Kaip nustoti nerimauti ir pradėti gyventi

Daugiau nei prieš 70 metų amerikiečių lektorius ir motyvacinis kalbėtojas Deilas Karnegis išleido knygą „Kaip nustoti nerimauti ir pradėti gyventi”, įkūrė saviugdos, efektyvaus bendravimo įgūdžių kursus. Po to buvo intensyviai plėtojama bendravimo teorija ir praktinių mokymų sistema, padedanti savirealizacijai ir sėkmei.

Patarimai iš praeities laikų

Be abejo, daugelis Karnegio ar kitų praėjusio šimtmečio psichologų nurodymų dabar yra juokingi, tačiau jie tapo esminiu pagrindu tiems, kurie rūpinasi mąstymu ir bando keisti elgesį.

Palyginti nekalta nerimo sąvoka palaipsniui transformavosi į nerimo ir depresijos sutrikimą, kuris yra labiausiai paplitęs psichikos sutrikimas. Karnegis neįsivaizdavo, kaip smarkiai padidės psichofiziologinė našta žmogui, nepaisant visiško techninio aprūpinimo. Dėl didėjančios gerovės padaugėjo neurozių, psichozių ir kitų ligų.

Faktas tas, kad paprastas natūralias baimes, tokias kaip pastogės ar maisto trūkumas, palaipsniui išstumia visiškai nauji, žmogaus prigimčiai nebūdingi rūpesčiai. Konkurencija ir korporacinė kultūra reikalauja diegti iš esmės naujus elgesio modelius, kuriuose individualūs nuopelnai ir pasiekimai praktiškai negali pakeisti asmens socialinio statuso ir materialinės padėties.

Visuomenės skirstymas į klases tapo sudėtingesnis, tarpininkauja, individams sunku suvokti tikruosius reikalavimus, sparčiai kinta išsilavinimo ir sėkmingos karjeros standartai. Aktyviai primetami socialiai reikšmingi stereotipai, kai asmuo tampa itin priklausomas nuo viešosios nuomonės, nuolatinio lyginimo ir dalyvavimo neišsakytuose reitinguose.

Savikontrolė ir įpročių pakeitimas

Karnegis tikėjo, kad nuolatinis savęs stebėjimas ir tam tikrų įpročių laikymasis padės atsikratyti nerimo ir baimių. „Patogus gyvenimas vertas kovos. Jei vertinate savo gyvenimą, išmokite išsaugoti ramybę.

Čia galima pastebėti metodologinę klaidą: daugelis psichologų žmogaus biografiją suvokia kaip atskirų, diskrečių būsenų seką, kurias vieną po kitos galima „neutralizuoti” nuo neigiamo aplinkinių veiksnių poveikio.

Tačiau žmogaus gyvenimas ir psichika yra sudėtingi, daugiasluoksniai reiškiniai, kuriuose neįmanoma pasiekti tobulos pusiausvyros, po kurios būtų galima atsikvėpti, atsipalaiduoti ir „mėgautis”. Todėl žmogus turi turėti savireguliacijos įgūdžių, nuolat užsiimti refleksija ir savianalize.

1. Pasirengimas apokalipsei– Visi turime savo pragaro katilus, kuriuose kepame save ant abejonių ir nusivylimų ugnies. Jei kova šia kryptimi yra bevaisė, reikia keisti ginklus arba ieškoti naujo priešo. Gebėjimas susitaikyti su neigiamu, nepageidaujamu scenarijumi rodo brandžią ir atsparią psichiką.

2. Dabartinės akimirkos įprasminimas, Atsiribojimas nuo praeities ir ateities problemų. Geriausias pasiruošimas ateičiai – gerai atlikti šiandienines užduotis. Žmonės paprastai daug laiko praleidžia galvodami apie praeities nuoskaudas ar klaidas, bandydami nuspėti situaciją, užuot sprendę einamuosius reikalus ir džiaugęsi kiekviena diena.

3. Laikas apmąstymams ir emocijoms– lengviausias būdas spręsti problemas – perkelti jas į emocinę plotmę, užuot nagrinėjus faktus. „Neturiu daug pinigų, nes valdžia yra godi ir viską atėmė” skamba ne taip įtikinamai kaip „Galiu padidinti savo pajamas, jei nustosiu nekontroliuojamai leisti atlyginimą ir susirasiu naują darbą”.

4. Konkretizavimas, problemų nustatymas– pagrindinis loginis sprendimų priėmimo proceso etapas. Raskite tikrą priežastį nerimauti. Užuot kalbėjus apie tai, kad „nuolat pralaimiu”, geriau pagalvoti, kaip galėčiau pagerinti savo rezultatus.

5. Susidūrimas su realiomis kliūtimis– Kai žmonės bijo realių problemų, jie pradeda sugalvoti įvairių priežasčių, kaip išsisukti nuo užduoties. Pavyzdžiui, žmogus nerimauja, kad negaus pelningo darbo. Užuot tobulinęs žinias ir įgūdžius, jis pradeda kalbėti apie nesąžiningą pasaulio tvarką ir nesąžiningą konkurenciją.

6. Skirtingos pavaros ir stabdžiai– Gyvenimo ritmas mums nurodo, kada pagreitinti ar sulėtinti tempą, tačiau žmonės linkę didžiąją gyvenimo dalį praleisti anabiozėje, pasirinkdami patogius, patikrintus gyvenimo būdus. Išbandykite naujus dalykus, tyrinėkite alternatyvias galimybes ir gyvenimo būdus. Daugiau bendraukite, palaikykite senus ryšius.

