimo savimi ir aplinka, padidėjusio dirglumo.

Pernelyg dideli kontrolieriai nesugeba leisti, kad viskas pasislėptų, nesugeba prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios tikrovėsO susidūrę su dalykais, kurių neįmanoma kontroliuoti (liga, mirtis, force majeure ir pan.), tampa visiškai bejėgiai.

Vidinė kontrolė. Aš viską kontroliuoju

Sveiku atveju žmogus analizuoja savo veiksmus, mintis ir jų pasekmes. SvetainėjeRemdamasis šia analize, jis daro išvadas apie savo sprendimų teisingumą ar klaidingumą. ✅ Iš tiesų kiekvienas žmogus turi kontrolės poreikį, kuris leidžia jam išgyventi ir vėliau keisti savo elgesį. Tai normalu, konstruktyvi vidaus kontrolė.

Bandymas save kontroliuoti ir valdyti savo vidinę būseną yra normalus brandaus žmogaus elgesys.Tačiau kai žmogus kontroliuoja savo jausmus, neleidžia sau spontaniškai pasireikšti ir slopina savo natūralumą, tai yra destruktyvios kontrolės požymis. Vaikystėje jis išmoksta atsisakyti savo jausmų ir kūno apraiškų. Superkontrolieriai paprastai išauga iš vaikų, kurie buvo gėdinami už bet kokias emocijas („Nustok verkti – neliūdink mamos”), neigiamai reaguodavo į bet kokias spontaniškas apraiškas („Elkis tinkamai”, „Nerėk – tu ne miške”) arba paprasčiausiai mažai domėjosi vaiko jausmais ir jo išgyvenimais. Toks vaikas pamažu pripranta, kad jo jausmai nesvarbūs ir net pavojingi, nes mama gali jį mylėti, jei jis verkia, triukšmauja, išdykauja ir pan.. elgtis pagal amžių. Išmokti prisitaikyti prie aplinkos ir, pageidautina, nustoti ką nors jausti. Su tokiu požiūriu jis ar ji įžengia į suaugusiojo amžių ir mano, kad savęs, savojo „aš” slopinimas yra vienintelis veiksmingas būdas bendrauti su aplinkiniu pasauliu. Tai vienintelis būdas išgyventi nesukeliant kitų jam svarbių žmonių pykčio ir pasipiktinimo.

Pasirodo, kad poreikis viską kontroliuoti yra vaikystėje atsiradęs psichinės gynybos mechanizmas. Iš pradžių ji buvo adaptyvi, t. y.. kad būtų užtikrinta galimybė išgyventi. Tačiau palaipsniui tai virto visagale kontrole (psichologinis terminas, reiškiantis nesąmoningą tikėjimą savo gebėjimu viską kontroliuoti) ir tapo vieninteliu įmanomu gyvenimo ir bendravimo su savimi ir kitais scenarijumi.

Kita tokio elgesio pusė – pernelyg didelis šaltumas, ryški nepriklausomybė ir neprieinamumas artimam bendravimui. Žmogus, kuris sunkiai jaučia save, menkai geba suprasti ir užjausti kitus. Dėl to kenčia nuo vienatvės.

Įvairios psichosomatinės ligos yra vienas iš neigiamų per didelės vidinės kontrolės padarinių. Nes neišleistos emocijos lieka kūne kaip raumenų spazmai, mėšlungis ir pan.. Nesugebėjimas reaguoti į kūno signalus ir noras juos slopinti taip pat gali turėti skaudžių pasekmių sveikatai. Ignoruoja alkį, nuovargį, kitus poreikius. Dėl to jis dažnai serga, kenčia nuo nemigos, valgymo sutrikimų ir kt..

Išorinis valdymas. Aš kontroliuoju kitus

Aštrus kontrolės poreikis retai apsiriboja tik savimi ir paprastai apima ir kitus. Kyla jausmas, kad reikia kontroliuoti ne tik savo vidinę būseną, bet ir visą supančią tikrovę – laikyti ranką ant pulso, turėti valdžią visiems procesams. Dėl to jam lengviau susidoroti su nežinomybe, kuri sukelia bejėgiškumo jausmą ir nepakeliamą nerimą.

Visiška kontrolė tampa būdu susidoroti su šiais skausmingais išgyvenimais. kruopščiai apskaičiuokite visą riziką, pasiruoškite visiems nenumatytiems atvejams, būkite tikri ir ramūs dėl rezultatų. Šis elgesio modelis paprastai vyrauja pernelyg kontroliuojantiems asmenims. Todėl jos visada turi žinoti, kur bet kuriuo metu yra jų vaikai, vyras ir pavaldiniai. Jie yra pasirengę visiems klausimams, kurių gali būti paklausti per pokalbį dėl darbo; jie negali gyventi be planuoklio, kuriame sustyguoti visi jų darbai ir užduotys; jie visada turi pasiruošę skubios pagalbos telefono numerius ir t. t..

Būti gerai pasirengusiam, gebėti planuoti ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą savaime nėra blogai. Tačiau, kaip ir viskas mūsų gyvenime, ši pernelyg didelė išorinė kontrolė turi ir kitą pusę: perdėtą atsakomybę, perfekcionizmą ir poreikį kontroliuoti kitus.