Ir kas pasikeitė

Šiuolaikinė psichologija vis labiau gilinasi į žmogaus sielos ir tarpasmeninių santykių labirintus, atsiranda daugybė koncepcijų ir mokymo sistemų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad trenerių ir psichologų rekomendacijos yra egocentriškos.

Jie sako, kaip svarbu pabrėžti savo dominavimą ir apriboti kitų pretenzijas, tačiau šis „universalus” patarimas veikia abiem kryptimis. Visuomenė darosi vis labiau susiskaldžiusi, nes kiekvienas žmogus turi savo interesus ir pomėgius. Pateikiame populiariausių ir sėkmingiausių pavadinimų sąrašą:

1. Allen Carr „Lengvas būdas gyventi be nerimo ir rūpesčių”;

2. Jackas Canfieldas, Sėkmės taisyklės;

3. Stuartas Geddesas, „Neramus žmogus”;

4. Brianas Robinsonas „Išjunkite nuovargį, įjunkite gyvenimą”;

5. Ričardas Templaras „Gyvenimo taisyklės. Kaip pasiekti sėkmę ir tapti laimingam;

6. Matto Haigo „Nervų planeta. Kaip gyventi klestinčios panikos pasaulyje”;

7. Jill Hasson „Atraskite pasitikėjimą savimi. Ką reiškia būti tvirtam;

8. Bridžita Šultė „Neturiu tam laiko! Laisvo laiko paieškos visuotinio laiko spaudimo eroje”;

9. Vitalijus Bogdanovičius, „Balansas. Kaip subalansuoti kūną ir sielą”;

10. Borisas Litvakas, „7 žingsniai į stabilią savivertę”.

Tiesa, šiuolaikinėse knygose apie savireguliaciją pasakojama moksliškesnė, įrodymais pagrįsta istorija. Jie rodo pagrindinius nerimo ir susirūpinimo veiksnius:

1. hormonų pusiausvyros sutrikimai,netinkama medžiagų apykaita;

2. auklėjimo problemos,Tėvų ar globėjų spaudimas;

3. stresinės sąlygosmokymas ir užimtumas;

4. Nestabili padėtis pasaulio mastu, Spartesnis gyvenimo tempas, sparčiai besikeičianti techninė įranga ir gyvenimo sąlygos.

Žmonės praranda tradicinius orientyrus ir vertybes; dėl socialinio susisluoksniavimo didėja įtampa ir smurtas; didėja agresija ir smurtas; prievarta perskirstomos pajamos.

Pasakykite mums, kaip gyventi

Atsižvelgiant į minėtas individualias ir visuomenines problemas, psichoterapijos, psichokorekcijos vaidmuo labai išaugo, o psichologai tampa nuolatine daugelio organizacijų ir įmonių dalimi.

Svarbu yra tai, kad!Savigyda lemia lėtinę ligos formą ir daugybę atkryčių, Psichikai, kaip ir kūnui, reikalinga savalaikė profilaktika ir gydymas. Netinkama savidiagnostika ir saviterapija, gydymo būdai iš interneto šaltinių gali pabloginti problemą ir sukelti sunkią depresijos formą, bipolinį sutrikimą. Pateikiame keletą pagrindinių gairių, padėsiančių jums susitvarkyti ir sumažinti nerimo lygį:

1. Nustatykite normalų „nerimo” ir „afektyvumo” lygį. Tai patogiausia pusiausvyra tarp neveiklumo ir aktyvaus pasipriešinimo. Nustatyti pakankamą pajamų lygį, rasti optimalų darbą be pernelyg didelės psichofiziologinės naštos.

2. Atlikite santykių auditą. Labai dažnai paprasčiausias nepageidaujamų kontaktų, net ir su artimais giminaičiais, apribojimas daro stebuklus. Mes jais pasitikime ir nepastebime, kaip jie verčia mus jaustis kaltais, atsakingais ir įtraukia mus į savo konfliktus.

3. Nustatykite prioritetus ir sritis, į kurias norite sutelkti dėmesį.Jums nereikia nieko įrodinėti, niekam atsiskaityti. Niekas jums nežadėjo tapti milijonieriumi ar genialiu tinklaraštininku. Turite teisę savo laiką tvarkyti taip, kaip jums atrodo tinkama. Kaip sakoma, jei aš to nedarau, vadinasi, tai nėra suplanuota.

4. Dokumentuoti visus elgesio ir psichikos pokyčius.Veskite dienoraštį, užsirašykite nerimą keliančias mintis ir „keistus” veiksmus, bus lengviau juos analizuoti.

5. Bendraukite forumuose ir vietose.Nebijokite, kad būsite „užkrėsti” ir galiausiai tapsite bepročiais. Taip galėsite atpažinti ir suformuluoti problemą bei rasti sprendimus.

6. laiku kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą. Šiuolaikinėje visuomenėje būti bepročiu ar neurotiku nėra gėdinga diagnozė. Priešingai, plačiai domimasi asmeninio ir socialinio prisitaikymo problemomis.

„Pavėlavęs į paskutinį skrydį” – žmonės dažnai mano, kad neturi laiko, praleidžia svarbias gyvenimo akimirkas, o kito žmogaus biografija visada atrodo šviesesnė ir turiningesnė. Stipriausius, įdomiausius įspūdžius ir jausmus sukelia ne vietos pakeitimas ar ekstremali veikla, o tikras, nuoširdus bendravimas, dalyvavimas naudinguose ar kūrybiniuose projektuose.