Kontrolė ir padidėjęs budrumas

Dažnai noras kontroliuoti pateikiamas prisidengus rūpinimusi.Pernelyg kontroliuojantis žmogus stengiasi, kad jam niekas nepatektų į galvą, stengiasi įsitikinti, kad vaikai paruošė namų darbus, vyras suvalgė pietus, motina nupirko reikiamus vaistus ir t. t..Visi artimieji tampa perdėtos apsaugos ir rūpesčio, kuris maskuojamas kaip kontrolė, aukomis. Dėl to jie nesugeba prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą ir klaidas ir netenka savarankiškumo. Ši kontrolė kyla iš nerimo ir bejėgiškumo jausmo, kuris atsirado dėl to, kad pernelyg kontroliuojantis žmogus nepasitiki savimi, savo artimaisiais ir apskritai gyvenimu. Išorinė tikrovė jam per daug nesaugi, žmonės yra tik laimikis, jie bet kada gali jį nuvilti. Jei žmogus kontroliuoja situaciją, jis gali būti šiek tiek ramus. Šis asmuo kišasi į artimųjų gyvenimus ir stebi viską, kas vyksta.. tai suteikia jam jausmą, kad jis gali daryti įtaką gyvenimui ir apsisaugoti nuo netikėtumų.

Valdymas ir galia

Kitų žmonių kontrolė gali kilti ne iš nerimo, o iš noro kontroliuoti kitų žmonių gyvenimą. Dažniausiai šis galios poreikis nėra atpažįstamas, o pačiam asmeniui ar kitiems jis atrodo kaip noras rūpintis ir nuoširdus noras padėti.

Žinodami, kas vyksta jūsų partnerio, tėvų ar vaiko gyvenime, ne tik sumažinsite nerimą, bet ir turėsite galimybę manipuliuoti.

Paprasti klausimai, tokie kaip „Kaip gyveni??”Pernelyg kontroliuojantis asmuo stengiasi viską prižiūrėti, kad vaikai atliktų namų darbus, vyras pavalgytų pietus, mama nupirktų tinkamų vaistų ir pan?”Ką šiandien veikėte??”negali būti nuoširdus susidomėjimas. Už to slypi noras žinoti, kas vyksta kito žmogaus gyvenime, žinoti, kas vyksta jo gyvenime. Šis noras kontroliuoti savo artimųjų gyvenimą per priežiūrą yra ne kas kita, kaip manipuliacija.

Lengva atskirti sveiką kontrolę nuo įkyraus noro kontroliuoti kitus. Jei padedate ir rūpinatės atsakydami į pagalbos prašymą, tai yra svarbiausias jos tinkamumo kriterijus.

Asmenys, turintys polinkį į perdėtą kontrolę

1. Žmonės, turintys žemą savivertę: kontroliuodami kitus ir kišdamiesi į jų gyvenimą, jie bėga nuo baimės, kad nebus pastebėti ir įvertinti.

2. Žmonės, turintys aukštą savivertę: jie linkę iš aukšto žiūrėti į kitus ir nuvertinti kitus, todėl yra linkę juos puoselėti.

3. Narciziška asmenybė: kontroliuodami kitus, jie sustiprina savo visagalybės ir didybės jausmą.

4. Griežtos asmenybės: jiems labai sunku prisitaikyti prie greitai besikeičiančių aplinkybių, niekas jų taip negąsdina kaip nežinomybė; kontrolė tampa būdu išvengti nereikalingo streso.

Kaip atlaisvinti rankeną

1. Pirmasis žingsnis – pamatyti ir pripažinti jų egzistavimą.Pagalvokite, kiek turite vidinį kontrolierių? Ar dažnai susilaikote, jaučiatės suvaržytas??

2. Suvokite, kaip vidinis kontrolierius valdo jus ir aplinkinius. Norėdami tai padaryti, paeiliui paimkite kiekvieną savo gyvenimo sritį – šeimą, darbą, draugus, finansus ir pan.. Stebėkite, kur šiose srityse per daug kontroliuojate. Pagalvokite, kokios baimės ar poreikiai slypi už noro kontroliuoti save ar artimus žmones.

3. Tada atlikite savo kontroliuojančio elgesio inventorizaciją. Suprasti, kam galite daryti įtaką ir kur kontrolė yra naudinga, o kur žalinga.

4. Svarbu nepamiršti, kad jūs kontroliuojate tai, ką darote, reakcijos ir požiūris į žmones ir įvykius. Viso kito, įskaitant kitų žmonių gyvenimus, neįmanoma kontroliuoti. Todėl pripažinkite kitų žmonių teisę gyventi taip, kaip jie nori. Nemanykite, kad jūsų artimieji yra bejėgiai ir kad be jūsų smūgio planeta nustos suktis ir gyvenimas sustos. Būkite atsakingi tik už save ir savo sprendimus.

5. Ištieskite pagalbos ranką, Pirmiausia įsitikinkite, kad jums to tikrai reikia, – nepažeiskite aplinkinių psichologinių ribų.

6. Jei labai trokštate kontroliuoti, pagalvokite, kokią antrinę naudą iš to gaunate.Gali būti, kad leisdami sau daryti įtaką kieno nors gyvenimui, siekiate jį visiškai kontroliuoti. Arba įgyjate teisę laikyti save auka (aš tau viską duodu, o tu man…) ir iš šios pozicijos kaltinti bei manipuliuoti.

7. Stebėkite save visą dieną, ir kai tik pastebėsite, kad „paslydote” į įprastą kontrolės strategiją, sustabdykite save.

Šaltiniai:

J. B. Reinhardto „Išsivadavimas iš priklausomybės spąstų”. IR B. Wanhold